Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam R. K. ir nuteistojo prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo bei bausmių švelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas laisvės atėmimo vietos įstaigos teikimas subendrinti nuteistajam R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Taip pat buvo gautas nuteistojo R. K. prašymas peržiūrėti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, įsigaliojus BK pakeitimams, numatantiems mažesnes bausmes.

1.6. Laisvės atėmimo vietos įstaigos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam R. K. patenkintas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės bei jam paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į šios bausmės laiką įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendį, taip pat šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos;

1.7. Nuteistojo R. K. prašymas dėl švelninančio įstatymo taikymo atmestas.

II. Skundo aukštesniajam eismui argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Dėl nuteistojo R. K. argumentų, kad jo prašymą dėl nuosprendžių peržiūrėjimo ir švelninančio įstatymo taikymo išnagrinėjo teisėjas, kuris priėmė vieną iš nuosprendžių, kuriuos nuteistasis prašo peržiūrėti, pažymėtina, jog, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, tokį prašymą būtent ir nagrinėja teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjas negali išlikti objektyvus, kadangi nagrinėjant prašymą jam gali tekti keisti anksčiau paties priimtą nuosprendį. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog tokio pobūdžio prašymas yra pagrįstas (t. y. yra pagrindas taikyti nuteistojo padėtį švelninantį įstatymą), nekeičia anksčiau priimto nuosprendžio, o priima nutartį dėl bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ir kt. (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Taigi, apelianto abejonės dėl teisėjo šališkumo nagrinėjant jo prašymą yra nepagrįstos.

Nuteistasis skunde lygina BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalų terminą, galiojusį jo veikų padarymo metu ir po 2023 m. birželio 1 d. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475) (toliau – ir Įstatymas), įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., pakeista BK 178 straipsnio 2 dalis. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas buvo numatytas iki 6 (šešerių) metų, o naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – iki 4 (ketverių) metų. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šis reglamentavimo pokytis neturi jokios įtakos nuteistojo R. K. padėčiai. Pažymėtina, kad R. K. ankstesniais nuosprendžiais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už vagystes įsibrovus į patalpą. Šiuo metu, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d., baudžiamoji atsakomybė už vagystę įsibrovus į patalpą numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankcija yra tokia pati kaip ir ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes, kaip minėta, už R. K. įvykdytas vagystes įsibrovus į patalpą numatytos tos pačios bausmės, o ne švelnesnės, kaip teigia apeliantas.

Apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 23 d. nuosprendžio nepagrįstumui ir neteisėtumui. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti, o apeliacine tvarka gali būti skundžiamas tik neįsiteisėjęs nuosprendis (BPK 312 straipsnio 1 dalis, 335, 336 straipsniai), todėl dėl šių apelianto argumentų aukštesnysis teismas nepasisako.

Dėl nuteistojo R. K. skundo argumentų, susijusių su jam skundžiama nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės pradžios nustatymu, pažymėtina, kad nėra pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo nurodytos datos – 2023 m. vasario 9 d., kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, toje pačioje nutartyje nurodė į šią bausmę įskaityti pagal nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos, atliktas bausmės dalis ir šiais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius. Todėl apelianto nuogąstavimai, kad dėl nustatyto bausmės pradžios laiko jis netenka kai kurių galimybių, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.