Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-36/2011

Teiseja L.Leipuviene Procesinio dokumento kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.1.7.; 2.4.6.4.2.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,

mažamecio nukentejusiojo J. C. J. istatyminei atstovei J. J. ir atstovei advokatei Ingridai Montvydienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurores ir mažamecio nukentejusiojo J. C. J. istatymines atstoves J. J. apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. J. del kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. R. J. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukele mažameciui fizini skausma, o butent, kad jis 2009 m. birželio 25 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo namu antro aukšto kambaryje, ranka užsukdamas ir patempdamas mažameciui sunui J. C. J. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) kaire ausi, sukele jam fizini skausma.

Vilniaus rajono apylinkes teismas, ivertines byloje surinktus irodymus, konstatavo, kad byloje nera surinkta patikimu irodymu, kurie leistu teigti, jog kaltinamasis A.R. J. padare jam inkriminuota nusikalstama veika. Byloje esanciu, subjektyviu parodymu prieštaringumas, kurio nepavyko pašalinti nagrinejant byla teisme, kele teismui abejoniu ju patikimumu. Teismas nurode, kad pareikšto kaltinimo aplinkybiu irodinejimo galimybes šioje byloje buvo išnaudotos, pašalinti prieštaravimu ir argumentuotai paneigti abejones nepavyko, o kaltinancioji puse prašymo del papildomu irodymu pateikimo nepateike. Todel pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A.R. J. del kalinimo pagal LR BK 140 str. 2 d. išteisino, neirodžius, jog jis padare veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurore prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-07-27 išteisinamaji nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: pripažinti A.R. J. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisves atemima 6 menesiams; taikyti LR BK 75 str. ir bausmes vykdyma atideti 1 metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Prokurores isitikinimu, tiesiogines ivykio liudytojos N.K.J. ir mažamecio nukentejusiojo J.C. J. parodymais, netiesioginiu liudytoju J. J. , G.B. J. parodymais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad A.R. J. tycia tempe mažameti J.C. J. už ausies, kai šis i jo kryptingus klausimus atsake jam nepalankiai, nenaudingai. Tuo mažameciui nukentejusiajam J.C. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nera jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad mažamecio nukentejusiojo J.C. J. istatymine atstove J. J. melagingai iskunde A.R. J. ar praneše apie nebuta nusikaltima, o mažameciai liudytojai apkalbejo kaltinamaji. Pagal nustatytas šio ivykio aplinkybes konstatuotinas kaltinamojo atliktos veikos tycinis pobudis - tiesiogine tycia, kryptingai atliktas veiksmas - ausies patempimas, kuo buvo sukeltas fizinis skausmas mažameciui. Todel skundžiamas išteisinamasis nuosprendis nepagristas, jis turi buti panaikintas del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems (LR BPK 329 str. 2 d.).

Skunde nurodoma, jog tai, kad 2009-06-25 M. J. atvyko pas teva ir buvo jo namuose ginco nera, taciau aplinkybe, jog M. J. tevo namuose buvo 14.00 val., kuomet ivyko incidentas tarp A.R. J. ir jo mažamecio sunaus J.C. J. , nepatvirtina faktiniai bylos duomenys. Prokurores teigimu, M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdžiai skiriasi nuo duotu teisme parodymu, todel jie turetu buti atmesti. Tuo tarpu mažamecio nukentejusiojo J.C. J. istatymine atstove, liudytoja J. J. ir nepilnamete liudytoja G.B. J. nuosekliai tvirtino, jog M. J. i ju namus pas savo teva atvyko 2009-06-25 i pavakare (ITM Nr. 57-2-0081-09 b.l.44-48,62). Šie J. J. , G.B. J. parodymai nepaneigti jokiais kitais nešališkais ir objektyviais nagrinejamoje byloje esanciais irodymais, jie yra nuoseklus, todel abejoti jais pagrindo nera. Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nei kaltinamasis A.R. J. , nei nepilnamete liudytoja M. J. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nenurode laiko, dienos meto, kada M. J. atvažiavo pas savo teva, jie nurode tik diena t.y. 2009-06-25, kuria M. J. atvažiavo pas savo teva. Todel ju parodymai vertintini kritiškai. Be to, svarbu tai, jog tik teisminio nagrinejimo metu, kuomet kaltinamasis jau buvo susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga, tiek kaltinamasis A.R. J. , tiek nepilnamete liudytoja M. J. pradejo teigti apie atvykimo laika valandomis.

Pasak prokurores, teismo nurodymas, kad ikiteisminis tyrimas del J.C. J. sukelto fizinio skausmo pagal J. J. skunda buvo pradetas tik 2009-07-04, t.y. tik po to, kai pagal 2009-06-26 A.R. J. pareiškima buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del neva J. J. panaudoto smurto nepilnametes M. J. atžvilgiu, yra neteisingas, neatitinkantis faktiniu bylos duomenu. Skunde nurodoma, kad J. J. su prašymu del jos mažamecio sunaus J.C. J. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto kreipesi i teisesaugos organus 2009-06-25, o 2009-07-04, gavus prašymo patikslinima, buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del jame nurodytu faktu, pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., požymius. Be to pažymima tai, kad J. J. kita diena, po ivykusio incidento tarp jos mažamecio sunaus J.C. J. ir jo tevo A.R. J. , t.y. 2009-06-26 12.45 val. kreipesi su mažameciu sunumi J.C. J. i TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos instituta tam, kad jos sunui butu nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, kai tuo tarpu M. J. teismo medicininis tyrimas pradetas 2009-06-26 16.40 val. Šios aplinkybes, prokurores manymu, akivaizdžiai paneigia teismo išvada, kad mažamecio nukentejusiojo istatymine atstove J. J. paraše pareiškima del jos mažameciui sunui J.C. J. sukelto fizinio skausmo, kerštaudama sutuoktiniui del jo prašymo pradeti ikiteismini tyrima už M. J. sužalojima.

