Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui T. A., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) m., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjas M. B. 2016-10-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. A. už tai, kad jis 2016-10-26 7.54 val., kelyje Vilnius - Kaunas- Klaipėda (kelio dešinė pusė, 287,00 km), Klaipėdos r. sav., vairavo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio galinę dalį. Įvykio metu nežymiai sutrikdyta kartu važiavusio keleivio sveikata, apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-10-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad įvykio rytą važiavo į darbą, minėtu keliu į darbovietę kasdien važiuoja jau 13 metų. Tuo metu dar buvo tamsu, lijo, priekyje važiavo Honda modelio automobilius. Jis, T. A., važiavo antra eismo juosta. Pirmoje kelio juostoje taip pat buvo daug automobilių. Važiavo 100 km/h greičiu. Honda automobilis važiavo per lėtai, todėl jis, M. A., laukė kol minėtas automobilis nuvažiuos į pirmą kelio juostą. Tačiau Honda automobiliu persirikiuoti į pirmą kelio juostą nepavyko. Atstumas nuo priekyje važiavusio Honda automobilio buvo apie 30 m. Pamatęs priekyje susidūrusius tris automobilius Honda automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti. Jis, M. A., šių susidūrusių automobilių matyti negalėjo. Jis, M. A., nespėjo automobilio sustabdyti ir trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį Honda. Honda automobilio vairuotojas pripažino nepastebėjęs priekyje stovėjusių automobilių. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas yra Honda automobilio vairuotojas, nes laiku nepastebėjo stovėjusių automobilių. Išlipęs iš automobilio pastatė avarinio sustojimo ženklą. Jam su Honda automobilio vairuotoju pildant eismo įvykio deklaracijas į jo automobilį trenkėsi kitas automobilis. Po šio smūgio jo, T. A., automobilis vėl atsitrenkė į Honda automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas jo, V. A., keleivis, tačiau jokių pretenzijų keleivis jam nereiškia. Mirksinčio vilkiko, atvažiuojančio priekyje, jis nepastebėjo.

Netrukus po įvykio rašydamas paaiškinimą T. A. pripažino padaręs teisės pažeidimą, nurodė, kad važiavo magistraliniu keliu 100 km/h greičiu. Priekyje važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti, jis, T. A., negalėjo persirikiuoti į kitą kelio juostą, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Kaltę sukėlus eismo įvykį pripažįsta (b.l. 9).

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2016-10-27 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-10-26 apie 7.54 val. buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį, kelyje A1, Klaipėdos raj., ties viaduku link Smilgynų, kurio metu nukentėjo asmuo. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 287 km, T. A. vairavo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., galinę dalį. Įvykio metu susižalojo automobiliu Ford važiavęs keleivis, kuris buvo nuvežtas į ligoninę. Kol įvykio dalyviai laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų, į stovinčio automobilio Ford galą atsitrenkė atvažiavęs automobilis O. F.. A. F. ir Opel vairuotojai įvykio vietoje užsipildė eismo įvykio deklaraciją (b.l. 6).

