Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Alimai Petruškevičienei ir Andriui Kiuršinui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 klasių išsilavinimą, nesusituokusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. Š., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 1.30 val. viešoje vietoje – namo koridoriuje ((duomenys neskelbtini) ), kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: šūkaudama prikėlė miegančius vaikus, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duris, sudavė nukentėjusiajai V. A. ranka per veidą, tampė ją už plaukų, parvertė ant grindų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai V. A. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su odos nubrozdinimais kaktoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji S. Š. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja V. A. yra pažįstamos, iki šio įvykio santykiai buvo geri, niekada nekonfliktavo. 2009 m. rugsėjo 13 d. vakarą ji svečiavosi pas pusseserę J. D., bendrabutyje (duomenys neskelbtini) Buvo išgėrusi, tačiau apsvaigusi nesijautė. Ji, jos pusseserė J. D. ir A. G. parūkę lauke, neuždarė durų. Nukentėjusioji V. A., kurią jie susitiko koridoriuje, dėl to supyko, o jos draugas Darius, išėjęs iš buto, puolė mušti A. G.. Tai matė V. B. ir D. P.. Iškvietė policiją, kuri išsivežė Darių. Nukentėjusioji V. A. supyko, kam S. iškvietė policiją. Abi susiginčijo, nukentėjusioji V. A. pradėjo garsiai rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi nukentėjusioji V. A. ją apspjovė, ji norėjo nukentėjusiajai trenkti, tačiau nukentėjusioji V. A. nuo smūgio išsisuko. Tada jos pradėjo tampyti viena kitai už plaukų, abi nugriuvo, 5 minutes gulėjo šonu viena priešais kitą, po to vėl barėsi, bet nesispardė. E. P. bandė jas išskirti, atlenkė jos pirštus ir nutempė ją nuo nukentėjusiosios. Nukentėjusiajai V. A. į galvą ji nespyrė. Grįžo į pusseserės butą, kur tuoj pat įbėgo S. A. ir pasakė, kad įspyrė nukentėjusiajai V. A.. Kaip S. įspyrė nukentėjusiajai V. A., ji nematė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi nukentėjusiosios V. A. nesužalojo. Nukentėjusiosios V. A. buto durų nespardė, tik beldė kviesdama Darių, kai buvo iškviesta policija.

Apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. paaiškino, kad su kaltinamąja S. Š. yra pažįstamos iš matymo, iki šio įvykio niekada nebuvo sukonfliktavusios. Tą vakarą jos bute Nr. (duomenys neskelbtini) svečiavosi D.. Ji buvo šiek tiek išgėrusi. Už sienos, t.y. bute Nr. 112, kur gyvena J. D., girdėjosi šurmulys. Girdėjo, kaip S., J. ir S. išėjo parūkyti. Kadangi jos garsiai kalbėjo koridoriuje, išėjusi paprašė jų tyliai kalbėti. Jokio vyro kartu su jomis nebuvo. Paskui ji prisijungė prie D. P. ir V. B., kurios rūkė koridoriaus gale. Darių paliko laukti užrakintoje bendro naudojimo virtuvėje, tačiau jis netikėtai išėjo iš virtuvės ir spyrė vyrui, stovėjusiam koridoriaus gale. Po kiek laiko atvažiavo policija, pasibeldė į jos buto duris ir Darių išsivežė. Ji nuėjo pas D. P. į butą parūkyti, kur taip pat buvo V. B. ir E. P.. Buvo vėlu, tačiau S. ir S. triukšmavo, vėliau S., J. ir S. prie P. buto lango klausėsi, ką jie visi kalba. Po kiek laiko pradėjo spardyti P. buto duris, o S. dar ir vadinti ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji mano, kad duris spardė S.. Nuo triukšmo ir S. rėkimo pabudo mažamečiai D. P. vaikai. Ji išėjo į koridorių ir pamatė J., S. ir S., grįžtančias iš lauko. S. prie jos priėjo ir pradėjo visokiais žodžiais šaukti, vadinti. Ji suprato, kad S. neblaivi, todėl jai pasiūlė dėl visko išsiaiškinti rytoj. Tačiau