Apeliantes teigimu, neteisingos, nepagristos teismo išvados, kad byloje esantys nenuoseklus ir prieštaringi proceso dalyviu parodymai, nesudaro pagrindo negincytinai pripažinti, kad mažamecio nukentejusiojo J.C. J. istatymine atstove J. J. 2009-06-25 apie 14.00 val. buvo namuose ir galejo matyti ar tiesiogiai žinoti, kas tuo metu ten ivyko. Priešingai nei nurode teismas, faktiniai bylos duomenys (nukentejusiojo J.C. J. , liudytoju G.B. J. , N.K. J. , J. J. parodymai) rodo, kad J. J. ivykio metu buvo namuose, ji girdejo triukšma antrame namo aukšte vaiku kambaryje ir atbegusi tuoj pat po ivykio iš vaiku pasakojimu sužinojo, kad A.R. J. sukele sunui fizini skausma, J.C. J. pasukdamas ausi.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagristai teigia, kad byloje nera objektyviu, nešališku ir negincytinu irodymu, jog nukentejusiajam J.C. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A.R. J. pasuko ausi ir sukele fizini skausma. Šia išvada teismas padare remdamasis vien kaltinamojo ir jo nepilnametes dukters M. J. parodymais. Tuo tarpu nepagristai atmete bei nevertino kitu liudytoju parodymu, kurie irodo priešingas, nei nurode kaltinamasis, aplinkybes. Prokurore pažymi, kad priešingai nei teige kaltinamasis bei M. J. , nei J.C. J. , nei N.K. J. apklausu metu nenurode tokio fakto, jog 2009-06-25 butu buve kviesti M. J. ir tevo A.R. J. ka nors paveikti, eiti pažaisti. Jie taip pat apklausu metu nepatvirtino to fakto, jog M. J. su tevu A.R. J. butu kartu užeje i kambari, kuriame jie abu buvo. Tuo tarpu nukentejusiojo J.C. J. , betarpiškos ivykio liudytojos N.K. J. , iš dalies liudytojos J. J. , liudytojos G.B. J. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinejimo eigoje duoti parodymai pagrindžia A.R. J. kalte ivykdžius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu apklaustos netiesiogines liudytojos N. V. – K. parodymu, kur ji paaiškino, kad 2009 m. birželio menesio pabaigoje J. J. prašymu pas ja atvyko J.C. J. , kuris jai papasakojo, kad prieš atvažiavima i jos namus, tevas buvo išlaužes ju namu duris ir panaudojo jo atžvilgiu fizini smurta - stipriai ji tempe už ausies ir tuo metu jam labai skaudejo; vaikas aiškino, jog jis nesuprato, kodel tetis taip su juo pasielge, nes jis nieko blogo nepadare.

Prokurores teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagristai suabejojo nukentejusiojo parodymais del jam pasuktos ausies. Pažymi, kad šioje situacijoje butina ivertinti tai, kad nukentejusysis J. C. J. yra mažametis, jis nukentejo nuo tevo ir ivykes incidentas sukele jam labai didžiulius dvasinius išgyvenimus, jam buvo netiketas toks tevo elgesys, kad tevas, išgirdes jam nepalankius atsakymus i užduotus klausimus, susijusius su mama J. J. (tokia aplinkybe buvus apklausu metu nurode abu mažameciai: tiek J. C. J. , tiek N.K. J. ) gali taip su juo pasielgti. Dvieju tiesioginiu ivykio liudytoju - nukentejusiojo ir liudytojos (ji dave nuoseklius ir analogiškus parodymus nieko nesupainiodama tiek ikiteisminio tyrimo teisejui, tiek tyrejui, atkreiptinas demesys, kad tarp nukentejusiojo ir liudytojos yra dvieju metu amžiaus skirtumas) - apklausomis nustatytas buves toks faktas, kad C.J. J. kaltinamasis A.R.J. užsuko ausi, kuris nera paneigtas jokiais kitais objektyviais ir negincytinais irodymais. Be to, atsižvelgtina i tai, kad nukentejusysis yra mažametis, buvo apklausinejamas ne viena karta. Parodymus jis turejo duoti prieš ji nuskriaudusi teva, del didelio susijaudinimo galejo supainioti kaire ir dešine ausis. Taciau vien del to, kad skirtingai apklausose užfiksuotos skaudancios ausys, netiketi nukentejusiojo parodymais nera pagrindo, nes mažametis nurode ne kokias nors skirtingas kuno vietas, kurias paliete tevo smurtas, bet nurode ta pacia kuno dali - ausi.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, grisdamas išteisinamojo nuosprendžio išvadas A.R. J. atžvilgiu, iš esmes prioritetiškai vertino tik kito, nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis ir visiškai nevertino teismo nagrinejimui pateikto nusikaltimo, kurio padarymu buvo kaltinamas A.R. J. , duomenu. Prokurore pažymi, kad ikiteisminis tyrimas kiekvienu atveju vyko skirtingai ir ivykio dalyviai ar asmenys, galeje matyti ivykio aplinkybes, kiekvienu atveju buvo apklausiami tik apie tas aplinkybes, kurios susijusios su tiriamu ivykiu. Tai, kad nukentejusysis ir liudytojai nutraukto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradetas del M. J. sužalojimo, metu nenurode aplinkybiu del A.R. J. panaudoto smurto mažamecio sunaus atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio ivykio nebuvo. Kartu apeliante atkreipia demesi i tai, kad teismas išteisinamaji nuosprendi grinde Vilniaus raj. savivaldybes administracijos VTAT 2008-04-10 ir 2009-01-29 išvadomis, taciau iš esmes vadovavosi tik dalimi minetose išvadose pateiktu duomenu. Tuo tarpu teismas nevertino jose esanciu duomenu visumos, visiškai nekreipe demesio ir neivertino minetose išvadose nurodytu tokiu faktu: jog bendravimo su N.K. J. ir J.C. J. metu buvo pastebeta, kad vaikus su abiem tevais sieja glaudus ir šilti emociniai ryšiai ir vienareikšmio išskirtinio prisirišimo prie vieno iš kažkurio iš tevu iš vaiku puses nera; nepaisant to, vaikai neslepe, kad tevas vartoja alkoholi; 2009-01-26 skyriuje, tevams nedalyvaujant, visi vaikai vieningai pareiške, kad tevas gyventu atskirai, kadangi tevas jais nesirupina, dažnai išvažiuoja iš namu, išgerineja, smurtauja; visiškai nevertino pasiulymo spresti klausima del psichologines ekspertizes paskyrimo J. šeimos vaikams. Taip pat skunde pažymima, kad vaiku teisiu apsaugos skyriaus specialistai neturi tinkamo išsilavinimo. Apeliantes manymu, pasikliauti vien vaiko teisiu apsaugos tarnybos specialisto jutimais negalima, o reikia vadovautis objektyviai gautais faktiniais duomenimis, pripažintais irodymais. Taigi, teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, itin sureikšmino ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-2-0081-09 esancius faktinius duomenis, visiškai nevertindamas to, kad ikiteisminis tyrimas minetoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2009-09-14 buvo nutrauktas, padarius išvadas, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Taip pat Vilniaus raj. savivaldybes administracijos VTAT 2008-04-10 ir 2009-01-29 išvados negali buti pagrindu teigti, kad vaikai apkalbejo teva, kad nagrinejamoje byloje ivykio nebuvo. Be to, nagrinejamoje baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad 2009-06-11 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutarimu A.R. J. buvo pripažintas kaltu padares administracinius teises pažeidimus, numatytus LR ATPK 181 str. l d., 181³ str. l d. ir jam buvo paskirta galutine nuobauda-50 Lt. bauda. Taciau apylinkes teismas tam neskyre jokio demesio ir to visiškai nevertino. Prokurore isitikinusi, jog teismas jam kilusiu abejoniu šiuo atveju objektyviai ištirti nesieme jokiu priemoniu, nekviete nei J.C. J. , nei N.K. J. apklausai, kad isitikintu ar vaikai sako tiesa, ar ne, ar yra pagrindo abejoti ju ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nesprende klausimo del psichologines ekspertizes jiems skyrimo ar neskyrimo. Visa tai rodo, jog byloje esancius irodymus teismas ivertino neobjektyviai ir vienpusiškai. Pasak prokurores, teismas vertino tik tuos irodymus, kurie palankus kaltinamajam, tuo tarpu visiškai nevertino kitu, byloje esanciu irodymu. Be to prokurore pažymi, kad byloje nenustatyta jokiu salygu, kuriomis vaikai ikiteisminio tyrimo pareigunams bei ikiteisminio tyrimo teisejui butu nurode tikrovei neatitinkancias aplinkybes ir apkalbetu kaltinamaji.

