Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad 2022 m. kovo 5 d. jis gėrė alkoholinius gėrimus, dėl ko kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 6 d. jis jautėsi blogai. 2022 m. kovo 6 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis išgėrė 4 l sidro ir vieną 0,5 l talpos butelį alaus „Carlsberg“. Apie 15.40 val. jis paskambino draugui M. L. (M. L.) ir susitarė su pastaruoju susitikti. Įsėdęs į prie namų stovėjusį jo tėvui T. S. (T. S.) priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo tėvas jam dažnai leidžia naudotis, jis minėtu automobiliu nuvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) (jo tėvas nematė, kad jis paėmė šio automobilį, jis tėvo leidimo neprašė – tiesiog jis paėmė automobilio raktus ir išvažiavo; šiuo automobiliu tėvo leidimu jis važinėjo apie pusę metų). (duomenys neskelbtini) jis ir M. L. nutarė išsikepti šašlykų bei nuvažiuoti apsipirkti. Jis su M. L. iš (duomenys neskelbtini) Minsko plentu važiavo Liepkalnio mikrorajone esančios parduotuvės „Maxima“ link. Jam iš Minsko plento pasukus minėtos parduotuvės link, jam iš paskos privažiavo policijos automobilis ir jį sustabdė. Policijos pareigūno paklaustas, ar vartojo alkoholį, jis iš karto neprisipažino, tačiau patikrinus jo blaivumą buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 46-49).

3. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad 2022 m. kovo 6 d. apie 16.00 val. važiuodamas automobiliu Senasalio gatve, Vilniuje, jis pastebėjo iš gretimos gatvės išvažiavusį tamsios (lyg rusvos) spalvos automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiuodamas iš gatvės išsuko labai plačiai ir užkabino kelkraštį. Jis nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Važiuodamas Minsko plentu minėtas automobilis vinguriavo po kelią bei vėl kabino kelkraštį. Kilus įtarimui, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, jis, važiuodamas minėtam automobiliui iš paskos, paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė apie minėtą vairuotoją. Jis važiavo paskui minėtą automobilį palaikydamas atstumą iki tol, kol prie kelio ženklo „Vilnius“ atvyko policijos ekipažas, kuris sustabdė minėtą automobilį. Pastarąjį jis trumpam buvo pametęs iš akiračio, kuomet priartėjo prie miesto, nes priešais jį įvažiavo kitas automobilis. Minėto automobilio „Audi“ jis nesivijo, tačiau stebėjo, ar šis nenusuks kur nors į šalį. Jis neįsidėmėjo, kiek žmonių buvo minėtame automobilyje, nes gerai to nematė, tačiau pastarąjį vairavo vyras (b. l. 36-39).

4. 2022 m. kovo 6 d. 16.13 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0299, J. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,36 promilių alkoholio, o 2022 m. kovo 6 d. 16.30 val. – 2,44 promilių alkoholio (b. l. 21, 22).

5. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0299, patikrintas 2021 m. spalio 29 d., patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. (b. l. 23).

6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. kovo 6 d. apie 15.58 val. Gurių – Moravų gatvių sankryžoje, Vilniuje, J. S. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. J. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, taigi J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą J. S. skirti 51 MGL, t. y. 2550 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y, 1700 eurų dydžio baudą; skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskuoti iš J. S. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1760 eurų.

9. J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. J. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 82-84). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad J. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus mieste dienos metu, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. J. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. yra neteistas (b. l. 72-73), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, J. S. arešto ir laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. J. S. dirba (b. l. 79-80), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL, t. y. 2500 eurų.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. S. skirtinos 50 MGL, t. y. 2500 eurų dydžio baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir J. S. skirtina galutinė 33 MGL, t. y. 1650 eurų dydžio bauda, įpareigojant J. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 165 eurus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

12. Minėta, kad J. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. S. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

15. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,36 promilės alkoholio beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės), be to, J. S. transporto priemonę neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (tąkart jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas) jam skirta tiek piniginė bauda, tik trejiems metams buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, J. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., t. y. nuo dienos, kai J. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 50-51).

16. Teismas taip pat pažymi, kad J. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso T. S. (b. l. 32), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1760 eurų (b. l. 33), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – 1760 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 50-51), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

18. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš J. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti J. S. (J. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2500 eurų dydžio baudą.

J. S. (J. S.) skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir J. S. (J. S.) skirti galutinę 33 MGL, t. y. 1650 eurų dydžio bauda, įpareigojant J. S. (J. S.) šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 165 eurus.

Skirti J. S. (J. S.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš J. S. (J. S.) 1760 eurų.

J. S. (J. S.) skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citalele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1215-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

10. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.