S. į tai dėmesio nekreipė ir ranka du kartus jai trenkė į kaklo sritį. Ar S. jai trenkė ir trečią kartą, nepamena. Tada pradėjo tampyti viena kitai už plaukų. Kadangi buvo su šlepetėmis, paslydo ir nugriuvo, pasipylė smūgiai jai iš kojos į krūtinę, nugarą, galvą, gal dešimt smūgių. Kadangi netoliese, kur ji nukrito, buvo S., pagalvojo, kad S. ją ir spardė. Ji matė, kaip pirmą kartą į galvą jai spyrė S.. Po to užsidengė veidą rankomis, todėl, kas toliau ją spardė, nematė. V., D., J. ir S. į jų kivirčą nesikišo, E. P. bandė jas išskirti. Jokio smurto S. atžvilgiu ji nenaudojo, S. neapspjovė. Kai E. P. atitraukė S. nuo jos, jai bėgo kraujas, matėsi mėlynės prie akies, nubrozdinta kakta. D. P. iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją iškart ir išvežė. Medikai jai nieko nesiuvo ir neoperavo, tik išrašė vaistų ir tą pačią dieną išleido namo. Nuo tada visą laiką jaučia skausmus, skauda galvą, nugarą, širdį. Prašo priteisti 306,19 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teko nuolat važinėti iš Pravieniškių į Kauną, Kaišiadoris pirkti vaistų, dvi savaitės gulėjo ligoninėje. Dėl šio įvykio ji patyrė stresą. Jos nepilnametė dukra Džesika taip pat matė, kai ją spardė. Priteistą žalos atlyginimą panaudos sveikatai stiprinti, kadangi neįstengė nusipirkti visų reikiamų vaistų, išsitirti širdies, persišviesti galvos.

Apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad kaltinamoji S. Š. yra jos pusseserė, o nukentėjusioji V. A. – jos kaimynė, gyvenanti gretimame bute. Tą vakarą ji, jos pusseserė S., A. (S. draugas) ir nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. rūkė koridoriuje. Parūkę grįžo į vidų, bet neuždarė durų. V. supyko, pradėjo šaukti, rėkti. Antanas pasakė, kad duris uždarys, tačiau, ar jas jis uždarė, nepamena. Pas nukentėjusiąją V. A. bendro naudojimo virtuvėje svečiavosi D., kuris, išgirdęs, kaip ji rėkia, spyrė Antanui į krūtinę. Kaltinamoji S. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kurie Darių išsivežė. Visa tai matė ji, kaltinamoji S. Š., gal matė ir kaimynai E. P. ir V. B.. Nukentėjusioji V. A. supyko, kam S. iškvietė policiją. Jos pradėjo ginčytis, tampyti viena kitai už plaukų. Abi nugriuvo. E. P. atitraukė S. nuo V. ir įsitempė V. į savo butą. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Ji matė mėlynę V. veide, tačiau nematė, kad kas nors spardytųsi koridoriuje, taip pat nepastebėjo, kas spyrė V.. Kadangi prieš konfliktą šventė, ji ir S. buvo šiek tiek išgėrusios. Jai atrodė, kad V. taip pat buvo išgėrusi, nors, kaip ji gėrė, nematė.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) , kaltinamosios S. Š. nelabai pažįsta. Tą vakarą ji žiūrėjo filmą pas kaimynus D. P. ir E. P., jų vaikai miegojo kitame kambaryje. Pas J. D. svečiavosi kaltinamoji S. Š.. Nukentėjusioji V. A. pakvietė jas su D. parūkyti į koridorių. Koridoriaus gale triukšmavo J. D., kuri gyvena bute Nr. 112, ir kaltinamoji S. Š.. V. pradėjo bartis su S., tačiau dėl ko jos susibarė, ji nežino. S. priėjo prie V. ir sudavė jai į veidą, pataikė į skruostą. Koridoriuje degė šviesa, todėl matė, kaip V. pargriuvo, o S. jai įspyrė du kartus. Kur įspyrė, ji nematė. S. nenukrito, tampė V. už plaukų. Išgirdęs triukšmą, iš buto išbėgo E. P., atitraukė S. nuo V.. S. tuo metu ji nematė, jos prie V. nebuvo. E. P. parsivedė V. į butą. S. pradėjo spardyti buto duris, bet jų neišspyrė. Šį konfliktą matė J. D., į muštynių pabaigą atėjo ir S. A.. Ji nematė, kad S. A. būtų įspyrusi V.. Ji pati buvo išgėrusi butelį alaus, nukentėjusioji V. A. išgėrusi nebuvo. Nežino, ar kaltinamoji S. Š. buvo išgėrusi.

