Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados 2016-10-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40-AT1-1500-(11.39),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-28 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40-AT1-1500-(11.39) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu dėl galimo jo savavaldžiavimo, nustačius, jog šių asmenų tarpusavio nesutarimas yra civilinis ginčas ir turi būti sprendžiamas nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką teismo keliu.

2016-11-30 Šiaulių apylinkės teisme gautas V. J. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti pradėti administracinę teiseną A. G. atžvilgiu dėl šio asmens savavaldžiavimo. Skunde nurodoma, kad jie yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems priklauso po 1/2 dalį turto. Tačiau A. G. be jos sutikimo keitinėja namo durų spynas, neįleidžia jos į namą, taip savavaldžiauja, nieko nedaro, kad teisiškai atsiskirtų jam priklausančią namo dalį. Mano, kad A. G. turėtų kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

V. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su A. G. negalėjo patekti į namus. Abu yra turto bendrasavininkiai. Kreipėsi į policiją. Vieną kartą policija A. G. už tai jau buvo nubaudusi. Dabar ji į patį pastatą gali patekti, tačiau negali patekti į du kambarius. Šiais kambariais naudojasi A. G.. Dukra kartais būna tame name, kuriame gyvena A. G.. Dėl turto naudojimosi tvarkos, ji su A. G. nėra susitarusi. Dėl to į teismą ji nesikreipė. Santuokos nutraukimas buvo 2013 m. Ji su dukra iš tų namų išėjo dar prieš skyrybas. Kadangi jie yra turto bendrasavininkiai, ji nori į tuos namus patekti bet kuriuo metu.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. G. paaiškino, jog kambarį jis užsirakino, nes nori privatumo. Jam buvo išaiškinta atsakomybė už galimą savivaldžiavimą. Lieka prie nuomonės nutraukti jo atžvilgiu teiseną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. bylos teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad policijos įstaiga sprendimą priėmė atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pagrįstai spręsta dėl surinktų įrodymų pakankamumo, todėl priimtas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK viešosios policijos skyriaus kaimiškoji policijos nuovada 2016-10-28 pagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Savavaldžiavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį, tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šios veikos kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

Lietuvos Respublikos aukštesnės instancijos teismai analogiškose situacijose ne kartą pažymėjo, jog negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (Kauno apygardos teismo 2014-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 4-53-3-00264-2014-4). Nagrinėjamu atveju V. J. nėra išnaudojusi visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje nurodytų procesinių galimybių savo turto (ar jo dalies) atžvilgiu dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo. Būtent civilinės teisės priemonėmis, kreipiantis į apylinkės teismą, turi būti patvirtinama bendro turto naudojimosi tvarka, t. y. kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tiksliai atribojant, nustatant jos dydį ir lokalizaciją, nurodant, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma aiški naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003 bei 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Nagrinėjamu atveju V. J. savo skunde sutiko ir pažymėjo, kad yra tikslinga kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tačiau mano, kad tai turėtų inicijuoti ne ji, o jos buvęs sutuoktinis A. G., bet ši jos pasirinkta pozicija negali būti lemiama administracinio nusižengimo teisenai A. G. atžvilgiu pradėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, V. J. taip pat turi teisę dėl ginčo objektu esančio turto valdymo, naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šia teise nesinaudoja, nors teismo sprendimas, kuriuo buvo padalintas turtas, priimtas dar 2013-04-22. Nurodytame name V. J. negyvena. Iš to darytina išvada, kad vis dėlto V. J. nėra taip svarbu naudotis bendru turtu.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad faktiškai susiklostė tam tikra naudojimosi padalintu turtu tvarka, kadangi name yra du kambariai ir A. G. vienu iš jų naudojasi savo asmeninėms reikmėms, jame gyvena, laiko savo asmeninius daiktus. Ši tvarka V. J. gali būti ginčijama, tačiau tai turi būti daroma susitariant tarpusavyje arba keliant civilinį ginčą teisme. Esant tokiai situacijai antras namo kambarys, kol nėra kitokio teismo sprendimo ar asmenų susitarimo, be abejo, turi būti prieinamas naudojimuisi V. J.. A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia galimybė dabar yra, kadangi jis neberakina antrojo kambario. Prieš tai buvusio užrakinto kambario užrakinimą teisino tuo, kad dukra jo paprašė, jog jis užrakintų jos kambarį, kad mama negalėtų nudraskyti tapetų. Dukra šiame kambaryje būna, kai matosi su A. G.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad tuo atveju, dėl kurio teisena A. G. atveju nebuvo pradėta, t. y. kai 2016-10-26 V. J. negalėjo patekti į užrakintą kambarį, vertinant formaliai jos turtinė teisė buvo pažeista, tačiau šis pažeidimas yra mažareikšmis, šiuo metu yra pašalintas, o V. J. turtinės teisės turi būti ginamos tarpusavio susitarimo arba teismo keliu nustatant naudojimosi turtu tvarką, bet ne baudžiant asmenį. Susidariusioje situacijoje įžvelgtinas abiejų pusių konfliktiškas elgesys ir iš to išplaukiantis V. J. noras negatyviai paveikti A. G. policijos pagalba. Tačiau asmens baudimu situacija neišsispręs, nuosavybės teisė realiai apginta nebus. Kartu pastebėtina, kad A. G., tiek kiek leidžia vertinti šalių pateikta informacija ir bylos duomenys, privalo nerakinti antrojo kambario, kuriuo jis nesinaudoja, kadangi jis neturi teisės naudotis visu turtu, priešingu atveju ateityje jo veiksmai gali būti traktuojami kaip savivaldžiavimas. Taip pat ir V. J. reikalavimas nerakinti abiejų kambarių nėra pagrįstas, kadangi vienu iš jų preliminariai naudojasi A. G., o ji taip pat vienasmeniškai neturi teisės naudotis visu bendru turtu. Pažymėtina, kad teismas administracinio teisės pažeidimo byloje negali nustatyti asmenims jų turtinių teisių, šis klausimas turi būti sprendžiamas aukščiau nurodytu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad policijos įstaiga, vadovaudamasi įstatymu, teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados 2016-10-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o V. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

V. J. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovados 2016-10-28 nutarimą Nr. 40-AT1-1500-(11.39) palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.