Liudytojas M. B., kelių policijos tarnybos tyrėjas, apklaustas teisme parodė, kad vairuotojas T. A. atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusią mašiną, todėl jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Priekyje jo važiavusi mašina, atsiradus kliūčiai, sustojo. T. A. nesilaikė saugaus greičio, saugaus atstumo, nesuvaldė vairuojamojo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę. Ši avarija buvo ganėtinai tolokai nuo kariškių, kurie išvažinėjo iš UAB „Vlantana“. Tą dieną, tame kelio ruože buvo gal net 4 eismo įvykiai. Susidūrus dviem automobiliams, kurių vieną vairavo T. A., į F. F. paskui atsitrenkė dar vienas automobilis. Kadangi šio įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, vairuotojams buvo leista užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. T. A. buvo surašytas protokolas, nes jo eismo įvykio metu buvo nukentėjęs keleivis. Tas vairuotojas, kuris įvažiavo į T. A. mašiną, prisiėmė atsakomybę ir jie užsipildė deklaraciją. Daugiau niekam nebuvo surašyti protokolai. Šiame eismo įvykyje dalyvavimo tik 3 automobiliai: F. F., vairuojamas T. A., atsitrenkė į Honda automobilį, o šiuos stovinčius automobilius dar atsitrenkė džipas. Kadangi buvo sužeistas žmogus, privalėjo surinkti eismo įvykio medžiagą ir vairuotojui paskirti baudą. KET numato, kad važiuojant vairuotojas turi atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, privalo laikytis saugaus važiavimo greičio ir atstumo. Priekyje važiavęs vairuotojas sustojo, o T. A. nebespėjo sustoti. Dėl kariškių veiksmų gali pasakyti, kad jie neuždarė eismo, jie išvažinėjo iš „Vlantanos“ aikštelės, karo policija reguliavo eismą. Gal dėl per didelio rytmetinio eismo, vairuotojams skubant, atsirado eismo spūstis ir vairuotojai pradėjo staiga stabdyti, todėl atsirado virtinė avarijų. Matomumas buvo geras. Jis, pareigūnas, padarė išvadą, kad T. A. yra kaltas. Važiuojamojoje dalyje negalima sustoti, nesvarbu kokia juosta. Reikia vadovautis KET, visi važiuojantys turi stebėti situaciją. Turime atsižvelgti į situaciją, o ne važiuoti maksimaliu leistinu greičiu tame kelyje. Buvo rytas, šlapia. Stabdymo kelias padidėjęs jei danga šlapia. Visi kiti, kurie pateko į tą eismo įvykį, ir tie, kurie buvo dar toliau nuo T. A., užsipildė eismo įvykio deklaracijas. Jie visi prisiėmė kaltę ir jiems atitinkamai pabrangs draudimas. Džipo vairuotojas irgi yra kaltas, kadangi jis atsitrenkė į T. A. automobilį. Kariškiai laikėsi KET, į juos niekas neįvažiavo, o įvykis įvyko tik už kelių šimtų metrų. Antroje eismo juostoje T. A. turėjo pastebėti automobilių spūstį, už viaduko buvo eismo įvykis, automobiliai mirksėjo avarinėmis šviesomis. Matomumas tą dieną buvo geras. Važiuojant privalai matyti, kad priekyje yra automobilių spūstis. Tik po įvykusio prie „Vlantanos“ eismo įvykio karo policijos pareigūnai reguliavo eismą kol atvažiavo policijos ekipažai.

A. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. G. 2016-10-26 paaiškinime nurodė, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties Dampurų gyvenviete, staiga pamatė automobilių spūstį, jam stabdant į automobilio galą atsitrenkė automobilis F. F.. Kadangi nukentėjo minėto automobilio keleivis, todėl laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Avarinis ženklas buvo pastatytas. Tuo metu į stovinčio Ford automobilio galą atsitrenkė automobilis O. F.. Nuo smūgio Ford automobilis pajudėjo ir dar kartą trenkėsi į jo, A. G., automobilį (b.l. 9).

Apklaustas liudytoju teisme A. G. parodė, kad 2016-10-26 apie 8.00 val. automobiliu (duomenys neskelbtini)važiavo iš Gargždų į darbą, į Klaipėdą. Automagistralėje link Klaipėdos, prieš Dauparų viaduką pastebėjo, kad priešinga kryptimi atvažiuojantis vilkikas sumirksėjo šviesomis. Nesuprato kodėl, bet greitį sumažino, nes pagalvojo, kad jį įspėjo. Nestabdė, sulėtino greitį iki 90-100 km/h. Tuo momentu visi priekyje važiavę automobiliai staigiai pradėjo stabdyti, pradėjo „eglute“ važiuoti į šonus, kad vienas į kitą neatsitrenktų. Jis, liudytojas, važiavo antra eismo juosta. Kadangi visi priekyje važiavę automobiliai stabdė šonuose, jam atsilaisvino viduryje kelio tarpelis. Mano, kad jeigu priekyje važiavę automobiliai nebūtų nuvažiavę į šonus, jis, liudytojas, taip pat būtų atsitrenkęs į priekyje važiuojančias transporto priemones. Stabdė ir nieko nekliudęs sustojo ir tada po kokios sekundės į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis F. F.. Jam iš paskos važiavusio automobilio nematė ir jo nepastebėjo, nes stebėjo situaciją priekyje. Abi kelio juostos buvo pilnos stovinčių automobilių, susidarė kamštis. Vėliau sužinojo, kad priekyje įvyko masinis eismo įvykis. Mano, kad automobilio F. F. važiavimo greitis nebuvo didelis, nes smūgis nebuvo stiprus. Į T. A. automobilį atsitrenkus džipui smūgis buvo stipresnis ir jo, liudytojo, automobilis buvo stipriai apgadintas. Džipas trenkėsi į T. A. automobilį, kai jie laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Džipo greitis iki susidūrimo buvo apie 120 km/h. Policijos pareigūnai šias avarijas įformino kaip du atskirus eismo įvykius: jo, liudytojo, automobilio susidūrimą su F. F. automobiliu, kitas eismo įvykis F. F. automobilio susidūrimas su džipu, nors būtent džipas dar stipriau apgadino jo, liudytojo, automobilį. Draudimo bendrovė draudimo išmokos jam dar neišmokėjo. Po eismo įvykio vėliau sužinojo, kad tuo metu kariškiai prie bendrovės „Vlantana“ pastatė savo automobilį skersai automagistralės per dvi kelio juostas ir taip sustabdė visą automagistralės eismą. Mano, kad tokiu atveju turėjo būti pastatyti ženklai greičio lėtinimui, turėjo būti rodyklės, įspėjamieji ženklai, eismą turėjo reguliuoti policijos pareigūnai. Mano, kad eismo įvykių virtinė prasidėjo būtent dėl netinkamų kariškių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