Apklausta liudytoja D. P. paaiškino, kad nukentėjusioji V. A. yra jos kaimynė, o su kaltinamąja S. Š. nebendrauja. Ji su vyru E. P. ir V. B. buvo namuose, gėrė kavą, sidrą. Nukentėjusioji V. A. pakvietė ją su V. parūkyti į koridorių. S. ir J. D., kuri gyvena bute Nr. 112, taip pat rūkė. S. pradėjo kabinėtis prie V., bet ji S.i pasiūlė dėl visko išsiaiškinti rytoj. S. priėjo prie V. ir sudavė jai į veidą, pataikė į kairį skruostą. Abi parkrito. S. tampė V. už plaukų, pradėjo ją mušti, spardyti. V. trenkė S.i atgal, tada S. vėl trenkė V.. Koridoriuje buvo šviesu, ji viską matė, tačiau ar prie S. ir V. pribėgusi S. A. spyrė V., ji nežino, nematė. Ji ir V. B. bandė ginti nukentėjusiąją V. A.. Išgirdęs triukšmą, iš buto išbėgo jos vyras E. P., atitraukė S. nuo V.. Pabudo jos nepilnamečiai vaikai. V. pasidarė bloga, atsirado mėlynė veide. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė V.. V. buvo blaivi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad nukentėjusioji V. A. yra jo kaimynė, o kaltinamąja S. Š. pažįsta tik iš matymo. Tą vakarą namie jis, D. P. ir V. B. žiūrėjo filmą, jis buvo šiek tiek išgėręs. Išgirdęs triukšmą, išėjo į koridorių ir pamatė, kaip S. su S. spardė V.. Kiek kartų jos įspyrė V., tiksliai nepamena, gal 3-4 kartus. Žmona D. P. ir V. B. tuo metu buvo bute. D. ir J. D. koridoriuje jis nematė. A. S. ir S. nuo V., parsivedė V. į butą. Tada S. ir S. pradėjo spardyti buto duris, rėkti. Pabudo jo nepilnamečiai vaikai. Atvažiavo greitoji pagalba ir išsivežė V..

Liudytoja S. A. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji S. Š. yra jos pusseserė, o nukentėjusioji V. A. – jos kaimynė. Tiksliai nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisiminė, patvirtino teismo posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 100-101, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. ). Tą vakarą ji, jos pusseserė S., A. G. ir mama J. D. šventė, gėrė alų, per daug netriukšmavo. Jie nuolat išeidavo parūkyti į koridorių, taip pat parūkyti išeidavo ir kaimynystėje gyvenančios V. B. ir D. P.. Pamena, kad nukentėjusioji V. A. išėjo į koridorių ir kažkodėl pradėjo ginčytis. V. A. buto durų ji nespardė ir, kas jas spardė, nematė. Ji nematė besisvečiuojančio Dariaus pas nukentėjusiąją. Buvo vėlus metas, todėl nuėjo miegoti. Išgirdo triukšmą koridoriuje, todėl ten išėjo ir matė, kaip S. ir V.pykosi, viena kitą vadino necenzūriniais žodžiais, stumdėsi, pešiojosi už plaukų, buvo prakritusios ant žemės. Nematė, ar viena kitą spardė. Bandė kažkuriuo momentu jas išskirti, todėl galėjo būti, kad jas skirdama, netyčia sudavė S.i ar V., tačiau V. ji nespardė. Kažkuris iš vyrų, gal E., jas išskyrė. Nematė, ar nukentėjusioji V. A. buvo sužalota.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-05-31 nutartimi privataus kaltinimo procesas Nr. PK-90-548/2010 pagal privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios V. A. skundą dėl S. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nutrauktas ir byla su medžiaga perduota Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti (b.l. 1-2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 82-84) matyti, kad 2009 m. rugsėjo 13 d. įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini) , koridorius.

