Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2568-1109/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
1-2568-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13720-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
S. D.
Nukentėjusysis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2568-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13720-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,kaltinamajam S. D.,nukentėjusiajai R. A.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

1) 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 4 mėnesius,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

S. D. 2021 m. gegužės 1 d. apie 16.10 val. atvykęs pas buvusią sugyventinę R. A. į jos darbo vietą, adresu, (duomenys neskelbtini), prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, prie vakarinės galerijos trečio sandėlio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, agresyviai nusiteikęs, sugniauždamas kumščius, grasino užmušti nukentėjusiąją R. A., sakydamas „tu vis tiek negyvensi“, po to, sugriebęs jai už kairės rankos virš alkūnės, stipriai laikė, sukeldamas jai fizinį skausmą, o kita ranka laikė pakėlęs sugniaužtu kumščiu, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvyko į ,, (duomenys neskelbtini)“ pas R. A., norėjo sūnui artėjančio gimtadienio proga perduoti dovaną – 100 eurų. Su R. A. kalbėjosi gražiai, siūlė susitaikyti, tačiau ji nesutiko, sakė, jog kvies policiją. Tada jis išėjo, tačiau R. A. jį pasivijo ir ,,Urmo bazės“ automobilių stovėjimo aikštelėje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis naudojo rusiškus necenzūrinius žodžius, galėjo būti, kad laikė sugniaužęs kumščius ir laikė suėmęs R. A. už rankos, tačiau nemano, kad jai skaudėjo. Galėjo pasakyti kaltinime nurodytus žodžius, kad nukentėjusioji negyvens, tačiau tai įprasta jų tarpusavio konfliktų metu. Realiai negrasino, nukentėjusiajai nieko neketino daryti ir nebūtų daręs. Konfliktą matė ir girdėjo jo pažįstamas, kuris atvežė jį į „Urmo bazę“, tačiau šio asmens kontaktų nežino, nes šį pažįstamą atsitiktinai buvo sutikęs tą dieną ir paprašęs nuvežti pas buvusią sugyventinę į darbą. Konflikto metu jį (kaltinamąjį) bandė sudrausminti nepažįstamas vyriškis, kuriam jis liepė nesikišti. Sutinka su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusioji R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį buvo vaiko gimtadienis ir S. D. atvyko pas ją į darbą, norėjo perduoti vaikui pinigų. Nuo S. D. sklido alkoholio kvapas. Ji nenorėjo su juo bendrauti, sakė padėti pinigus ir išeiti, kadangi jis negali artintis prie jos, tačiau jis jos neklausė. Nenorėdama, kad kiltų nemalonumų ir tai matytų jos kolegės, ji išėjo iš savo darbo vietos, ėjo į lauką prie automobilio. S. D. išėjo paskui ją, buvo sugniaužęs kumštį, drebėjo visas. Einant iš darbo vietos (iš sandėlio), leidosi laiptais žemyn, S. D. stipriai sugriebė jai už kairės rankos, virš alkūnės, pradėjo koliotis, sakė, kad užmuš, grasino. Ji nuėjo iki mašinos, sumetė daiktus greitai, nes S. D. norėjo ir telefoną iš jos atimti. Ji buvo išsigandusi, bijojo, jai skaudėjo. Tada priėjo vyriškis, kuris drausmino S. D., sakė neskriausti moteris. Po to priėjo S. D. draugas, kuris pasakė ,,ką, Sauliau, darai“. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, S. D. išsigando ir atsitraukė. Po to ji pradėjo filmuoti telefonu. Šiuo metu ji taip pat jaučia stresą, nes S. D. sakė „Aš tave vis tiek, žiurke, užmušiu, tu kalė, tu negyvensi“, vartojo necenzūrinius žodžius. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado išgyvenimai, stresas. Tuo metu ji patikėjo, kad kaltinamasis įgyvendins savo žodžius, jog ji negyvens.

