- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-06
- Bylos Nr.
- N-556-1346-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. sausio 19 d. 20.38 val. Kaune, Raudondvario pl. 131, vairuodamas automobilį „Ford Scorpio“ viršijo leistiną 60 km/h greitį 14 km/h, važiavo 74 km/h±2km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. A. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį bei 130² straipsnio dalį „Pastaba“.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) 2006 m. vasario 9 d. nutarime konstatuota, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam skirta 75 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi „Pastaba“ pažeidimą įvertinant 1 balu. A. K. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Taip pat prašė ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punkto dalis, numatanti teisę naudoti priemonę – greičio matavimo prietaisą, atitinka Saugaus eismo automobilių keliais ir Policijos veiklos įstatymus, ir šią dalį pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad pareigūnas priėmė nutarimą vadovaudamasis faktais, kuriuos nurodė nedalyvavęs pažeidimo nustatyme ir negalintis tiesiogiai patvirtinti išdėstytų protokole ir tarnybiniame pranešime faktų buvimą pareigūnas D. Siliūnas. Taip pat jo atžvilgiu buvo paneigta nekaltumo prezumpcija, kadangi pareigūnai nepasisakė, nepaneigė ir neįrodė, kad greičio matuokliu buvo užfiksuotas būtent jo automobilio greitis, o ne priešais važiavusio kito automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi A. K. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. vasario 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas skundo dalį, ar Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punkto dalis atitinka Saugaus eismo automobilių keliais ir Policijos veiklos įstatymus, ir šios dalies pripažinimo negaliojančia, paliko nenagrinėtą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pažeidimas įrodytas, veika kvalifikuota teisingai, nuobauda paskirta vidutinio griežtumo sankcijos ribose. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir jų nepateikė A. K., jog pareigūnas pažeidė Policijos veiklos įstatymo reikalavimus.
II.
A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos 2006 m. vasario 9 d. nutarimą. Taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punktas atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Policijos veiklos įstatymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tik leistinais įrodymais pagrįstos aplinkybės gali sudaryti pažeidimo požymius, numatytus ATPK. Kadangi teismas, esant poįstatyminio akto 7.3 punkto prieštaravimui įstatymams, nutartį pagrindė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais neleistinais įrodymais, todėl ši nutartis yra neteisėta.
2. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punktas pažeidžia A. K. teises, nes prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, Policijos veiklos įstatymui bei teisinės valstybės principui.
3. Pareigūnai, pažeidimui išaiškinti neleistinai panaudoję greičio matavimo techninę priemonę, viršijo savo teises (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 3 d., Policijos veiklos įstatymas). Naudoti priemonę automobilio važiavimo greičiui nustatyti įstatymas policijos pareigūnui nesuteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2006 m. vasario 20 d. buvo registruotas A. K. skundas su: 1) prašymu ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) 7. 3 punkto dalis, numatanti teisę naudoti priemonę – greičio matavimo prietaisą, atitinka Saugaus eismo automobilių keliais ir Policijos veiklos įstatymus, ir šią dalį pripažinti negaliojančia; 2) reikalavimu panaikinti 2006 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.
Pirmosios instancijos teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi skundą su prašymu ir reikalavimu priėmė ir bylą išnagrinėjo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) aštuonioliktuoju skirsniu, reglamentuojančiu skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą, kartu pasisakydamas ir dėl teisės akto ištyrimo.
Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 7.3 punkte numatyta, kad patrulių priemones sudaro įvairūs prietaisai inter alia ir greičio matavimo, padedantys nustatyti Kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus. Asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iškėlė šio norminio teisės akto (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d.) dalies atitikimo aspektą aukštesnės galios teisės aktams – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 3 daliai bei Policijos veiklos įstatymui.
Administracinėje byloje prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi ir A. K. Tokiais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą ir atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu yra bent viena iš keturių sąlygų, išvardintų Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalyje. Kai nėra pagrindo atmesti prašymą, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą (ABTĮ 111 str.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimą, atskirai nesvarstė prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Bylą išnagrinėjo. 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko aptariamą prašymą nenagrinėtu, išspręsdamas teisės klausimą (dėl norminio teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams), taikydamas nuostatą (palikti nenagrinėtu) skirtą materialiniam teisiniam reikalavimui, t. y. nesilaikė skunde nurodyto prašymo įstatymų leidėjo nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Ši pažaida galimai sąlygojo neteisingą išsprendimą bylos ir tai viena iš priežasčių suponuojančių skundžiamo sprendimo naikinimą bei grąžinimą bylos teismui nagrinėti iš naujo.
IV.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno D. Siliūno tarnybiniu pranešimu, pareiškėjo paaiškinimais nustatė, kad A. K. įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia išvada padaryta nevisapusiškai ištyrus ir ištyrus ne visus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti bei konstatuoti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
Iš D. Siliūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad jis 2006 m. sausio 19 d. dirbo kartu su kolega E. Šaliamoru, kuris administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidimo faktą liudijantis asmuo. Būtent šis pareigūnas užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį ir pats jį sustabdė. Nei jis, nei D. Siliūnas, taip pat kaltinančius parodymus duodantis policijos darbuotojas, teismo posėdyje neapklausti (nors asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teismo posėdžio metu neigė, jog buvo užfiksuotas ir parodytas jo transporto priemonės greitis, abejojo liudytojo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole tapatybe, apeliuodamas į jo (liudytojo) parašo nebuvimą). Taip atimta galimybė detalizuoti pastarųjų paaiškinimus (apie eismo intensyvumą, greičio matuoklio įtvirtinimo būdą, greičio užfiksavimo aplinkybes, vairuotojo pirminius paaiškinimus iš karto (betarpiškai) po sustabdymo ir pan.) bei pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje kaltinamajam garantuojamą teisę apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos.
Nutartis neskundžiama.