Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
1A-554-383-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algimantas Smolskas
Nukentėjusysis
A. I.
Nuteistasis
R. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-554-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00022-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas L. Vaitkus(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Algimanto Smolsko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai A. I., gynėjui advokatui A. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (I epizodas 2010-10-12) ir nubaustas laisvės apribojimu 4 mėnesiams, per paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatant draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

R. I. dėl A. I. sumušimo 2010-10-31 (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika (II epizodas 2010-10-31);

priteista iš R. I. nukentėjusios A. I. naudai – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2420 Lt advokato išlaidų (I epizodas 2010-10-12); ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2010-10-12 tarp 20-21 val. Č. I. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. I. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas smūgį ir stumdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą (I epizodas).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. I. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendį ir prašo jį iš dalies panaikinti – nutraukti baudžiamąją bylą ir dėl I epizodo. Nurodo, kad dėl 2010-10-12 įvykio jis apkaltintas nepagrįstai, kadangi A. I. smūgių nesudavė, jokių sužalojimų nepadarė, o teismas netinkamai vertino kilusio konflikto priežastis ir aplinkybes. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad A. I. su vyru nesutaria jau seniai, dėl ko R. I. 2010 m. gegužės mėn. išėjo iš namų. Pradėjus skyrybų procesą, tarp jųdviejų prasidėjo konfliktai, grasinimai, turto gadinimas. Dėl skyrybų proceso A. I., norėdama prisiteisti didesnę turto dalį ir santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, inscenizavo 2010-10-12 konfliktą, neva, sutuoktinis ją sumušė jo mamos namuose. Šie A. I. kaltinimai yra išgalvoti. Ji pati be jokio teisinio pagrindo atėjo pas Č. I. į namus, išprovokavo konfliktą. Jos teiginys, kad jis atėjo pasiimti sūnaus, nepagrįstas, kadangi sūnus turi teisę gyventi su abiem tėvais. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad skundas teismui buvo paduotas tik 2010-10-18, tai yra po to, kai jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Dėl sužalojimų A. I. į medikus kreipėsi tik 2010-10-15. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. G924/10(09) nurodyta, kad nors ir buvo suduotas smūgis į galvą, tačiau sužalojimai galvoje ir veide nenustatyti, o nustatyti tik rankose. Kaip nurodo ekspertas, sužalojimai galimai buvo padaryti 2010-10-12, tačiau jie kelia abejones, kad galėjo būti padaryti būtent incidento metu. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad I. I. yra suinteresuota bylos baigtimi, ji keitė parodymus mamos naudai, nes gyvena su ja, ir vadovavosi tik nukentėjusios ir jos dukros parodymais. Teismas neįvertino R. I. parodymų, kad jokių smūgių 2010-10-12 Č. I. bute A. jis nesudavė. Pati Č. I., pradėjus A. mosikuoti rankomis, spyrus jai į pilvą, paėmė batą ir A. sudavė kelis smūgius. R. I. to konflikto metu visą laiką laikė ant rankų sūnų Joną. Todėl ant A. I. rankų padaryti sužalojimai yra ne R., o Č. I., nes kitų sužalojimų ekspertai nenustatė. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad R. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji A. I. sukėlė konfliktą, turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. 1 d. 6 p. Nors specialisto išvados ir patvirtina A. I. padarytų sužalojimų faktą, tačiau vien ta aplinkybė dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad padaryti sužalojimai yra nusikalstamos veikos pasekmė ir kad jie padaryti būtent R. I.. Esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, tokie parodymai negali būti vertinami kaip patikimi parodymai, neabejotinai patvirtinantys R. I. kaltę A. I. sužalojimo atveju. Be to, skunde apeliantas nesutinka su iš jo priteista suma 2420 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Ši suma yra ženkliai per didelė, be to, ji yra pateikta apmokėti pagal abu skundus, nors bylos buvo sujungtos ir abu epizodai buvo nagrinėjami kartu.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. I. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo R. I. nusikalstama veika A. I. sužalojimo 2010-10-12 epizode pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis suduodamas smūgį ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui, šiuo atveju nukentėjusiajai A. I., nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors R. I. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., neprisipažino, jo kaltę patvirtina byloje surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusios A. I. skundas dėl R. I. nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. kur skundėja nurodo įvykio vietą ir laiką, įvykio aplinkybes ir jo eigą, specialisto išvada Nr. G-924/10(09), kurioje konstatuota, kad įvykio metu A. I. konstatuotos kraujosruvos abiejuose žastuose buvo padarytos galimai 2010-10-12 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimt dienų, Įvykio vietos apžiūros protokolas, kur nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė Č. I. sodyboje. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir dalies liudytojų, buvusių įvykio vietoje ir mačiusių įvykį, parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. A. I. parodė, kad 2010-10-12 konflikto metu įvyko susistumdymas, kuomet R. I. vieną kartą jai sudavė per veidą. Liudytoja I. I. parodė, kad ji matė, kaip stumdamas mamą R. I. vieną kartą sudavė jai per veidą, jos duoti parodymai teisme visiškai atitinka A. I. duotus parodymus, bei sutampa su objektyviais įrodymais – teismo medicinos ekspertizės išvada apie nustatytus sužalojimus. Liudytoja L. I. parodė, kad iš mamos ir sesers pasakojimo ji žino, kad mamai buvo suduotas smūgis. Apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamojo R. I. ir liudytojos Č. I.. Kaltinamasis ir liudytoja Č. I. negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, jog jis nenaudojo smurto prieš A. I., tačiau jų parodymų patikimumu verčia abejoti ta aplinkybė, kad liudytoja yra kaltinamojo mama, kuri gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir keisti parodymus sūnaus naudai. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir dalies liudytojų parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Sumušimo aplinkybę patvirtina specialisto išvada, joje konstatuojama, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudotas smurtas. Kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių šiai išvadai paneigti. Liudytojos I. I. parodymai ir specialisto išvada sudaro vieningą visumą nepaneigtų ir vienas kitą papildančių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo versiją. Tuo tarpu jokių paneigiančių kaltinamojo kaltę įrodymų teisminio tyrimo metu nepateikė nei kaltinamasis, nei jo gynėjas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl R. I. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo.

Skunde nuteistasis nurodo, kad pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą. Teismas įvertina tai, kad dėl paties kaltinamojo skyrybų proceso, turto dalybų bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vyksta konfliktai tarp R. I. ir A. I., tačiau tai nėra pagrindas pačiam kaltinamajam netinkamai elgtis nukentėjusios atžvilgiu ir vartoti smurtą. Tokie jo veiksmai yra neabejotinai nusikalstami ir negali būti laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme.

Skunde apeliantas nesutinka su iš jo priteista suma 2420 Lt advokato išlaidoms apmokėti, nurodo, kad ši suma yra per didelė, nes buvo pateikti du nukentėjusiosios skundai ir bylos sujungtos į vieną. Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš byloje pateiktų pinigų paėmimo kvitų matyti, kad A. I. turėjo 4840 Lt advokato išlaidų, tai įrodo du kvitai po 2420 Lt. Kadangi dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo R. I. išteisintas, todėl teismas pagrįstai priteisė A. I. pusę jos turėtų advokato išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma R. I. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino. Todėl visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Algimantas Smolskas Arūnas Paštuolis