Iš 2021 m. gegužės 1 d. R. A. pareiškimo matyti, kad R. A. pranešė apie tai, jog 2021 m. gegužės 1 d., apie 16.10 val. Kaune, Pramonės pr. 16, ,,Urmo prekybos“ miestelyje, prie vakarinės galerijos, trečio sandėlio, jos buvęs sugyventinis S. D. bei jų dviejų bendrų nepilnamečių vaikų tėvas, iš pažiūros būdamas neblaivus, atvyko į jos darbovietę, pradėjo žodžiu konfliktuoti, po to grasino ją užmušti, teigė, kad ji negyvens. Šie jo grasinimai atrodė realūs, nes po jų jis sugniaužė rankos kumštį ir laikė nukreipęs priešais jos veidą, o kita ranka laikė jos kairę ranką virš alkūnės. Tuo metu, jis savo veiksmų neįgyvendino, nes pro šalį ėjęs pašalinis, jai nepažįstamas vyras, jį sudrausmino (1 t., b. l. 14).

Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. R. A. pareiškimo matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d., apie 16.10 val., prekybos miestelyje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie vakarinės galerijos, trečio sandėlio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neblaivus buvęs sugyventinis S. D., jai nuėjus prie savo automobilio, atėjęs iš paskos viena ranka, sugriebė jai už kairės rankos, virš alkūnės, ją spaudė ir tempė, dėl ko skaudėjo. Ji jam sakė, kad paleistų, jai skauda, tačiau S. D. labai stipriai buvo suspaudęs ir laikė. Jai labai skaudėjo, todėl ji pradėjo verkti, bandė ištraukti savo ranką. Kai įsikišo pašaliniai asmenys, S. D. ją paleido. Sužalojimai nebuvo padaryti, į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Dėl S. D. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 25–28).

Iš 2021 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41).

Iš 2021 m. gegužės 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė R. A.. R. A. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 1 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), prie 3 sandėlio (netoli jos darbo vietos), atvyko jos buvęs sugyventinis S. D., kuris prisiartindamas prie jos, galimai pažeidė kardomąją priemonę ir stipriai sugriebęs jos kairę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą, grasino, kad ją užmuš. Šį grasinimą suprato kaip realų ir teigė, kad labai išsigando. Asmens sužalojimai neužfiksuoti. Ant moters kūno išorinių sužalojimų nesimatė. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo S. D., kurio būklė: susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus. Ryšys siejantis R. A. ir S. D. – buvę sugyventiniais. Įvykis užfiksuotas nešiojamu vaizdo registratoriumi Nr. A. S. D. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 58–61).

Iš 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2021 m. gegužės 12 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir R. A. pokalbis. Iš šio pokalbio matyti, kad R. A. kviečiasi pagalbos, kadangi buvęs sugyventinis atvyko į jos darbo vietą, grasino, jam yra paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti. Paaiškino, kad su sugyventinis pasišalino, ji sėdi automobilyje, turi filmuotą medžiagą. R. A. nurodė, jog jis atėjo pas ją į darbo vietą, kadangi jų bendro vaiko gimtadienis bus antradienį, jis norėjo duoti vaikui pinigų, tačiau jis jos atžvilgiu naudojo smurtą, tempė už rankos, sakė, jog ji negyvens. Medikų pagalbos nereikia. R. A. nurodė įvykio vietos adresą ir vietą, kur lauks atvykstančių policijos pareigūnų. Pokalbio trukmė 2.18 min (1 t., b. l. 67–70).

Iš 2021 m. liepos 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2021 m. gegužės 1 d. nešiojamo vaizdo registratoriaus Nr. B0F1EC5EC3AE vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri pasakoja įvykio aplinkybes, t. y., kad buvęs sugyventinis atėjo pas moterį į darbą, grasino ir, jai išėjus į lauką, norėjo atimti iš jos telefoną, tačiau supratęs, jog ji filmuoja, suėmė jai už rankos ir su kumščiais smurtavo, moteris, greitai atsidariusi automobilį, įmetė telefoną ir užrakino. Taip pat paaiškino, jog asmuo buvo pasiruošęs galimai trenkti, tačiau pašaliniai vyrai jį sudrausmino. Policijos pareigūnas pasitikslina klausdamas moters, ar griebė jai už nugaros, moteris patvirtino, kad taip. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas rodydamas į ranką, klausia, ar toje vietoje moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas, moteris atsakė, kad taip, nurodė, kad ją stūmė ir griebė už rankos (rodo į kairę ranką aukščiau alkūnės), grasino, kad užmuš. Vyro grasinimus ji suprato kaip realius, kadangi ne pirmą kartą vyksta panašios situacijos (1 t., b. l. 71–73).

