Kauno apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovei Laurai Kučinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl D. L. taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo – 2022 m. gegužės 17 d.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistajam D. L. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad, jos nuomone, teikimas turėtų būti atmestas. Akivaizdu, kad nuteistasis D. L. nepasižymi pavyzdingu elgesiu, tačiau, šiuo atveju, ir teikimas nėra pagrįstas iki tiek, kad lygtinio paleidimo institutas būtų panaikintas. Kiek matyti iš bylos medžiagos, fiksuotas tik vienas nuteistojo pažeidimas, jog nuo 2025 m. sausio 11 d. iki 2025 m. sausio 13 d. nuteistasis nebuvo jo nustatytoje gyvenamojoje vietoje. Vis dėlto, kaip paaiškino asmuo, jis apie tai iš anksto buvo informavęs probacijos specialistus ir specialistai apie tai žinojo. Šios faktinės aplinkybės probacijos tarnyba nei patvirtino nei paneigė. Iš esmės, tai yra abejonė, o abejonės yra aiškinamos nuteistojo naudai. Be kita ko, tai, kad jis 2025 m. sausio 19 d. neatvyko į darbą, ką nurodo probacijos tarnyba, tai natūralu, kadangi 2025 m. sausio 19 d. jis patyrė eismo įvykį ir, šiuo atveju, tai yra absoliučiai pateisinama priežastis dėl ko jis į darbą neatvyko, kadangi jis buvo eismo įvykio dalyvis. Svarbus aspektas ir tai, kad lygtinio paleidimo viena iš sąlygų buvo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, tai laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 22 d., po eismo įvykio patyrus sveikatos sužalojimus, kurie neginčijamai patvirtinami medicinos dokumentais, tai asmuo ir negalėjo dirbti. Tai, kad po 1 mėnesio ir 3 dienų laiko asmuo buvo įdarbintas rodo, kad jo nedarbingumo priežastis buvo pateisinama jo lygos būkle ir santykiu su darbdaviu. Teikimo nagrinėjimo dieną asmuo yra dirbantis, reiškia tai irgi nėra pagrindas spręsti klausimą, ar tai yra lyginio paleidimo pažeidimas. Tai, kad gauta informacija iš Administracinių nusižengimų registro, kad D. L. 2025 m. sausio 19 d. transporto priemonę vairavo galimai būdamas neblaivus, yra tik informacija gauta iš administracinio nusižengimo teisenos bylos, tačiau tai nėra galutinis įsiteisėjęs sprendimas. Tai taip pat nėra pagrindo manyti, kad asmuo daro administracinius nusižengimus. Tai, kad įvykio metu jam buvo nustatytas 1,49 promilės girtumas, ko neginčija ir pats nuteistasis, yra faktas, kad asmuo pažeidžia sąlygą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, toks pažeidimas yra nustatytas tiki vieną kartą, o kitų duomenų probacijos tarnyba nepateikė, be kita ko, probacijos tarnybos specialistė patvirtino, kad lankantis nuteistojo namuose, pastarasis buvo rastas blaivus, taigi sistemingumo jo veiksmuose nėra. Tai, kad 2025 m. sausio 20 d. buvo fiksuotas nuteistojo dienotvarkės pažeidimas, vėlgi, iš esmės yra objektyviai įvertintina ta aplinkybė, kad asmuo prieš dieną, eismo įvykio metu, patyrė traumą, kur galimai nuteistasis ir buvo kaltas, tačiau šiai dienai tie duomenys dar nėra patikimai nustatyti proceso tvarka. Taip pat tai nelaikytina tokio lygio pažeidimu, kuris galėtų būti pripažintas kaip priežastis panaikinti nuteistajam pritaikytą lygtinį paleidimą. Daug dėmesio teikime yra skiriama dėl didelės rizikos asmens nusikalsti, ji vertinama net vidutinės grėsmės grupei, dėl 90 balų ir labai aiškiai įvardina dėl kokių priežasčių vienaip ar kitaip asmuo yra linkęs nusikalsti, tačiau duomenų, kad asmuo jau padarė kokį nors baudžiamojo įstatymo uždraustą veikimą, arba neveikimą, t. y. veiką, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. sausio 23 d., kai buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, dalyvavo darbuotojai išnagrinėję probuojamojo tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, bet šiame posėdyje pats nuteistasis nedalyvavo nei fiziškai nei nuotoliniu būdu, o galbūt šiame posėdyje būtų paaiškėjusios aplinkybės dėl 2025 m. sausio 11 d., ar buvo sutartas galimas išvykimas iki nuteistojo mamos pasiimti jam priklausančių daiktų ir apie tai probacijos specialistas žinojo.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Probacija, tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Pažymėtina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo sąlygos sušvelnėja ir bausmės tikslai bei paskirtis yra užtikrinami taikant nuteistajam probaciją. Paleistas lygtinai nuteistasis probacijos metu turi tiksliai ir be išlygų laikytis probacijos sąlygų, todėl pateisinamomis priežastimis tokiu atveju vertinamos tik tokios aplinkybės, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia pareigas, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas bendrąsias sąlygas dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai.

