Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-15 · Byla Nr. N-575-2865-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-15
Bylos Nr.
N-575-2865-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N575-2865/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas 2008 m. rugsėjo 18 d. R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. patikrinus grybų supirkimo punktą adresu J. Biliūno g. 3, Kavarske, Anykščių r., garaže, priklausančiame nuosavybės teise V. J. S., rasta dirbančioji V. J. S., supirkinėjusi grybus pagal susitarimą su R. S., kuris įregistravęs individualią veiklą. V. J. S. atliko grybų supirkėjo darbo funkcijas, supirko grybus pagal R. S. nurodytas supirkimo kainas ir kokybinius reikalavimus, taip pat buvo aprūpinta darbo priemonėmis – svarstyklėmis ir tara (dėžėmis) grybams; disponavo R. S. išduotais grynaisiais pinigais atsiskaitymams už supirktus grybus. V. J. S. ir R. S. buvo aptarę darbo užmokestį – 1 Lt už supirktą grybų kilogramą. V. J. S. nebuvo sudariusi su R. S. rašytinės darbo sutarties.

Dėl nurodytų aplinkybių R. S. pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodekso) 93 straipsnio ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, o administracinė atsakomybė jam kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. nutarimu išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nustatė, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas ir už šio pažeidimo padarymą R. S. skyrė 6500 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje nurodyta, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai iš V. J. S. žodinio paaiškinimo nustatė, jog R. S. ją aprūpino dėžėmis, pinigais, svarstyklėmis ir nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. įdarbino grybų supirkėja. Taip pat buvo aptartos darbo sąlygos, R. S. avansu davė 200 litų grybams supirkinėti. Dėl grybų supirkimo bendravo telefonu. Pažymoje nurodyta, kad V. J. S. mokesčių inspekcijos pareigūnams paaiškino, kad 6,570 kilogramų voveraičių 2008 m. rugpjūčio 23 d. R. S. pasiėmė. Patikrinimo metu taip pat surašytas prekių likučių patikrinimo aktas, rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, iš V. J. S. paimtas paaiškinimas. Iš 2008 m. rugpjūčio 26 d. kasos operacijų atlikimo rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto matyti, kad operacijų atlikimo vietoje rasta 105 litai ir 45 centai. Iš 2008 m. rugpjūčio 26 d., prekių likučių patikrinimo akto matyti, kad superkami grybai buvo rūšiuojami.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš V. J. S. paaiškinimo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams asmeniškai surašyto 2008 m. rugpjūčio 26 d. matyti, jog ji 2008 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo dirbti grybų supirkėja pas R. S., gavo pinigų avansu, susitarė dėl darbo užmokesčio. Teisminio nagrinėjimo metu V. J. S. nurodė, kad ji pas R. S. turėjo pradėti dirbti nuo rugsėjo mėnesio, tačiau pati pradėjo supirkinėti grybus ankščiau sutarto laiko.

Anykščių rajono apylinkės teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir teisminio nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, jog R. S., nesudaręs rašytinės darbo sutarties, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys, įdarbino V. J. S.. Byloje nustatyta, kad V. J. S. dirbo susitarusi su R. S.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J. S. dirbo grybų supirkėja, jos darbdavys aprūpino ją tara svarstyklėmis ir pinigais. Taip pat nustatyta, kad V. J. S. dirbo pagal R. S. nustatytą darbo tvarką: rūšiavo grybus pagal jų vertę bei būklę, apie darbo eigą ir rezultatus informuodavo darbdavį telefonu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbas buvo dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirbo tam tikros profesijos (grybų supirkėjos) darbą; asmuo dirbo paklusdamas nustatytai darbo tvarkai (rūšiavo grybus, telefonu informuodavo darbdavį); dirbo atlygintinai. Tokiu būdu nustatyti visi Darbo kodekso 93 straipsnio darbo sutarties požymiai. Tačiau, kaip minėta, pati rašytinė darbo sutartis tarp R. S. ir V. J. S. buvo nesudaryta. Ji sudaryta tik kitą dieną po patikrinimo, t. y. 2008 m. rugpjūčio 27 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iki nurodytos datos V. J. S. dirbo nelegaliai (Darbo kodekso 98 straipsnis).

III.