Iš 2021 m. liepos 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. A. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas S. D., stovintis prie atidarytų automobilio durelių, pasirėmęs rankomis į dureles, prie jo stovi vyriškis. Vaizdo įraše girdėti moteriškas balsas sakantis: ,,kaip liudininką, nes realiai tu prieš mane smurtavai“. Fone girdėti vyriškas balsas sakantis ,,aš mačiau, aš galvojau, kas čia darosi“. Moteriškas balsas sako ,,taip, taip, atvažiavai paduot vaikui pinigus, kad perduočiau, bet tu mane išsitempei“. Vyriškas balsas sako: ,,žmogiškai reikia“. Vyriškis, stovintis prie automobilio, sako: ,,pinigus paduot ar ką, kam čia kipišą keli“. Fone girdėti vyriškas balsas sakantis: ,,žmogui smegenys susisuko, išgėręs“. Moteriškas balsas sako: ,,taip tu mane tempei, tu man jau buvai pasiruošęs iš kumščio, grasinai“. Vyriškis stovintis prie automobilio sako, kad sėstų į mašiną. Vyriškas balsas fone sako, ,,neskriausk, negalima“ (1 t., b. l. 74–76).

Iš 2021 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti ,,Urmo prekybos miestelio“ lauko kameros fiksuojančios rampą vaizdas. Vaizdo įraše užfiksuoti praeinantys žmonės. Vaizdo įraše nurodomu laiku 16:15:43 val. užfiksuota nukentėjusioji R. A., kuri išeina iš galerijos, prie įėjimo lauke, išmeta į šiukšliadėžę šiukšles ir su maišu rankoje nueina link vagonų, nueina už vaizdo kameros matymo lauko (1 t., b. l. 77–79).

Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp R. A. ir S. D.. Akistatos metu R. A. parodė, kad S. D. atėjo pas ją į darbą, būdamas neblaivus, ir iškart pradėjo priekaištauti, grasinti. R. A. pasakė jam išeiti. S. D. pasakė, kad atnešė vaikui pinigų gimtadienio proga. R. A. liepė padėti pinigus ir išeiti, tačiau jis atsisėdo, toliau kalbėjo ir prasidėjo agresija. R. A. iškart išėjo iš skyriaus. S. D. jai iš paskos. Jai išėjus iš salės į lauką ir leidžiantis laiptukais, jis iš jos norėjo atimti raktus, telefoną. R. A. atsirakino automobilį, įmetė telefoną ir užrakino. Tada, S. D. jai stipriai sugriebė už rankos ir sukėlė fizinį skausmą. S. D. grasino nukentėjusiosios gyvybei ir tuo metu įsikišo vyriškiai. Nukentėjusioji pradėjo filmuoti, žmonės patvirtino, kad matė. Po to ji išsikvietė policiją. S. D., eidamas iš sandėlio, jai sakė ,,tu žiurke negyvensi, pamatysi kas tau bus“. Jis laikė kumščius, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl nukentėjusioji S. D. žodžius suvokė kaip grėsmę gyvybei, pavojų. S. D. parodė, kad su R. A. parodymais iš dalies sutinka ir nurodė, kad jis atėjo į ,,Bazę“, atsisėdo pas R. A. skyriuje, kalbėjo gražiai, davė 100 eurų ir pasakė, kad vaikas jam paskambintų, jog įsitikintų, kad jis pinigus gavo. Prašė R. A. susitaikyti, tačiau ji nesutiko. R. A. pasakė, kad kvies policiją. S. D. pasakė, kad nekviestų, pats išeina, tačiau R. A. pati bėgo jam iš paskos. S. D. ėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kur jo laukė žmogus, kuris turėjo parvežti. Minėtoje aikštelėje tarp jo ir R. A. įvyko žodinis konfliktas. S. D. nurodė, kad grasinimai yra tik emocijos, o ne realūs grasinimai. Jis išsakė keiksmažodžius, necenzūrinius žodžius, tačiau negrasino nužudyti. Akistatos metu prieštaravimai nepanaikinti (1 t., b. l. 150–153).

