Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo M. Š. įgaliotam atstovui advokatui O. M. , trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities VPK atstovui R. P. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities VPK dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Turtinė žala 57000 Lt, tai negautos pajamos iš veiklos susijusios su darbo santykiais. Turtinė žala grindžiama ne tinkamais įrodymais, bet prielaidomis apie būsimą uždarbį, nes nėra įrodymų, kad būtų sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio mėnesį baigė VĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro kursus ir įsigijo vairuotojo specialybę, tačiau iki 2008-04-02 niekur neįsidarbino, o po to, kai buvo sulaikytas iškarto susitarė dėl darbo.

CK 6.250 nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvetintini pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Šiuo atveju teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo9 taijkyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia 2009-03-27 medicininiu pažymėjimu, kuriame nurodyta diagnozė-nerimo sutrikimas, Žilbero sindromo pablogėjimas, sąlygotas stresinės situacijos. Tačiau neaišku, koks priežastinis ryšys tarp nustatyto sveikatos sutrikimo ir specialiosios teisės atėmimo, neaišku, ar iki 2008-04-02 pareiškėjui nepasireiškė panašūs sveikatos sutrikimai ( b.l. 64-67 ).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškėjas M. Š. ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

2008-04-02, apie 21⁵⁰ val. M. Š. kelyje Klaipėda-Liepoja, 5 km, Klaipėdos rajone vairavo D. J. vardu registruotą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas vidutinio girtumo ( 1,60 promilių ). Tokiais veiksmais M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. Už šį administracinį teisės pažeidimą M. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 766974, o transporto priemonė iš jo paimta. 2008 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-355-714/2008, kuriuo M. Š. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, baudą sumokėjus, iš M. Š. paimtas D. J. vardu registruotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje AB „Jurlaivis“, esančioje Kvietinių k., Klaipėdos rajone, grąžintinas jo teisėtam savininkui. 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2008-06-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d., teiseną nutraukė, nuvežtą transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino savininkui arba teisėtam valdytojui ( b.l. 8-12 ).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-31 nutarimu buvo panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-12 nutarimas, nes jis nubaustas neteisėtai, administracinė byla nutraukta, automobilis grąžintas, todėl laikotarpiu nuo 2008-04-02 iki 2008-12-31 iš jo neteisėtai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir paimtas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis D. J. . Dėl to jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes jis negalėjo įsidarbinti ir per laikotarpį nuo 2008-04-02 iki 2008-12-31 negavo darbo užmokesčio – 57000 Lt, o taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 10000 Lt. Iš viso dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų jis patyrė 67000 Lt žalą, kurią jam privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimto nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Teigia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-06-12 nutarimą, administracinę bylą nutraukus ir grąžinus jam automobilį, jis dėl nepagrįstai priimto nutarimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai( CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė ( CK 6.248 str.); ir teisės pažeidimu padaryta žala ( CK 6.249 str.). Įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant pažeidėjo kaltės. Tačiau viešoji ( valstybės ) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant nors vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Iš pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo neturtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtai atimtas vairuotojo pažymėjimas. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d., kad žala, be viso kito, yra asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas savo negautas pajamas (darbo užmokestį ) grindžia UAB ,,Baldų aibė“ išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl laisvos tarptautinių pervežimų vairuotojo darbo vietos buvo sutarta M. Š. įdarbinti 2008-04-03, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį ir nustatyta skirti 3000 Lt per mėnesį, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui sutartas užmokestis už darbą buvo 8000 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tačiau M. Š. įdarbintas nebuvo, kadangi 2008-04-03 vietoje vairuotojo pažymėjimo pateikė laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę ( b.l. 21, 72 ).

Darbo kodekso 99 str. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų ir darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą ( DK 95 str. ) . Iš VĮ ,,Regitra“ Klaipėdos filialo ir UAB ,,Baldų aibė“ pažymų matyti, kad bendrovės vardu įregistruota tik viena transporto priemonė –krovininis automobilis IVECO 35-10 ( b.l. 78-80 ). 2009-10-20 UAB ,,Baldų aibė“ teismui pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad tik buvo planuojama įvesti vieną tarptautinių pervežimų vairuotojo etatą nuo 2008-04-02 su 8000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu, bandomuoju laikotarpiu -3000 Lt, kadangi M. Š. sutartu laiku nepradėjo dirbti, įmonės planai liko neįgyvendinti ( b.l. 89 ). UAB ,, Baldų aibė“ į teismo paklausimą konkrečių duomenų apie tai, nuo kada įvestas vairuotojo etatas, su kokiu mokamu darbo užmokesčiu, kokiu pagrindu atsirado tarptautinių pervežimų laisva vairuotojo vieta, nepateikė ( b.l. 87 ). Pažymėtina, kad UAB ,, Baldų aibė“ pateiktos teismui pažymos apie darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl laisvos darbo vietos yra be registracijos numerių, toks susitarimas bendrovėje neįregistruotas, todėl tokia pažyma negali būti laikoma oficialiu dokumentu. Kadangi susitarimas neatitinka darbo sutarties reikalavimų numatytų Darbo kodekso 95, 99 straipsniuose, todėl toks susitarimas negali būti laikomas ( prilyginamas ) darbo sutarčiai ir nėra pagrindo manyti, kad M. Š. tikrai būtų buvęs priimtas dirbti į UAB ,,Baldų aibė“ vairuotoju ir kad bendrovė tikrai turėjo tokią laisvą darbo vietą ir jai buvo reikalingas tarptautinių pervežimų vairuotojas, nes kaip matyti iš VĮ ,, Regitra“ pažymos krovininis automobilis su kuriuo būtų turėjęs dirbti M. Š. , įmonėje registruotas 2005-10-28 ( b.l. 79 ).

