Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-15 · Administracinė byla Nr. P-438-160-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-15
Bylos Nr.
P-438-160-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
D.Ž.
Atsakovas
Utenos rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P8 –160/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D.Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-566-320/2005 pagal pareiškėjo D.Ž. skundą atsakovui Utenos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D.Ž. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareiginės algos dalį, kuri nebuvo išmokėta dėl to, kad apskaičiuojant jų darbo užmokestį 2002 – 2004 m. buvo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53 taikomas indeksavimo koeficientas.

Skunde nurodė, kad apie neteisėtai taikomą darbo užmokesčio indeksavimą, dėl kurio jiems nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, sužinojo iš Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo. Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad indeksavimo taikymas ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu atsakovas skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį taikė Konstitucijai prieštaraujančias teises normas.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Utenos rajono policijos komisariato 130,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2004 m. gruodžio mėn.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui darbo užmokestis, taikant indeksavimo koeficientą, buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis Utenos rajono policijos komisariato viršininko įsakymais. Atsakovas indeksuodamas darbo užmokestį vadovavosi galiojusia 2002-12-10 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX - 1243 l straipsnio 3 dalies redakcija, reglamentavusia darbo užmokesčio mokėjimą, mokamais atitinkamų metų valstybės ir savivaldybės biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas. Be to, ginčijamų teisinių santykių metu galiojo ir buvo taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX - 1243 l straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių nuostatos iki oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas, kuriame buvo pripažinta, kad minėto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. IX-1243 l straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių l ir 2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsnio ir 48 straipsnio l daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas konstatavo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas iki bus konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai (Konstitucijos 102 str.). Pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas bei neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymui (Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2003-05-13 nutarime dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo konstatuota, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Toks teisinis reguliavimas, teismo nuomone, reiškia, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, tačiau teisės aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai nėra reikšmingas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki Konstitucinio Teismo nutarimo ir dėl kurių jau kilo pasekmės, susijusios su sprendimų įvykdymu, taikant teisės aktus, vėliau pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas nurodė, jog šiuo atveju, sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyti iki buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas iki konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Valdžios institucijos neturi teisės nevykdyti įstatymo ar kito galiojančio teisės akto. Todėl teismas nenustatė jokio įstatyminio pagrindo priteisti pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį, susidariusį taikant darbo užmokesčio indeksavimą 2002 - 2004 metų laikotarpiais, nes atsakovas neišmokėdamas pareiškėjui viso darbo užmokesčio taikė tuo metu galiojančias teisės normas.

Kartu teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui už 2004 m. gruodžio mėnesį priklausantis gauti darbo užmokestis buvo visiškai išmokėtas tik 2005 m. sausio mėnesio pradžioje. Teismo nuomone, nurodytas atsakovo sprendimas nemokėti pareiškėjui viso už 2004 m. gruodžio mėnesį priklausančio darbo užmokesčio nebuvo įvykdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo. Dėl nurodytų motyvų teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2004 m. gruodžio mėn. – 130,98 Lt.

III.

Pareiškėjas D.Ž. 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-566-320/2005, užbaigtoje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškoje byloje priėmė nutartį (administracinė byla Nr.A(1)-638/2005) kurioje išaiškino, kaip tokiose administracinėse bylose turi būti aiškinamos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, yra būtina atnaujinti procesą Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-566-320/2005, nes tik 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį analogiškoje administracinėje byloje, pareiškėjui paaiškėjo, kad procesas gali būti atnaujintas esant būtinumui užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodo, kad būtina atnaujinti procesą Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-566-320/2005, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. analogiškoje byloje priėmė nutartį (administracinė byla Nr.A(1)-638/2005) kurioje išaiškino, kaip tokiose administracinėse bylose turi būti taikomos teisės normos.

Tačiau vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 150 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, privalėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Šiuo atveju vienodos administracinių teismų praktikos formavimui reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005 buvo priimta ir paskelbta 2005 m. gruodžio 21 d., taigi, laikytina, jog nuo šios datos pareiškėjas objektyviai galėjo sužinoti apie aplinkybę, kuri yra proceso atnaujinimo pagrindas ir, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, su prašymu dėl proceso atnaujinimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą privalėjo kreiptis per tris mėnesius nuo nurodytos datos, t. y. iki 2006 m. kovo 21 d.

Tačiau pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo tik 2006 m. gegužės 26 d., tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties paskelbimo dienos.

Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareiškėjas D.Ž. praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Todėl vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi atnaujinti procesą Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-566-320/2005 atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo D.Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-566-320/2005 pagal pareiškėjo D.Ž. skundą atsakovui Utenos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRomanas KlišauskasSigita Rudėnaitė