Del aukšciau nurodomu aplinkybiu, prokurore yra isitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas padare neteisingas išvadas, išteisindamas A.R. J. pagal LR BK 140 str. 2 d., kadangi jos neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Todel skundžiamas nuosprendis turetu buti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliaciniu skundu mažamecio nukentejusiojo J. C. J. istatymine atstove J. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-07-27 nuosprendi del A. R. J. išteisinimo ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamaji nuosprendi.

Apeliantes isitikinimu, teismo nuosprendis yra nepagristas, neteisetas, todel naikintinas. Teismas neteisingai aiškino ir taike teises normas, netinkamai vertino irodymus, samoningai juos iškreipe. Pasak apeliantes, teismo nuosprendžio motyvai grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia teismo nuomone, o ne byloje surinktais irodymais. Teismas šioje byloje nukrypo nuo irodinejimo dalyko, aiškinosi nesusijusias su byla aplinkybes, iškreipe byloje esancius irodymus. Tuo tarpu byloje esantys irodymai patvirtina A.R. J. naudota smurta mažamecio J.C. J. atžvilgiu, jo nusikalstama veika, kuri kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad apylinkes teismas nepagristai konstatavo, kad M. J. tikrai atvyko pas teva – kaltinamaji A.R. J. , i namus ivykio diena (2009-06-25) apie 11-12 val. Tokia išvada teismas padare remdamasis M., L., A. J. bei A.J. J. parodymais. Kartu teismas nurode, kad ši M. J. ir kaltinamojo A.J. J. nurodyta aplinkybe nera paneigta jokiais kitais objektyviais ir nešališkais byloje esanciais irodymais. Pasak apeliantes, tokia teismo išvada yra visiškai nepagrista. Priešingai, byloje esantys duomenys – G. J. , J. J. nevienkartiniai parodymai, pacio kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, irodo, kad M. J. i namus, kuriuose ivyko nagrinejamas ivykis, buvo atvykusi tik tos dienos vakare. Be to, tai, kad diena M. J. nebuvo namuose, patvirtina ir mažamecio nukentejusiojo J.C. J. bei jo nepilnametes sesers N.K. J. paaiškinimai. Apklausiami vaikai detaliai papasakojo ivykio aplinkybes ir nuosekliai paaiškino, kur koks asmuo ta diena buvo: kad mama buvo namo pirmajame aukšte, kad sesuo G. buvo savo kambaryje, kad pas juos atejo tetis ir eme kalbetis. Nei apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jie nepaminejo, kad kartu su tevu i kambari buvo užejusi M., nors ši tvirtino, kad ji buvo užejusi kartu su tevu i vaiku kambari. Šios aplinkybes, J. J. isitikinimu, akivaizdžiai paneigia teismo išvadas, kad M. J. atvyko pas teva i namus 2009-06-25 d. apie 11-12 val. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad A. R. J. bei jo dukros iš pirmos santuokos: L., A. ir M., kuri yra nepilnamete, nurodo teismui neteisingus duomenis. Dukros siekia padeti tevui, ju paaiškinimai yra nenuoseklus ir prieštaringi, jie turetu buti vertintini tik kaip pagalba kaltinamajam.