Iš probacijos tarnybos pateiktų ir nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki paleidžiant nuteistąjį lygtinai, jis buvo supažindintas su probacija, intensyvios priežiūros vykdymo sąlygomis, jam sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, uždėtas elektroninis stebėjimo įtaisas. Nuteistasis taip pat supažindintas su elektroninio stebėjimo prietaiso naudojimo instrukcija. Nuteistojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, jis nebaustas administracine tvarka. D. L. dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, 2025 m. sausio 20 d. dalyvavo psichologo konsultacijoje. Tačiau iš teikime nurodytos informacijos matyti, kad jis pažeidė probacijos sąlygas, o būtent: 2025 m. sausio 11 d. 22.00 val. išvyko iš namų neleistinu laiku, 2025 m. sausio 19 d. nevykdė jam sudaryto grafiko ir pažeidė specialiąją pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonę – nevairuoti kelių transporto priemonių, o 2025 m. sausio 20 d. 20.01 val. pakeitė gyvenamąją vietą apie tai nepranešęs probacijos tarnybai. Be to, padidėjo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 82 balų iki 90 balų).

Nors šie probacijos sąlygų pažeidimai galėtų sudaryti formalų pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos panaikinti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nurodyti pažeidimai nėra sistemingi ar piktybiški, todėl nesudaro pagrindo tenkinti probacijos tarnybos teikimą. Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad 2025 m. sausio 10 d. su jo priežiūrą vykdančiu specialistu buvo susitaręs dėl išvykimo ir buvo gavęs leidimą. 2025 m. sausio 19 d. važiavo pas draugę į Raseinius, nes ten buvo palikęs savo daiktus. Be kita ko, tą pačią dieną padarė eismo įvykį, pripažino, kad buvo neblaivus ir apie tai neinformavo jo priežiūrą vykdančio asmens. Gyvenamąją vietą pakeitė, nes ankščiau gyveno pas darbdavį, tačiau su juo susipyko, todėl išsikraustė. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą jo priežiūrą vykdantį asmenį informavo žodžiu. Mėnesį laiko negalėjo dirbti dėl savo sveikatos būklės, kadangi buvo lūžusi krūtinė ir pažeistas stuburas.

SODRA informacinės sistemos duomenimis, nuteistasis nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 22 d. bei nuo 2025 m. vasario 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis darbo tęstinumas rodo, kad nuteistasis stengiasi integruotis į darbo rinką ir siekia užtikrinti savo užimtumą. Tarp šių laikotarpių buvo beveik mėnesio trukmės pertrauka, per kurią nuteistasis darbinės veiklos nevykdė. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ši darbinės veiklos pertrauka buvo objektyviai pagrįsta – nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. vasario 24 d. nuteistajam buvo išduotas laikinas nedarbingumas dėl traumos, patirtos eismo įvykio metu. Kaip matyti iš medicininių dokumentų – išrašo/siuntimo, pateikto D. L. – 2025 m. sausio 19 d. nuteistajam buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžis. Atsižvelgiant į šią diagnozę, medikai rekomendavo vengti bet kokio fizinio krūvio, tiek buityje, tiek sportuojant. Tai rodo, kad nedarbingumo laikotarpis buvo būtinas dėl sveikatos būklės, o ne susijęs su nenoru dirbti ar vengimu vykdyti probacijos sąlygas.