R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad V. J. S. priklausantis garažas yra grybų supirkimo punktas; pirmosios instancijos teismas skyrė nepagrįstai didelę baudą;teismas netinkamai vertino faktą, jog V. J. S. ir R. S. neneigia jų susitarimo;teismas neįvertino tarp R. S. ir V. J. S. sudarytos pavedimo sutarties ir iš jos kylančių teisinių santykių;teismas netinkamai įvertino faktų, kad V. J. S. bendravo su R. S. kaip pažįstama, nebuvo pavaldi jam, nepildė jokių ataskaitų, nebuvo nustatytas darbo laikas, negavo darbo užmokesčio, visą veiklą vykdė savo iniciatyva;nagrinėjamoje situacijoje nėra objektyvių nelegalaus darbo sudėties požymių bei esminių darbo sutarties požymių pagal Darbo kodekso 94 straipsnį;administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas tikslus laikas, kada dirbo V. J. S., todėl protokolas ir teismo sprendimas pažeidžia ATPK nuostatas dėl protokolo turinio;teismas nesiaiškino pažeidimo subjektyviosios pusės ir neištyrė, kas yra pažeidimo subjektas;teismas nevertino įrodymų visumos, rėmėsi tik atskirais įrodymais;nagrinėjamu atveju nėra darbo santykių tarp R. S. ir V. J. S.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje įrodyta, kad R. S. leido dirbti V. J. S., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir tuo R. S. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009). Toks pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama sąžininga konkurencija tarp įmonių, paveikiami įprasti darbo rinkos veikimo principai. Dėl nurodytų priežasčių teismas privalo už atitinkamo pažeidimo padarymą skirti administracinę nuobaudą, pasieksiančią administracinių nuobaudų tikslus, nes akivaizdžiai per mažomis nuobaudomis ne tik nepasiekiami administracinių nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas ir kiti asmenys yra skatinami daryti naujus pažeidimus – teismo paskirta nuobauda yra mažiau reikšminga nei gauta nauda. Kitaip tariant, racionalus pažeidėjas, matydamas, kad gaunama nauda yra didesnė nei patiriamas nuostolis, imsis daryti pažeidimą, nes tai jam labiau naudinga (esant atitinkamai pažeidimo nustatymo rizikai) ir sukuria didesnę vertę nei pažeidimo nedarymas, apsisaugant nuo palyginti nedidelės baudos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra ta, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė nelegalaus darbo faktą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. S. ir V. J. S. siejo tęstinio pobūdžio darbo santykiai: V. J. S. supirkinėjo grybus pagal R. S. nurodymą, buvo aprūpinta darbo priemonėmis, disponavo R. S. išduotais pinigais atsiskaitymams, buvo aptartas darbo užmokesčio klausimas, supirktus grybus rūšiavo pagal kokybinį ir rūšinį kriterijų. To, kad R. S. ir V. J. S. siejo pavedimo sutartimi (b. l. 25-26) įtvirtinti civiliniai neatlygintiniai pavedimo santykiai, nepatvirtina kitos bylos aplinkybės – administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, prekių likučių patikrinimo aktas, V. J. S. paaiškinimas (b. l. 5-13); darbo vietoje buvusios darbo priemonės; R. S. gyvenamoji vieta, esanti toli nuo V. J. S. darbo vietos (argumentas, paneigiantis galimybę grybus supirkinėti R. S. asmeniniam vartojimui); po atlikto patikrinimo darbo sutarties (b. l. 19-20) pasirašymo faktas ir kitos aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. ATPK 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažintas R. S.. Pirmosios instancijos teismo skirta 6500 litų bauda yra pagrįsta, atitinka proporcingumo reikalavimus, nėra per didelė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš reikšmingiausių įrodymų nelegalaus darbo administracinio teisės pažeidimo bylose, todėl jam keliami atitinkami reikalavimai: protokole turi būti tinkamai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), nurodytas pažeidimą padaręs asmuo, taip pat iš jo turi būti galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 18 d. nutartis byloje Nr. N575-4614/09). Nagrinėjamos bylos kontekste administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5) atitinka visus minėtus reikalavimus, be kita ko, jame yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo fiksavimo laikas, nurodantis, kada tiksliai buvo nelegaliai dirbama (13 val. 40 min.), yra kita administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina informacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius