- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-188-935/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. O. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. O., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Iš G. O. valstybės naudai buvo priteista 539,20 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. O. ne vėliau nei 2018 m. rugpjūčio 14 d. (tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku) jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tinkamus šaudyti devynis 9 mm kalibro fabrikinės gamybos pistoletų šovinius su guminėmis kulkomis, kurie priskiriami prie B kategorijos šaudmenų ir tris 9 mm kalibro fabrikinės gamybos pistoletų dujinius šovinius, kurie priskiriami prie C kategorijos šaudmenų bei minimo namo kieme stovinčiame automobilyje VW TOUAREG 7P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netesėtai laikė tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro fabrikinės gamybos pistoletą ALBION PEREMOGA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pistoletų šoviniais su guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas prie B kategorijos ginklų ir minėto pistoleto pilnoje dėtuvėje buvusius vieną 9 mm kalibro fabrikinės gamybos pistoletų šovinį su gumine kulka, kuris priskiriamas prie B kategorijos šaudmenų bei šešis 9 mm kalibro fabrikinės gamybos pistoletų dujinius šovinius, kurie priskiriami prie C kategorijos šaudmenų, kol nurodytus šaudmenis ir šaunamąjį ginklą atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. bei 12.35 val. kratų metu paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais G. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde G. O. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. O. valstybės naudai priteista 539,2 Eur proceso išlaidų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialisto atlikto tyrimo kaip tarnybinės užduoties išlaidos nėra laikomos proceso išlaidomis, todėl jos iš G. O. priteistos nepagrįstai. Be to, proceso išlaidos negali būti išieškomos iš asmens, kuriam byla nutraukta.
4. Advokatas nurodo, kad išlaidos, patirtos dėl ekspertų ir specialistų atliekamų tyrimų aptariamos specialioje normoje, išdėstytoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 3 punkte, kuriame nurodoma, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kai šiuos tyrimus atliko policijos ir kitų valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį. Šiuo atveju priteistos išlaidos susidarė dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro balistikos eksperto atlikto tyrimo, kurio rezultatai išdėstyti 2019 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2532 (18). Tyrimą atliko valstybės įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas kaip tarnybinę užduotį, todėl atlikto tyrimo išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. G. O. skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nebuvo pripažintas kaltu, todėl šiuo atveju iš jo apskritai negalėjo būti priteisiamos proceso išlaidos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo G. O. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš G. O. valstybės naudai priteista 539,20 Eur proceso išlaidų, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
7. Prokuroras nurodo, jog apeliaciniame skunde visiškai teisingai tvirtinama, kad proceso išlaidos iš G. O. negalėjo būti priteistos nei vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punkto, nei 105 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Be to, pažymi, jog kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad proceso išlaidomis turi būti pripažintos išlaidos patirtos dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto tyrimo, kurį atlikus buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-2532(18), tačiau prokuroras savo baigiamojoje kalboje neprašė teismo iš G. O. valstybės naudai priteisti šių proceso išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
G. O. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Šioje baudžiamojoje byloje pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. lapkričio 19 d. užduotį atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 88-89) Lietuvos ekspertizės centre buvo atliktas pistoleto ir devyniolikos šovinių tyrimas bei pateikta specialisto išvada Nr. 11-2532 (18) (t. 1, b. l. 94-97). Lietuvos ekspertizės centro rašte nurodyta, jog atlikto tyrimo vertė yra 539,20 Eur (t. 1, b. l. 93). Skundžiamu nuosprendžiu paminėtą pinigų sumą kaip proceso išlaidas valstybės naudai buvo nuspręsta išieškoti iš G. O.. Apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad išlaidos, patirtos atliekant pistoleto ir devyniolikos šovinių tyrimą, atitinka proceso išlaidas, numatytas BPK 103 straipsnio 6 punkte (kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis). BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju pistoleto ir devyniolikos šovinių tyrimas, po kurio buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-2532 (18), buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, todėl priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš asmens, kuris, vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nebuvo pagrindo.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. To paties BPK straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Toks proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kaip jau buvo minėta, užduotis atlikti objektų tyrimą buvo paskirta ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno iniciatyva, o ne G. O. ar jo gynėjo iniciatyva, tyrimą atliko ekspertas, kuris vykdė savo tarnybines pareigas. Be to, G. O. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nuteistas, o buvo atskleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi iš G. O. valstybės naudai negali būti išieškotos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl tyrimo atlikimo, tuo labiau, kad šių išlaidų išieškoti bylos nagrinėjimo metu niekas ir neprašė.
11. BPK 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, taip pat turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Taigi šios BPK nuostatos leidžia daryti išvadą, kad proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš asmens, kuris yra pripažįstamas kaltu ir nubaudžiamas, arba asmens, kuris yra pripažįstamas kaltu, tačiau nuo bausmės atleidžiamas arba kuriam bausmė nepaskiriama. Nagrinėjamu atveju G. O., vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Taigi G. O. procesinis statusas neleidžia iš jo išieškoti proceso išlaidų.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė teismų praktikos pavyzdžius, kurie neva patvirtina, jog ir nagrinėjamoje situacijoje iš asmens, kuriam buvo priimtas nuosprendis, valstybės naudai galima išieškoti išlaidas patirtas atliekant objektų tyrimą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti ne analogiškose situacijose, kokia yra susidariusi šioje baudžiamojoje byloje. Nuosprendyje nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra susiję su proceso išlaidų išieškojimu iš nuteistųjų, kurie buvo atgabenti iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Čia pabrėžtina, kad teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su asmens atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo šis asmuo ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2013, 2K-210/2011 ir kt.), t. y. išlaidų išieškojimas yra siejamas su tyčiniais asmens veiksmais (slapstymusi nuo teisėsaugos institucijų ar teismo ir pan.), kurie nulėmė šių išlaidų atsiradimą, o ne su tyčinio nusikaltimo ar nusikaltimų padarymu ir būtinybe išsiaiškinti jų padarymo aplinkybes. Asmens pargabenimo į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui išlaidos nėra išieškomos iš nuteistojo tuo atveju, kai jos atsiranda ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų (pavyzdžiui, asmuo gyvena užsienio valstybėje ir nežino, kad jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas).
13. Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, G. O. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra tenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra keičiamas panaikinant jo dalį, kuria iš G. O. valstybės naudai buvo priteista 539,20 Eur proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. O. valstybės naudai buvo priteista 539,20 Eur proceso išlaidų, panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.