T. A. skundas atmestinas.

T. A. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatytų pažeidimų, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -320/2007).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. A. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, nes automobilis pradėjo staigiai stabdyti. Jis, T. A., važiavo 100 km/h greičiu, ketino persirikiuoti į pirmą eismo juostą, tačiau negalėjo, nes ja važiavo labai daug automobilių. Nespėjęs sustabdyti trenkėsi į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį. Priekyje važiavusio automobilio vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, kadangi laiku nepastebėjo priekyje eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių. Išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą bei įvertinus eismo įvykio vietos schemą, teismas daro išvadą, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo F. F. vairuotojo T. A. veiksmai, kadangi būtent T. A. nepasirinko tokio saugaus greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko ankstyvą rytą, kai eismas yra gana intensyvus, buvo šlapia. Skundą pateikęs T. A. nurodė, kad prieš įvykį važiavo 100 km/h greičiu, važiavo antra eismo juosta, į pirmą eismo juostą persirikiuoti jam nepavyko, nes ja važiavo daug transporto priemonių.

Kelių eismo taisyklės numato pareigą vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas A. G. patvirtino pradėję staigiai stabdyti, nurodė matęs kaip priekyje važiavę automobiliai stabdo ir norėdami išvengti susidūrimų pasitraukia į kelkraščius. Dėl minėtų automobilių manevrų viduryje kelio susidarė laisvos vietos, kur jis, A. G., ir sustojo.Teismo nuomone, aplinkybė, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas A. G. staigiai stabdė, ar nestaigiai, neturi esminės reikšmės šioje situacijoje sprendžiant T. A. kaltės klausimą. T. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini)automobilio vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, pamatęs priekyje įvykusį eismo įvykį, tačiau toks staigus E. G. stabdymas, jeigu jis ir buvo, buvo susijęs su eismo saugumo užtikrinimu, t. y. juo buvo siekiama neatsitrenkti į priekyje sustojusius automobilius. Kelių eismo taisyklės nedraudžia vairuotojui staigiai stabdyti, jei tai būtina eismo saugumui užtikrinti, todėl ir numatyta Kelių eismo taisyklėse pareiga vairuotojams laikytis tokio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas. KET 126 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 127 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Apklausiamas teisme T. A. nurodė, kad važiavo 100 km/h greičiu, atstumas iki priekyje važiavusio automobilio buvo apie 30 m. Atsižvelgiant į T. A. nurodomą jo važiavimo greitį ir atstumą iki priešais ta pačia kryptimi važiavusio automobilio galima teigti, kad T. A. nagrinėjamoje situacijoje nepasirinko saugios ir eismo situaciją (buvo tamsu, lijo, eismas buvo labai intensyvus) atitinkančios distancijos, kad spėtų laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Taigi, įvertinus minėtus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad eismo įvykį sukėlė T. A., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktuose numatytų eismo dalyvių/vairuotojų pareigų, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių bei, atsižvelgdamas į greitį, vairavimo sąlygas, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų staigiai stabdoma.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad T. A. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.1 d., tai yra vairavo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio galinę dalį.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta minimali administracinė nuobauda – 144 Eur dydžio bauda.

Teismo nuomone, T. A. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, T. A. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-10-27 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad T. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

nutaria:

T. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.