CK 6.249 straipsnio 1-je dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiškėjas M. Š. nepateikė konkrečių įrodymų, kad jis su darbdaviu UAB ,, Baldų aibė“ buvo sudaręs darbo sutartį ir turėjo pradėti dirbti nuo 2008-04-03, kad jam bus mokamas darbo užmokestis: per trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį po 3000 Lt per mėnesį ir pasibaigus bandomajam laikotarpiui - po 8000 Lt per mėnesį, todėl pareiškėjo paskaičiuotos 57000 Lt negautos pajamos nelaikytinos nuostoliais ir šioje dalyje skundas netenkintinas. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu ), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo ) rezultatu. Pareiškėjo atžvilgiu administracinė byla nutraukta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus, o policijos pareigūnai privalėjo vadovautis ne tik instrukcijomis, bet ir protingumo kriterijais. Tokie valdžios institucijos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais veiksmais dėl kurių atsiranda Valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pareiškėjas neįrodė, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti ( CK 6.271 str. 4 d. ).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad dėl nepagrįstai paimto vairuotojo pažymėjimo patyrė ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą patyrė dėl sveikatos pablogėjimo, emocinės depresijos, patirtų nepatogumų, šeimos santykių bei santykių su giminaičiais pablogėjimo, galimybių važinėti transporto priemone, bendrauti bei dirbti pagal specialybę, taip pat neteko galimybės dirbti pasirinktoje vietoje.

CK 6.250 straipsnio 1-je dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas savo sveikatos pablogėjimą grindžia UAB ,, Kretingos šeimos medicinos centro“ pažyma. Pažymoje nurodyta, kad pacientas skundėsi patiriantis įtampą, stresą su tuo sieja savo sveikatos pablogėjimą. Iki 2008 metų lapkričio mėnesio nerimo sutrikimas nebuvo diagnozuotas. Nerimo sutrikimas ir Žilbero sindromo pablogėjimas buvo diagnozuoti, remiantis paciento skundais, med. apžiūra ir laboratoriniais tyrimais. Pacientas centre gydosi nuo 2001 metų sausio mėnesio, dėl Žilbero sindromo pablogėjimo kreipėsi 2008-11-24 ir 2008-12-01 ( b.l. 81,91 ). Liudytojos V.Š. ir J. Š. parodė, kad po vairuotojo pažymėjimo paėmimo pablogėjo M. Š. sveikata, pasidarė nervingas, pablogėjo santykiai šeimoje. Paūmėjo Žilbero sindromas. Žilbero sindromą turi nuo paauglystės. Iš liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad vyras M. Š. niekur nedirbo iki pat vairuotojo pažymėjimo paėmimo, remontavo namą, gyveno iš santaupų, savo automobilio neturi, važinėjo su mamos automobiliu. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir pats M. Š. , kuris paaiškino, kad iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo dirbo Londone ir ten gyveno su šeima. 2005 grįžo į Lietuvą, oficialiai niekur nedirbo, įrenginėjo sodybą, nuo šių metų rugsėjo 23 dienos dirba Liuksenburge, savo mašinos neturi važinėja su uošvės ( J.) automobiliu. Įvertinus liudytojų V. Š. , J. Š. parodymus, M. Š. paaiškinimus, matyti, kad M. Š. sveikatos pablogėjimas, emocinė depresija, nedarbas, galimybė važinėti transporto priemone ir kiti išgyvenimai ar nepatogumai negali būti sietini su vairuotojo pažymėjimo paėmimu. Kaip matyti, M. Š. Žilbero sindromu serga nuo paauglystės, pas gydytoją dėl sindromo paūmėjimo kreipėsi tik 2008-11-24 ir 2008-12-01, t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo - 2008-04-02, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, gyveno, dirbo ir dabar dirba užsienyje, nuo 2005 metų iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo niekur nedirbo ir kad ieškojo darbo jokių duomenų nepateikė. Turi įsigijęs suvirintojo specialybę, tačiau pagal specialybę nedirbo ir duomenų, kad negalėjo įsidarbinti, pagal turimą specialybę, nepateikė, darbo biržoje įregistruotas tik 2008-11-13 ( b.l. 76 ), todėl darytina išvada, kad M. Š. iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo niekur nedirbo ir nesiekė įsidarbinti. Galimybę naudotis automobiliu, taip pat negalima sieti su vairuotojo pažymėjimo paėmimu, nes, kaip jau nustatyta, M. Š. savo automobilio neturi, naudojasi žmonos mamos automobiliu, todėl šie nepatogumai gali atsirasti, net ir turint vairuotojo pažymėjimą, nes priklauso nuo to kaip dažnai automobilio savininkė leis naudotis jai priklausančia transporto priemone. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog neturinė žala: sveikatos pablogėjimas, emocinė depresija, patirti nepatogumai, šeimos santykių bei santykių su giminaičiais pablogėjimas, galimybių važinėti transporto priemone, bendrauti bei dirbti pagal specialybę, taip pat netekimas galimybės dirbti pasirinktoje vietoje, atsirado dėl to, kad buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas neįrodė, jog turtinė ir neturtinė žala jam atsirado dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsniais, nusprendė :

Rezoliucinė dalis

pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.