Be kita ko, kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, nuteistojo elgesio priežiūrą vykdė vyresnysis specialistas Egidijus Urba. Vis dėlto pažymėtina, kad šis pareigūnas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Dėl to susidarė situacija, kai nebuvo galimybės tiesiogiai patikrinti ir įvertinti svarbių aplinkybių, susijusių su tariamais nuteistojo padarytais pažeidimais. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad apie savo išvykimą, kuris nebuvo suderintas su probacijos grafiku, bei apie gyvenamosios vietos pakeitimą jis žodžiu informavo būtent specialistą Egidijų Urbą. Šią aplinkybę patikrinti arba paneigti būtų galėjęs tik pats šis priežiūros pareigūnas, tačiau jo nebuvimas teismo posėdyje tokią galimybę eliminavo. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė, susidarius tokiai situacijai, kai nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti nuteistojo pateiktas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl jo kaltės ar tyčinio probacijos sąlygų pažeidimo. Be to, probacijos tarnybos atstovė, dalyvavusi teismo posėdyje, nuteistojo nurodytų aplinkybių taip pat nei patvirtino, nei paneigė. Vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtintu in dubio pro reo principu (abejonės aiškinamos kaltinamojo/nuteistojo naudai), visos šios nepašalintos abejonės vertintinos būtent nuteistojo naudai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis asmens byloje esančia informacija, nuteistasis buvo tikrintas tris kartus dėl galimo alkoholio vartojimo, ir nė vienu atveju neblaivumas jam nebuvo nustatytas. Taigi, vienintelis atvejis, kai nuteistasis galimai buvo neblaivus – tai 2025 m. sausio 19 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu jis pats pripažino buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. Vis dėlto ši aplinkybė šiuo metu nėra laikytina galutinai nustatyta, kadangi administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimto galutinio sprendimo. Tai reiškia, kad kol galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, nuteistojo atsakomybės dėl šio pažeidimo negalima konstatuoti vien tik remiantis jo prisipažinimu.

Pažymėtina, kad esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Kitaip tariant, probacija pirmiausia orientuota į nusikalstamo elgesio prevenciją ir nuteistojo resocializaciją, suteikiant jam galimybę keisti gyvenimo būdą neizoliuojant nuo visuomenės. Būtent todėl, vertinant probacijos sąlygų laikymąsi, svarbu atsižvelgti ne tik į formalius pažeidimus, bet ir į jų turinį, pobūdį bei asmens pastangas gyventi teisėtai. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, probacijos laikotarpiu nuteistojo D. L. atžvilgiu nebuvo pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra nagrinėjamų naujų baudžiamųjų bylų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad asmuo, nepaisant tam tikrų elgesio epizodų, iš esmės laikosi teisės normų ir nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose bei psichologo konsultacijoje. Nors, kaip jau buvo minėta, 2025 m. sausio 19 d. dėl eismo įvykio, kurio metu, kaip pats pripažįsta, buvo neblaivus, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau šiuo metu nėra priimto jokio įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo nuteistasis būtų pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galutinio sprendimo, šis pavienis įvykis šiuo metu negali būti vertinamas kaip įrodytas faktas, jog nuteistasis pažeidė probacijos sąlygas tokiu mastu, kuris leistų daryti išvadą apie probacijos tikslų nepasiekimą ar būtinybę panaikinti lygtinį paleidimą. Todėl konstatuotina, kad šiuo aspektu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis nevykdo jam nustatytų pareigų ar kelia pavojų viešajai tvarkai, o tai, savo ruožtu, neleidžia pagrįstai tenkinti probacijos tarnybos teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo.

Teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma ir nuteistojo paaiškinimai teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nuteistąjį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir pasiųsti realiai atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad nuteistojo vykdoma probacija šiuo metu yra pasibaigusi, o iki teikimo nagrinėjimo nuteistojo pažeidimų daugiau nustatyta nebuvo.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nesudaro pagrindo išvadai, kad yra visos sąlygos panaikinti nuteistajam taikomą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo elgesį pozityviai apibūdinančių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog probuojamojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad asmuo yra tiek pavojingas, kad būtų būtina panaikinti jam lygtinį paleidimą, izoliuojant jį nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad panaikinus lygtinį paleidimą nuteistajam, tik tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, be kita ko, ir teisingumo principas. Esant nurodytoms aplinkybėms, probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam D. L. atmesti.

Asmens bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.