Iš 2021 m. liepos 30 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. sausio 24 d., 2021 m. sausio 30 d., 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. gegužės 1 d., 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. birželio 19 d. registruoti R. A. pranešimai dėl S. D. veiksmų (1 t., b. l. 102–104).

Iš 2021 m. gegužės 1 d. alkotesterio patikros išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d., 18.05 val. S. D. nustatytas 1,98 promilių girtumas (1 t., b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas S. D. tyčia nukentėjusiajai grasinus ir sukėlus jai fizinį skausmą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, vaizdo įrašais, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau neneigė, kad 2021 m. gegužės 1 d. būdamas neblaivus buvo nuvykęs pas buvusią sugyventinę R. A. į darbovietę, kur tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankos, sakė kaltinime nurodytus žodžius, kad ji negyvens.

Šios faktinės aplinkybės taip pat nustatytos ir įrodytos nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusioji vienodai parodė, kad S. D. atvyko pas ją į darbą, kur jiems besikalbant, kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. D., būdamas neblaivus, ėjo paskui ją sugniaužęs kumštį, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo stipriai sugriebęs jai už kairės rankos, virš alkūnės, sakė, kad ją užmuš. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo ir policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašų, nukentėjusioji nurodė ir į įvykį atvykusiems pareigūnams bei pranešė skambindama bendruoju pagalbos centro numeriu.

Nors kaltinamasis nepripažino, jog savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, o jo išsakyti žodžiai nebuvo realus grasinimas, tačiau, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog kaltinamojo suėmimas jai už rankos buvo skausmingas, o jo išsakytų grasinimų ji išsigando, bijojo, nes taip vyksta jau ne pirmas kartas. Apie tai nukentėjusioji nurodė ir į įvykį atvykusiems pareigūnams bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2021 m. rugpjūčio 13 d. protokole-pareiškime. Skambindama bendrojo pagalbos centro numeriu taip pat nurodė, kad buvęs sugyventinis atvykęs į darbą vartojo smurtą, grasino jai. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip aikštelėje prie automobilio stovi S. D., nukentėjusioji kartoja, kad jai sugriebė už rankos ir grasino, o pašalinis asmuo klausia kaltinamojo, kodėl jis skriaudžia moterį. Policijos nešiojamojo vaizdo registratoriaus įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji parodo vietą, kur jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir teigia, jog kaltinamojo išsakytus grasinimus ji suprato kaip realius, nes tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 24 d., 2021 m. sausio 30 d., 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. gegužės 1 d., 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. birželio 19 d. registruoti R. A. pranešimai dėl S. D. veiksmų. R. A. praneša apie tai, kad buvęs sugyventinis stovi už tvoros, žodžiais grasina, įžeidinėja, šratiniu šautuvu apgadino automobilį, subadė padangas, nori įeiti, beldžia į duris, nors jam skirta kardomoji priemonė nesiartinti, grasina, puola muštis, vaikšto po teritoriją, kai skirta kardomoji priemonė nesiartinti.