Apeliante pažymi, kad teismo abejones, ar ivykio metu 2009-06-25 apie 14 val. ji (J. J. ) buvo namuose, yra niekuo nepagristos. Jos nuosprendyje paremtos tik prielaidomis, ivairiais išvedžiojimais. Tuo tarpu šias teismo abejones paneigia esantys byloje irodymai – mažamecio nukentejusiojo J.C. J. , liudytoju G.B. J. , N.K. J. bei pacios apeliantes parodymai, kurie patvirtina, kad J. J. nagrinejamo ivykio metu buvo namuose. Šiu asmenu parodymai, paaiškinimai apie nagrinejama ivyki, kurie užfiksuoti skirtingu laiku, skirtingose bylose, yra nuoseklus, neprieštaraujantys.

Be to J. J. isitikinimu, apylinkes teismo motyvai, kuriais bandoma paneigti smurto J.C. J. atžvilgiu fakta, taip pat yra paremti tik prielaidomis ir nepaneigia byloje esanciu objektyviu irodymu, patvirtinanciu, kad byloje nagrinejamu atveju A.R. J. panaudojo smurta mažamecio sunaus J.C. J. atžvilgiu, tuo pastarajam sukeldamas fizini skausma. Tai J.C. J. , N.K. J. , G.B. J. bei J. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, o taip pat atliekant tyrima del M. J. išgalvoto sužalojimo. Apeliante atkreipia demesi i tai, kad byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad mažametis sunus ir nepilnamete dukte galejo apkalbeti teva, kad J. J. jiems dare kokia itaka. Kiekvienas iš aukšciau nurodytu asmenu savais žodžiais papasakojo tas pacias ivykio aplinkybes. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas nagrinedamas kasacine tvarka tokio pobudžio bylas laikosi pozicijos, kad vertinant mažamecio ar nepilnamecio parodymus, reikalinga nustatyti salygas, patvirtinancias, kad vaikas apkalbetu kaltininka. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-194/2009). Šioje byloje, pasak apeliantes, nera jokiu objektyviu tai patvirtinanciu irodymu. Juo labiau, turejo buti nustatyta, kad nepilnametis ir mažamete susitare apkalbeti teva. Taciau to byloje nera. Be to, J. J. isitikinimu, teismo nurodytos vaiko teisiu tarnybos pažymos nepatvirtina, kad vaikai apkalbejo teva. Šiose pažymose pasisakoma tik del vaiku nuomones sprendžiant ju interesus, palieciancius klausimus santuokos nutraukimo byloje, kuri neturi jokio teisinio reikšmingumo šioje byloje.

Skunde yra pažymima, kad vienintelis byloje esantis netikslumas yra tas, kad J. C. J. vienos apklausos metu teisme (apklausa buvo atliekama jau praejus nemažam laiko tarpui po ivykio - 2009-11-13) nurode, kad jam tetis nusuko „dešine ausyte". J. J. teigimu, atsižvelgiant i tai, kad vaikas mažametis (8 m.), pateisinama, kad jis galejo tai susipainioti.

Taip pat J. J. atkreipia demesi i tai, kad apylinkes teismas nepagristai šia baudžiamaja byla sutapatino su jos ir A.R. J. santuokos nutraukimo byla ir ivyki vertino tik kaip sutuoktiniu santykiu aiškinimasi, nors nusikaltimas buvo padarytas nepilnamecio vaiko atžvilgiu, ir teismas privalejo aiškintis aplinkybes butent del kaltinamojo veiksmu mažamecio nukentejusiojo atžvilgiu. Tai rodo, kad teismas visiškai neisigilino i bylos esme ir pasirinko kita irodinejimo dalyka šioje byloje.

Kartu skunde nurodoma, kad nepilnamete dukte Greta B. J. 2010-04-07 teismo posedyje buvo apklausta neteisetai, pažeidžiant LR BPK 280 str. ipareigojima apklausiant jaunesni nei 18 metu liudytoja pakvieti valstybines vaiko teisiu apsaugos institucijos atstova ar psichologa. Tai, pasak apeliantes, sudare galimybe byla nagrinejusiai teisejai daryti spaudima mergaitei duodant paaiškinimus, provokuoti ja duoti kaltinamajam palankius parodymus. Mergaitei buvo užduodami su byla nesusije klausimai. Ta patvirtina 2010-04-07 teisiamojo posedžio protokolas. Skunde teigiama, kad del teismo posedžio metu neteisetai vykdytos apklausos G. B. J. patyre šoka, del ko buvo priversta kreiptis i medikus, jai keleta menesiu buvo suteikiama psichologine pagalba.

Del aukšciau nurodomu aplinkybiu J. J. yra isitikinusi, kad skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra neteisetas, nepagristas, paremtas vien prielaidomis, objektyvaus pagrindo neturinciais išvedžiojimais. Todel jis turi buti panaikintas, priimant nauja, apkaltinamaji nuosprendi A.R. J. atžvilgiu del jo pavartoto fizinio smurto savo mažamecio sunaus J.C. J. atžvilgiu.

Teismo posedžio metu prokurore, mažamecio nukentejusiojo istatymine atstove J. J. , nukentejusiojo atstove advokate I.M. praše apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis A.R. J. , jo gynejas praše skundus atmesti.

Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurores ir mažamecio nukentejusiojo J. C. J. istatymines atstoves J. J. apeliaciniai skundai tenkintini.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 27 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas A. R. J. atžvilgiu naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinems aplinkybems. Priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

Kolegija, išnagrinejusi byla, nustate, kad A.R. J. padare ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuota nusikalstama veika. Butent:

A. R. J. 2009 m. birželio 25 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), savo namu antro aukšto kambaryje, ranka užsukdamas ir patempdamas mažameciui sunui J. C. J. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) kaire ausi, sukele jam fizini skausma, t.y. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams, kurie taip pat susije su nagrinejamu kaltinimu, visai neteike reikšmes, tokiu budu pažeide LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Tai esmingai itakojo teismo išvada, jog A. R. J. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.

Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme A. R. J. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad šioje santuokoje gyveno 15 m. Su 3 vaikais (iš kuriu viena ivaikinta sutuoktines dukra), visada puikiai sutare, niekada ju nera skriaudes ar prieš juos naudojes smurta. Jokiu tyrimu ar bylu del jo netinkamo elgesio su vaikais iki skyrybu nebuvo. Prasidejus konfliktams su žmona ir jau virš 3 m. trunkant skyrybu procesui, buvo imtas kaltinti visokiais nebutais dalykais, siekiant iškeldinti iš namo ir užvaldyti turta, kuris visas buvo jo igytas dar iki santuokos ir užrašytas vaikams. Sutuoktine vaikais manipuliuoja ir nuteikia prieš ji. Ši byla irgi skyrybu proceso dalis. Kaltinime nurodyta diena namuose taip pat ivyko konfliktas su sutuoktine, nes pastaroji pastume nuo laiptu pas ji i svecius atvažiavusia jo mažamete dukra Marija iš ankstesnes santuokos. Del to Vilniaus rajono apylinkes prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas ir žmonai pareikštas itarimas. Galvoja, kad butent ši aplinkybe ir turejo itakos bylos jam inicijavimui. Tikrai žino ir prisimena, kad niekada nebuvo tokios situacijos, jog butu pakeles prieš sunu J. C. ranka, panaudojes jo atžvilgiu fizini smurta, užsukes, stveres ar ciupes ji už ausies.

Nors A.R. J. neprisipažino nusikaltes, taciau jo kalte padarius inkriminuota nusikalstama veika yra irodyta nukentejusiojo mažamecio J.C. J. , liudytoju N.K. J. , G. J. , J. J. , N. V. – K. parodymais, kitais rašytiniais bylos irodymais.

Mažametis nukentejusysis J. C. J. (nagrinejamos veikos metu buves (duomenys neskelbtini). amžiaus), 2009-10-16 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2009 m. vasara tetis atejo i seses N. kambari kur ir jis buvo ir eme su jais kalbetis. Jam pasakius savo nuomone, kad viska duoda ir daro namie mama, tetis ciupo ir stipriai „nusuko“ jam kairiaja ausi, del ko pajuto stipru skausma ir nubego pas mama. Ausis buvo raudona, bet kita diena jau nebeskaudejo (b. l. 18-19).

2009-11-13 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo J.C. J. nurode, kad anksciau tetis smurto nenaudojo, tik pabardavo, kai jis nusikalsdavo. 2009 metu vasaros pabaigoje, sesers N. kambaryje, tetis jam pasuko dešine ausyte, kuri truputi paskaudejo, bet tai buvo vienintelis kartas (b. 1.23-24).

Mažamete liudytoja N. K. J. (nagrinejamos veikos metu buvusi (duomenys neskelbtini) amžiaus) 2009-10-16 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38) ir 2009-11-13 apklausiama ikiteisminio tyrimo teisejo paaiškino, kad 2009 m. vasara buvo savo kambaryje su broliu antrame aukšte, o mama namo pirmame aukšte. Tuo metu i kambari užejo tetis ir pasiule pažaisti šachmatais. Jie abu atsisake. Tada tetis paklause brolio, kas viskuo rupinasi ir viska perka. J. atsakius, kad mama,- tetis supyko, priejo prie brolio ir nusuko kaire ausi. Tada ji pasake teciui nemušti broliuko jie abu nuejo i šalia esanti seses G. kambari. Po to viska pasake mamai. Ta diena J. ausis buvo raudona ir jis sake, kad ja jam truputi skauda. Tai buvo vienintelis kartas, kai mate kaip tetis broliui suko ausi. Jai tetis ausies niekada nesuko. Anksciau tetis mušdavo diržu, bet tik kai padarydavo kažka blogo (b. 1. 41-42).

Nepilnamete liudytoja G. J. teisme paaiškino, kad iki tevu skyrybu viskas buvo neblogai, o pora metu iki ju prasidejo nesutarimai. Tetis be priežasties niekada jos ir brolio atžvilgiu smurto nenaudojo. Yra sudaves per užpakali už nusižengimus. Ta diena tetis buvo namie ir susipyko su mama. Mamai esant namo pirmame aukšte, o jai ir sesei su broliu savuose kambariuose antrame aukšte, tetis užejo i N. kambari ir pradejo kalbetis su vaikais, bet ka sake ir kas ten ivyko ji nemate ir negirdejo. Po kurio laiko i jos kambari atejo brolis su sese, parode paraudusia brolio ausi ir pasake, kad nusuko tetis (tiksliai nepamena ka brolis pasake-patempe, pasuko ar užgavo jam ausi). Neklause brolio del ko tetis taip pasielge. Brolis neverke, bet sake kad skauda. Taip pat nurode, kad po ivykio tetis išvažiavo ir i pavakare atvyko su M.

Mažamecio nukentejusiojo istatymine atstove J. J. teismo posedyje paaiškino, kad kaltinime nurodyta diena tarp jos ir vyro ivyko konfliktas. Po to, apie 14 val. vyras nuejo i antra aukšta pas vaikus, o ji buvo pirmame aukšte ir kas ivyko vaiku kambaryje nemate. Atbego išsigande vaikai ir pasake, kad tevas ju klause, kas jais rupinasi, o J. atsaki, kad ji, todel A.R. J. griebe sunui už ausies. Sunus buvo išsigandes ir sake, kad tetis stvere ji už kaires ausies, ja patempe ir šauke. Mate, kad ausis buvo paraudusi. Kita diena nuvyko pas gydytoja, bet jokiu sužalojimu nenustate. Anksciau vyras prieš vaikus smurto nenaudojo, tik kai šie sukure lauža namuose,-bet ji mano, kad tai buvo teisinga, nes galejo sukelti gaisra. Taip pat nurode, kad po ivykio A.R. J. nusiramino ir išvyko. Jo dukte Marija atvyko tik vakare.

Iš liudytojos N. V. – K. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posedžio metu, matyti, kad paties ivykio ji nemate, taciau 2009 m. birželio pabaigoje, J. J. praše leisti jos mažameciui sunui pabuti pas ja viena diena, del kažkokiu šeimos problemu. J. gyveno pas ja savaite ir pasakojo, kad prieš atvažiavima pas ja tevas ji tempe už ausies, del ko jam tuo metu labai skaudejo. Jo kune smurto žymiu, melyniu, ausies sužalojimu nemate (b. 1.43-44).

Iš 2009-06-26 specialisto išvados Nr. 2556/09(01) matyti, kad apžiuros metu J.C. J. kaires ausies kaušelyje ir jo aplinkoje išoriniu sužalojimu nebuvo, todel padaryta išvada, kad po 2009-06-25 ivykio objektyviu kuno sužalojimu nekonstatuota (b. l. 27-28).

Nepilnamete liudytoja M. J. ((duomenys neskelbtini)) teisme paaiškino, kad apie 2009 m. birželio 26 d. (tiksliai nepamena, kokia tai buvo diena, bet ta pati, kai ja tecio namuose jo žmona nustume nuo laiptu), apie 9 val. ryto sesuo L. Kaune isodino ja i traukini ir ji nuvažiavo pas teti i (duomenys neskelbtini). Tetis pasitiko stotyje, apie 11-12 val. abu parvažiavo i jo namus (duomenys neskelbtini), liko nakvoti ir mano, kad išvyko kita diena. Visa atvykimo diena buvo namuose su teciu, jo žmona ir vaikais. J. jai atvykus net nepasisveikino, ignoravo, o vaikai visa laika buvo savo kambariuose ir su ja nebendravo, nors iki tevu skyrybu visada daug bendraudavo. N. yra jai sakiusi, kad mama liepe su ja nebendrauti. Todel pergyveno ir visa diena buvo kartu su teciu. Kelis kartus abu su teciu buvo užeje i vaiku kambarius ir kviete juos kur nors išeiti, bet pastarieji atsisakydavo. Jokio ginco ar pykcio tarp ju su teciu ir vaiku nebuvo. Tetis J. nepriekaištavo, tik sake kad šis ilgai sedi prie kompiuterio ir kviete i lauka. Kai atsakydavo kad nenori,-jie išeidavo. Nemate, kad vaikai del ko nors butu bege pas mama skustis, nors tecio kambario, kur jie abu buvo, ir visu vaiku kambariai yra antrame namo aukšte, o ju durys buvo atviros. Buvo paprasta rami diena iki pavakario, kai jai stovint tarpduryje J. ja pastume ir ji atsitrenke i duru stakta, o dar veliau nustume ja nuo laiptu, del ko buvo sužalota. Tik tada ivyko konfliktas tarp tecio ir mamos, atbego G., reke, kad ims kažka filmuoti ir ji nebesuprato kas vyksta.

Liudytoja L.J. paaiškino, kad birželio menesio pabaigoje sesuo M. vyko i (duomenys neskelbtini) pas teti, todel ji nuveže ja i (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoti, nupirko bilieta, apie 9-10 val. isodino i traukini ir paskambino teciui kada pastaroji bus (duomenys neskelbtini). Vakare jai paskambino sesuo A. ir praneše, kad M. tecio namuose buvo nustumta nuo laiptu, todel ruošiasi vykti i (duomenys neskelbtini). Veliau tetis jai yra sakes, kad pats tik po 2-3 savaiciu sužinojo, jog neva ta diena, kai J. nustume sese M. nuo laiptu, jis kaltinamas nusukes J. ausi.

Liudytoja A.L. teisme paaiškino, kad žinojo, jog sesuo M. buvo išvykusi i (duomenys neskelbtini) pas teti. Dienos metu kalbejo su jais abiem telefonu,-viskas buvo gerai. Vakare paskambino apsiverkusi ir išsigandusi M. ir pasake, kad J. ja pastume. Smurto ju šeimoje iš viso niekada nera buve. Todel norejo vykti i (duomenys neskelbtini) pasiimti sesers ir susitikti su J., bet sužinojo, kad po šio ivykio pastaroji iš namu išvyko. M. yra užsiminusi, kad bunant pas teti yra J. užgauliojama. Šiuo klausimu su pastaraja kalbejosi ir praše taip nesielgti, bet ji nesiliove. Juratei yra skambinusi, bet pastaroji nekelia ragelio, ja ignoruoja, yra neileidusi i kiema ir vengia susitikti, nes žino, jog ji mate, kaip pastaroji namie muše J.. Net i J. ir tecio akistata neatvyko, kadangi jos ten buvo ir pasipraše duoti parodymus. Apie tos dienos ivykius su M. dar kalbejosi po keliu menesiu, kai tevas pasake, kad J. paraše pareiškima, neva ta pacia diena, kai pas ji viešejo M., jis nusuko J. ausi. Tada teiravosi M. kas ten ivyko, bet ši paaiškino, kad jokiu inicidentu ta diena iki vakaro kol jos nepastume nebuvo. Patvirtino visa diena buvusi su teciu ir nieko tokio nemaciusi.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-2-081-09 ir 2009-09-14 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima yra duomenu, kad: 1) A.R. J. 2009-06 26 pateike pareiškima Vilniaus r. prokuraturai del to, kad 2009-06-25 J. J. panaudojo smurta prieš jo dukra M. J. ir ta pacia diena pradetas ikiteisminis tyrimas(IT b. l. 1, 2); 2) Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2009-09-14 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.)(IT b.l. 185-187).

Teiseju kolegija, priešingai nei apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje, ivertinusi aukšciau išdestytu irodymu visuma, daro išvada, jog byloje irodyta, kad A. R. J. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ranka užsuko ir patempe mažameciui sunui J. C. J. (gimusiam 2000-07-28) kaire ausi ir taip jam sukele fizini skausma. Nukentejusysis mažametis J. C. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam bunant sesers N. K. J. kambaryje bei išsakius savo nuomone tevui A.R. J. , jog viska jiems duoda bei viska namuose daro mama, pastarasis (tevas) priejo prie jo ir ranka ciupo bei stipriai nusuko jam ausi. Ta patvirtino ir tiesiogine šio ivykio liudytoja mažamete nukentejusiojo sesuo N. K. J. , kuri paaiškino, kad po to, kai brolis atsake, jog viskuo rupinasi mama, tetis (A.R. J. ) priejo prie brolio ir nusuko jam kaire ausyte. Kaip paaiškino ši liudytoja, po ivykio ta diena nukentejusiojo kaire ausis buvo raudona ir jis sake, kad jam truputi skauda. Nors kitos liudytojos - J. J. (nukentejusiojo motina) ir G. J. (nukentejusiojo nepilnamete sesuo) tiesiogiai ivykio nemate, taciau jos su nukentejusiuoju bei mažamete liudytoja bendravo iš karto po ivykio ir ju parodymai patvirtina, kad A.R. J. nagrinejamo ivykio metu buvo užejes i N. K. J. kambari, kur kalbejosi su vaikais, po kurio laiko ju kambaryje kilo triukšmas ir J.C. J. bei N.K. J. , išeje iš kambario, joms sake, kad tetis A.R. J. griebe nukentejusiajam už kaires ausies, ja patempe, užsuko, nukentejusysis rode paraudusia kaire ausi. Šie nukentejusiojo, liudytoju parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi, patvirtinantys, kad nagrinejamo ivykio metu A.R. J. , budamas dukters N.K. J. kambaryje, pasuko bei patempe nukentejusiajam J.C. J. kaire ausi, tuo padarydamas pastarajam fizini skausma. Ta aplinkybe, kad liudytoju parodymai del tolesniu ivykiu po ausies J.C. J. pasukimo kažkiek skiriasi, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentejusiojo bei liudytoju parodymai apie A.R. J. sunaus atžvilgiu panaudota fizini smurta neatitinka tikroves. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad tiek mažametis nukentejusysis, tiek liudytojos del A.R. J. nusikalstamu veiksmu pirma karta buvo apklausti praejus nemažam laiko tarpui po nagrinejamo ivykio, del ko, kartu ivertinus ju amžiu, tai, kad buvo duodami parodymai ju tevo atžvilgiu, jie galejo suklysti ir nurodyti kiek skirtingas aplinkybes po J.C. J. ausies pasukimo. Taciau duotu parodymu nesutapimai nera esminiai. Tuo tarpu tiek nukentejusysis, tiek ir liudytojai nuosekliai parode, kad A.R. J. , po to kai nukentejusysis išsake jam nepalankia nuomone motinos atžvilgiu, užsuko J.C. J. kaire ausi, del ko mažametis patyre fizini skausma. Nors nukentejusysis pirma karta duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigunui nurode, kad jam buvo pasukta kaire ausis, o apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo nurode, kad jam buvo užsukta dešine ausis, ivertinus tai, kad nukentejusysis yra mažametis (apklausiamas buvo vos devyneriu metu), buvo apklausiamas del ji nuskriaudusio tevo veiksmu, del ko jis išgyveno, jaute didesni susijaudinima ir galejo susipainioti nurodydamas, kuria tiksliai ausi A.R. J. užsuko, kolegija nelaiko tai esmine aplinkybe, paneigiancia nukentejusiojo duotus parodymus, kad jo atžvilgiu A.R. J. smurtavo. Pažymetina, kad abiem atvejais nukentejusysis nurode ta pacia kuno dali, kuria paliete tevo smurtas, o butent - ausi. Jau mineti liudytoju parodymai patvirtina, kad A.R. J. pasuko bei patempe J.C. J. butent kaire ausi; po ivykio berniuko kaire ausis buvo paraudusi; jis liudytojoms sake, kad jam skauda butent šia ausi. Be to, 2009-06-26 specialisto išvadoje Nr. G 2556/09(01) yra užfiksuota, kad tiriamojo žodžiais 2009-06-25 apie 14.00 val. namuose tetis užsuko kaire ausi, tempe; ausis buvo paraudusi, skaudejo. Todel kolegija isitikinusi, kad yra irodyta, jog A.R. J. pasuko ir patempe butent nukentejusiojo J.C. J. kaire ausi.

Tai, kad A.R. J. nukentejusiajam buvo užsukes ausi netiesiogiai patvirtina ir liudytojos N. V. –K. parodymai, kur ji paaiškino, kad pacio ivykio nemate, taciau 2009 m. birželio menesio pabaigoje (t.y. po nagrinejamo ivykio) J. J. prašymu pas ja savaite gyveno J.C. J. , kuris papasakojo, kad prieš atvažiavima pas ja tevas ji tampe už ausies, del ko jam tuo metu labai skaudejo.

Priešingai nei pirmosios instancijos teismui, kolegijai nekyla abejoniu, kad ivykio metu nukentejusiojo motina J. J. buvo namuose bei bendravo su vaikais iš karto po to, kai A.R. J. nukentejusiajam užsuko bei patempe ausi. Ta patvirtina nukentejusiojo, liudytoju N.K. J. ir G. J. parodymai. Tai, kad ivykio metu namuose buvo J. J. neneige ir pats kaltinamasis A.R. J. . Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados yra niekuo nepagristos. Tuo tarpu gynybos iškelta versija, kad ivykio diena nuo pat ryto kartu su A.R. J. visa laika buvo jo mažamete dukte iš pirmos santuokos M. J. , kad kelis kartus jie buvo užeje pas vaikus ir kviete juos pažaisti, kad jokio ginco ar pykciu tarp A.R. J. ir vaiku nebuvo, yra paneigta nukentejusiojo, liudytoju parodymais. Pirmiausia pažymetina, kad pats A.R. J. teisme negalejo nurodyti, kada pas ji atvyko jo dukte M.; jis neteige, kad ivykio metu M. J. buvo kartu su juo. Tuo tarpu teisiamojo posedžio metu liudytojos J. J. bei G. J. nurode, kad A.R. J. dukte M. atvyko tik i pavakare (vakare). Analogiškas aplinkybes jos nurode ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo del M. J. sužalojimo metu (IT Nr. 57-2-081-09, b.l. 45,62). Be to, tiek nukentejusysis J.C. J. , tiek ir tiesiogine ivykio liudytoja mažamete N.K. J. visu apklausu metu nenurode, kad pas juos i kambari iki ivykio ar nagrinejamo ivykio metu kartu su A.R. J. buvo atejusi ir M. J. . Jie nenurode, kad apskritai iki ivykio ta diena butu bendrave su M. J. . Šie liudytoju parodymai paneigia, M. J. aiškinimus, kad ivykio diena ji visa laika buvo kartu su A.R. J. . M. J. tokiu nurodytu aplinkybiu nepatvirtina ir kitu jos seseru L. J. ir A. L. parodymai. Kolegija, vertindama šiu liudytoju parodymu, kartu atsižvelgia i tai, kad jos yra A.R. J. dukterys iš kitos santuokos, jas sieja artimi ryšiai su A.R. J. , todel duodamos tokius parodymus siekia padeti tevui išvengti baudžiamosios atsakomybes. Tokiais ju parodymais apeliacines instancijos teismas nesiremia, laiko juos abejotinais, neatitinkanciais tikroves.

Pirmosios instancijos teismas suabejodamas nukentejusiojo J. C. J. , mažametes liudytojos N. K. J. , nepilnametes liudytojos G. J. parodymais remesi Vilniaus rajono savivaldybes administracijos vaiku teisiu skyriaus 2009-01-29 išvadoje bei Vilniaus rajono savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyriaus 2009-05-08 išvadoje esanciai duomenimis, kurie neva kelia abejoniu del vaiku nuomones savarankiškumo, kad mažesniu vaiku nuomones formavimuisi didele itaka turi motina. Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad šios išvados buvo duotos dar iki nagrinejamo ivykio, nagrinejant civiline byla del santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiku gyvenamoios vietos nustatymo. Be to, tokios išvados nepaneigia surinktu irodymu, jog nagrinejamo ivykio metu A.R. J. naudojo fizini smurta J.C. J. atžvilgiu. Kolegija neturi pagrindo netiketi nukentejusiojo, mažametes liudytojos parodymais. Tuo labiau kai juos patvirtina kiti irodymai. Objektyviu duomenu, kad tokius parodymus vaikai dave itakoti ju motinos J. J. ar kitu asmenu byloje nera. Todel konstatuotina, kad nagrinejamu atveju yra irodyta, jog A.R. J. nagrinejamo ivykio metu pasuko bei patempe nukentejusiajam J.C. J. kaire ausi, tuo padarydamas pastarajam fizini skausma. Kaip matyti iš nukentejusiojo, liudytoju parodymu šiuos veiksmus A.R. J. atliko reaguodamas i nukentejusiojo išreikšta A.R. J. nepalenkia nuomone, kuria J.C. J. palaike savo motina. Tai rodo, kad A.R. J. suvoke pavojinga savo nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad jo veiksmu jis sukels mažameciui sunui fizini skausma, ir to norejo, t.y. A.R. J. veike tiesiogine tycia. Jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 2 d.

Šios padarytos išvados nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nurodytos kitos aplinkybes, kad nei nukentejusysis, nei liudytojai, nutraukto ikiteisminio tyrimo metu apklausiami del M. J. sužalojimo fakto, nenurode, neužsimine, jog ta pacia diena J.C. J. atžvilgiu A.R. J. naudojo fizini smurta; kad tarp A.R. J. ir J. J. jau eile metu vyksta teisminiai gincai, del ko šeimoje susidariusi nuolatine konfliktine situacija. Pirmiausia pažymetina, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo metu (pradeto del R. J. sužalojimo) tyrimas buvo atliekamas del visai kitu aplinkybiu, ivykio dalyviai ar asmenys, galeje matyti ivykio aplinkybes, buvo apklausiami tik apie tas aplinkybes, kurios susijusios su tiriamu ivykiu, t.y. tariamu M. J. sužalojimu. Tai, kad nukentejusysis ar liudytojai nutraukto ikiteisminio tyrimo apklausu metu neužsimine apie tai, kad ta pacia diena A.R. J. užsuko bei patempe J.C. J. ausi, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio ivykio nebuvo. Priešingai jau aukšciau aptarti irodymai patvirtinai, kad A.R. J. mažamecio sunaus atžvilgiu vartojo fizine prievarta, tuo sukeldamas pastarajam fizini skausma. Tai, kad tarp nukentejusiojo tevu jau ilga laika vyksta civiliniai gincai, nepaneigia to fakto, kad nagrinejamo ivykio metu A.R. J. savo sunaus atžvilgiu padare nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismo padarytos prielaidos, kad J. J. iniciavo ikiteismini tyrima del J.C. J. atžvilgiu naudoto smurto tik reaguodama i jos atžvilgiu pagal A.R. J. pareiškima del M. J. sužalojimo pradeta ikiteismini tyrima, yra niekuo nepagristos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. prašyma pradeti ikiteismini tyrima del J.C. J. atžvilgiu panaudoto smurto suraše ivykio diena, t.y. 2009-06-25, o policijos pareigunams ši prašyma pateike kita diena - 2009-06-26, i teismo medicinos ekspertus del mažamecio sužalojimo masto nustatymo kreipes 2009-06-26. Tai rodo, kad J. J. del mažameciui sunui padarytos skriaudos i teisesaugos pareigunus kreipesi praejus trumpam laikui po ivykio.

Kolegija, skirdama A.R. J. bausme, atsižvelgia, i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe.

A.R. J. padare viena nesunku tycini nusikaltima prieš savo mažameti sunu. LR BK 140 str. 2 d. yra numatytas tik laisves atemimas. A.R. J. neteistas, baustas administracine tvarka. Jis dirbantis, turinti nuolatines pajamas. Ivertinus šias aplinkybes A.R. J. skirtina laisves atemimo bausme, jos dydi nustatant mažesni nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.

Nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo praejo daugiau nei pusantru metu. Byloje nera jokiu duomenu, kad A.R. J. per ši laikotarpi butu nusikaltes. Jis neteistas, dirbantis. Kolegija mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel paskirtos galutines bausmes vykdymas atidetinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprende:

Vilniaus apylinkes prokuraturos prokurores ir mažamecio nukentejusiojo J. C. J. istatymines atstoves J. J. apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendi, kuriuo A. R. J. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 2 d. išteisintas, panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

A. R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmes vykdyma atideti 1 (vieneriems) metams, ipareigojant A. R. J. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmes vykdymo atidejima skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.