Iš specialisto išvados (b.l. 8) matyti, kad nukentėjusiajai V. A. nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su odos nubrozdinimais kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2009-09-12[1]. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios V. A. sveikata sutrikdyta nežymiai. Sveikatos sutrikdymas ilgiau nei 10 dienų nepagrįstas objektyviais klinikiniais duomenimis.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios S. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. bei liudytojų J. D., V. B., D. P., E. P. ir S. A. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji S. Š., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 1.30 val. viešoje vietoje – namo koridoriuje ((duomenys neskelbtini) ), kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: šūkaudama prikėlė miegančius vaikus, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duris, sudavė nukentėjusiajai V. A. ranka per veidą, tampė ją už plaukų, parvertė ant grindų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai V. A. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su odos nubrozdinimais kaktoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. A. sveikatą.

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. Š. neigia spardžiusi nukentėjusiąją V. A.. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad S. ranka du kartus jai trenkė į kaklo sritį, o kai ji paslydo ir nugriuvo, pasipylė smūgiai iš kojos į krūtinę, nugarą, galvą. Kadangi netoliese, kur ji nukrito, buvo S., nukentėjusioji V. A. pagalvojo, kad S. ją ir spardė, po to ji užsidengė veidą rankomis, todėl kas toliau ją spardė, nematė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. teismui išsamiai paaiškino apie smūgius į veidą, tačiau taip pat išsamiai paaiškinti, į kurias kitas kūno vietas ir kaip buvo suduoti smūgiai, negalėjo. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti nenuoseklūs liudytojų V. B. (,,koridoriuje degė šviesa, matė, kaip S. priėjo prie V. ir sudavė jai į veidą, pataikė į skruostą, kaip V. pargriuvo, o S. jai įspyrė du kartus“, tačiau ,,kur įspyrė, ji nematė“, be to, kaltinamoji S. parkritusi nebuvo), D. P. (,,koridoriuje buvo šviesu, viską matė: kaip S. priėjo prie V. ir sudavė jai į veidą, pataikė į kairį skruostą, abi parkrito, S. tampė V. už plaukų, pradėjo ją mušti, spardyti“, tačiau kurias nukentėjusiosios kūno vietas tiksliai kaltinamoji spardė, nurodyti negalėjo) ir E. P. (,,matė, kaip S. su S. spardė V., kiek kartų jos įspyrė V.tiksliai nepamena, gal 3-4 kartus“, taip pat nurodė, kad tuo metu jo žmona D. P. ir V. B. buvo bute) paaiškinimai, taip pat liudytojų J. D. ir S. A. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. A. nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su odos nubrozdinimais kaktoje (diagnozė: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas šalina iš kaltinimo S. Š. šią aplinkybę, jog ji įspyrė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai V. A. į įvairias kūno vietas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamoji S. Š. iš esmės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau dėl tokio savo elgesio nesigailėjo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. A. neatsiprašė, todėl vien tik prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji S. Š. anksčiau neteista (b.l. 117), niekur nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 118-119), administracine tvarka nebausta (b.l. 120). Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnija ne kartą yra gavusi žodinių nusiskundimų dėl agresyvaus ir netinkamo kaltinamosios S. Š. elgesio (b.l. 122). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajai S. Š. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jai Lietuvos Respublikos BK 48 str. numatytus įpareigojimus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. kaltinamajai S. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 306,19 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-5). Turtinės žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 14-15), todėl ieškovės ieškinio dalis dėl 306,19 Lt turtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios S. Š. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus S. Š. kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 8) nukentėjusiajai V. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji turėjo nedarbingumo lapelį iki 2009-09-27, sveikatos sutrikdymas ilgiau nei 10 dienų nepagrįstas objektyviais klinikiniais duomenimis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to įvykio visą laiką jaučia skausmus, skauda galvą, nugarą, širdį, dėl šio įvykio ji patyrė stresą, jos nepilnametė dukra Džesika taip pat matė, kai ją spardė, priteistą žalos atlyginimą ketina panaudoti sveikatai stiprinti, kadangi neįstengė nusipirkti visų reikiamų vaistų, išsitirti širdies, persišviesti galvos. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad jokių duomenų apie tai, kad patirti sužalojimai sukėlė kokį nors liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtų sveikatos sužalojimų sunkumui, sužalojimų pasekmėms, dvasiniams išgyvenimams, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai V. A. priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant S. Š. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. Š. palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 306,19 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.