Kaip jau minėta, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad grasinimus užmušti kaltinamasis išsakė būdamas neblaivus, konfliktinėje situacijoje, būdamas agresyviai nusiteikęs, konfliktuodamas su nukentėjusiąją, reikšdamas nepasitenkinimą jos elgesiu, stipriai suėmęs jai už rankos, laikydamas sugniaužtą kumštį. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis jau yra teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją ir iki šio įvykio yra fiksuota pranešimų apie tai, kad kaltinamasis persekioja nukentėjusiąją, todėl žodžiu išsakyti grasinimai, esant agresyviai nusiteikus, fiziškai smurtaujant, nukentėjusiajai neabejotinai galėjo pasirodyti realūs. Tokioje situacijoje ji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, juo labiau, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti pašalinių žmonių komentarai bei drausminimas, o taip pat ir paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis jį drausminančiam asmeniui liepė nesikišti, rodo, jog kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, situacija nebuvo normali, kėlė grėsmę ir nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti kaltinamojo išsakytų grasinimų.

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada jog byloje įrodyta, kad S. D. 2021 m. gegužės 1 d. apie 16.10 val. atvykęs pas buvusią sugyventinę R. A. į jos darbo vietą, adresu, Pramonės pr. 16, Kaunas, prekybos miestelyje „Urmas“, prie vakarinės galerijos trečio sandėlio, agresyviai nusiteikęs, sugniauždamas kumščius, grasino užmušti nukentėjusiąją R. A., sakydamas „tu vis tiek negyvensi“, po to, sugriebęs jai už kairės rankos virš alkūnės, stipriai laikė, sukeldamas jai fizinį skausmą, o kita ranka laikė pakėlęs sugniaužtu kumščiu, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Aptarti įrodymai nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo stipraus suėmimo nukentėjusiajai už rankos, ji patyrė fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo neteisėtu veikimu.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad būdamas įpykęs ir stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos, gali sukelti fizinį skausmą, be to suvokė, kad būdamas agresyviai nusiteikęs ir išsakydamas grasinančius žodžius gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusiąją ir to siekė, nes frazė, kuria tiesiogiai grasinama susidoroti su asmeniu, išsakyta kartu su necenzūriniais žodžiais, pykčio proveržyje, elgiantis agresyviai, suėmus nukentėjusiąją už rankos, ir taip sudarant grasinimo realumo įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą požymiai bei grasinimo nužudyti požymiai, todėl kaltinamojo S. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes šios veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, siekiant to paties tikslo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių kėsinamasi į asmens sveikatą, o kita keliama grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas (1 t., b. l. 117–118), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 113–116). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstama sveikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 109), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 112), todėl abejoti S. D. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus naudoja ne pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltės pilnai nepripažino, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežtesnė bausmės rūšis nei sankcijose numatytos švelniausios bausmės – laisvės apribojimo bausmė. Kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, artimos vidurkiui: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi kaltinamasis nusikalto prieš priimant 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, paskirtoji subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintina su 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedant dalį (7 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskiriant S. D. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dalinis bausmių sudėjimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, nors dėl savo veikos ir nesigailėjo, tačiau faktinių aplinkybių neneigė, sutiko su civiliniu ieškiniu.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 1 d. 17.58 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 14.00 val., t. y. dvi paros.

V Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, kadangi jos atžvilgiu jau anksčiau kaltinamasis buvo naudojęs smurtą. Nagrinėjamu atveju jis atvyko pas R. A. į darbą, būdamas neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė jai už kairės rankos, virš alkūnės, stipriai suėmęs laikę ir spaudė, kita ranka laikė sugniaužęs kumštį. Po įvykio atsirado nesaugumo, baimės jausmas, labai išgyveno, patyrė didelį stresą, kankino nemiga (1 t., b. l. 55).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajai neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir išsakyti grasinimai nužudyti. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, stresą, baimę. Nors gydymas nukentėjusiajai nebuvo reikalingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus ne pirmą kartą, kaltinamąjį drausmino pašaliniai asmenys, jis buvo stipriai sugriebęs nukentėjusiajai už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai tyčiniai, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, teismo vertinimu, dėl nusikaltimų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajai priteistina 500 eurų dydžio suma.

VI Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje (1 t., b. l. 184), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, S. D. laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, S. D. laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, S. D. laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, S. D. laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 1 d. 17.58 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 14.00 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. D. R. A. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. D., kad: be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo. Taip pat išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, gali būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, intensyvi priežiūra arba bausmė keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė