Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-17 · Administracinė byla Nr. I3-785-872/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
I3-785-872/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01564-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
V. Č.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-785-872/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01564-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos:12.6.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Tomui Baranauskui,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2022 m. gegužės 4 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2022 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. sausio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką. Pažymi, kad VMI priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Nesutinka su VMI sprendimu, teigia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis mokestinės paskolos sutartimi, atliko dalį mokėjimų. Pažymi, kad likusių mokėjimų negalėjo atlikti, kadangi įmonės UAB „Dinaka“, kurioje dirba pareiškėjas, veikla buvo sustabdyta. Paaiškina, kad UAB „Dinaka“, kurioje pareiškėjas dirba direktoriumi, užsiima viešbučių bei apgyvendinimo veikla. Per paskutinius 24 mėnesius dėl COVID – 19 pandemijos grėsmės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, UAB „Dinaka“ negalėjo vykdyti savo įprastos veiklos (įmonė per 2020 – 2021 metus veiklos nevykdė net 13 mėnesių). Visą šį laiką UAB „Dinaka“ darbuotojai gaudavo tik valstybės teikiamas subsidijas, kurių net neužteko mokestinės paskolos dengimui.

Pažymi, kad pasibaigus įmonės veiklos ribojimams, pareiškėjui susikaupė daugybė pradelstų mokėjimų, kurių dėl savo prastos finansinės situacijos, pareiškėjas negalėjo įvykdyti anksčiau. Teigia, kad apie esamą situaciją pareiškėjas ne kartą informavo mokesčių administratorių, tačiau į pareiškėjo prašymus nebuvo atsižvelgta.

Mano, kad VMI priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į ypatingai prastą pareiškėjo finansinę situaciją, kuri susidarė dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos bei į tai, kad pareiškėjo darbovietės veikla per 2 metų laikotarpį buvo sustabdyta daugiau nei pusę laiko ir kad darbovietė nemokėjo viso atlyginimo, o tiktai valstybės teikiamas subsidijas.

Pažymi, kad VMI skundžiamu sprendimu nusprendusi neišdėstyti mokestinės nepriemokos visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad tokio sprendimo priėmimas iš esmės pablogins pareiškėjo finansinę būklę ir kad ji taps kritine.

Mano, kad pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo lemtas aplinkybių, kurios nuo pareiškėjo nepriklausė. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas negalėjo pilnai mokėti dalinių įmokų, o VMI į tai visiškai neatsižvelgusi, pažeisdama MAĮ nuostatas, neišdėstė mokestinės nepriemokos.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateiktame prašyme buvo nurodęs, kad įmonės veikla pagerėjo, todėl pareiškėjas laiku gauna atlyginimą ir yra pasirengęs nuo vasario – kovo mėnesio daryti įmokas. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I3-2304-473/2022) patenkino pareiškėjo skundą, panaikino VMI viršininko 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gražino VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022 m. sausio 4 d. pareiškėjas pateikė VMI prašymą bei 2022 m. vasario 7 d. papildomus dokumentus išdėstyti 56 422,91 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą penkerių metų laikotarpiui. Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą bei papildomus dokumentus, 2022 m. kovo 14 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą labai formaliai atliko savo darbą, visiškai nesigilino į pareiškėjo finansinę situaciją, kuri susiklostė dėl pasaulinės pandemijos, į tai, kad pareiškėjo darbovietės veikla per 2 metų laikotarpį buvo sustabdyta daugiau nei pusę metų. Nurodo, kad įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, dokumentus bei VMI turimus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą. Su pareiškėju jau buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, tačiau pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį, t. y. pareiškėjas tinkamai laiku nevykdė ankstesnių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o pateiktame 2022 m. sausio 4 d. prašyme nenurodė naujų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas bus pajėgus mokėti įmokas pagal naujai sudarytą mokestinės paskolos sutartį.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateiktoje Fizinių asmenų anketoje nurodė duomenis apie 2021 m. gautas pajamas, t. y. 12000,00 Eur, tačiau patvirtinančių dokumentų nepateikė. VMI 2022 m. sausio 20 d. išsiųstame rašte (duomenys neskelbtini), nurodė pareiškėjui iki 2022 m. sausio 27 d. pateikti prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo reikalingus dokumentus. Pareiškėjas 2022 m. sausio 24 d. pateikė prašymą pratęsti terminą nurodytų dokumentų pateikimui. VMI sutiko pratęsti dokumentų pateikimui terminą iki 2022 m. vasario 7 d. ir pareiškėją informavo 2022 m. sausio 27 d. raštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. pateikė dokumentus, tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas.

Pažymi, kad pareiškėjas nurodė, kad įrodymas sumokėjimui yra žemės sklypo Verslo g. 15, Kauno r. sav. įkeitimas VMI, kaip mokestinės paskolos užtikrinimas. Atkreipia dėmesį, kad prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo įvykdymo užtikrinimas hipoteka, nereiškia, kad VMI privalo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pareiškėjas turi pagrįsti dokumentais, kad yra realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas.

Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų dokumentų nepateikė. Pažymi, kad nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas, nėra pagrindo taikyti MAĮ 88 straipsnio 2 dalies, t. y. išdėstyti susidariusios 56422,91 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimą 5 metų laikotarpiui.

Pažymi, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad išdėsčius jos mokėjimą, ji bus sumokėta, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo finansinė padėtis nesuteikia pagrindo manyti, kad išdėstyta mokestinė nepriemoka bus padengta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka yra 56422,91 Eur dydžio, mokestinės nepriemokos išdėstymo atveju mėnesio įmoka sudarytų 990,00 Eur + palūkanos, o paties pareiškėjo mėnesio pajamos sudaro tik 1000 Eur. VMI vertinimu, pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka net būsimai mėnesio įmokai sumokėti.

Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo gaunamų mėnesio pajamų dydį ir numatomos sudaryti Mokestinės paskolos sutarties mėnesio įmokos dydį, VMI nuomone, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neturi realių finansinių galimybių mokėti įmokas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl VMI 2022 m. kovo 14 d. Sprendimo „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI gavo pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymą ir 2022 m. vasario 7 d. papildomus dokumentus išdėstyti 56422,91 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą penkerių metų laikotarpiui.

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei papildomus dokumentus, 2022 m. kovo 14 d. VMI priėmė ginčijamą Sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“. Įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, dokumentus bei VMI turimus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą. Su pareiškėju jau buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, tačiau pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį, t. y. tinkamai laiku nevykdė ankstesnių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o pateiktame 2022 m. sausio 4 d. prašyme nenurodė naujų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas bus pajėgus mokėti įmokas pagal naujai sudarytą mokestinės paskolos sutartį.

2022 m. kovo 14 d. VMI elektroniniu paštu pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su skundžiamu sprendimu buvo išsiųsta ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2022 m. kovo 14 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą (toliau — ir Išvada), kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, kurioje pateikti sprendimo priėmimo motyvai.

Skunde pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą labai formaliai atliko savo darbą, visiškai nesigilino į pareiškėjo finansinę situaciją, kuri susiklostė dėl pasaulinės pandemijos, į tai, kad pareiškėjo darbovietės veikla per dvejų metų laikotarpį buvo sustabdyta daugiau nei pusę metų. Pareiškėjo teigimu, Mokesčių administratorius skundžiamu sprendimu, nusprendęs neišdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos neįvertino tai, kad pradėjus nedelsiant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą pareiškėjo finansinė būklė iš esmės pablogės netgi taps kritine.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., toliau – ir MAĮ). MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu; šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau — LVAT) yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

MAĮ 88 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. MAĮ 88 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

LVAT aiškindamas minėtas nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2139/2011, 2013 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-240-13; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-161-13).

Ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 19 d., toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 7 punktas nustato, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

Taisyklių 25 punktas nustato, jog mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (toliau kartu – prašymas) gavimo priima sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba priima neigiamą sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

Kaip minėta Taisyklių 7 punkte, mokesčių mokėtojo finansinė būklė vertinama pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 2 d., toliau – ir Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos yra skirtos mokesčių administratoriaus darbuotojams vadovautis priimant sprendimus atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (žr. įsakymo 2 punktą).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė įvertino pareiškėjo pateiktą prašymą, dokumentus bei VMI turimus duomenis ir iš esmės nustatė, kad pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą. Bylos duomenimis, pareiškėjas su VMI 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį. Sutartyje 39360,54 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo išdėstytas iki 2025 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas sutartyje numatytų įmokų nevykdė laiku. VMI 2021 m. spalio 25 d. raštu buvo išsiųstas 2021 m. spalio 22 d. Įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo (toliau – Įspėjimas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas po 2021 m. spalio 22 d. VMI Įspėjimo, įmokų neatliko, prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų pakeitimo nepateikė, 2021 m. lapkričio 24 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Pareiškėjo argumentas, kad mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą labai formaliai atliko savo darbą, visiškai nesigilino į pareiškėjo finansinę situaciją, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi pareiškėjo pateikti duomenys buvo įvertinti. Mokesčių mokėtojas turi pateikti aktualiausius duomenis, būtinus finansinei padėčiai tinkamai įvertinti. Pažymėtina tai, kad po prašymo mokesčių administratoriui pateikimo pasikeitusios aplinkybės gali sudaryti pagrindą kreiptis į mokesčių administratorių su nauju prašymu dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, pateikiant pasikeitusias esmines faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nenustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis.

Pareiškėjas nurodė, kad įrodymas sumokėjimui yra žemės sklypo Verslo g. 15, Kauno r. sav. įkeitimas VMI prie FM, kaip mokestinės paskolos užtikrinimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo įvykdymo užtikrinimas hipoteka, nereiškia, kad VMI privalo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais, kad yra realių galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų išdėstytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė apie 2021 m. gautas pajamas patvirtinančių dokumentų bei informacijos, iš ko vykdys įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, jei prašoma išdėstyti 56422,91 Eur mokestinė nepriemoka būtų išdėstyta penkerių metų laikotarpiui. Taigi, nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų, kad mokesčių mokėtojas turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas, nėra pagrindo taikyti MAĮ 88 straipsnio 2 dalies, t. y. išdėstyti susidariusios 56422,91 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimą 5 metų laikotarpiui.

Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Išvadą pagrindė pareiškėjo pateiktais ir atsakovės iš kitų šaltinių surinktais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė, neįrodė jų klaidingumo, teismas sprendžia, jog buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neturi realių finansinių galimybių mokėti įmokas.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytos susijusios administracinės bylos pažymėtina, jog iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog LVAT 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-346-575/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05111-2021-6) atsakovo VMI apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo V. Č. skundą atmetė. LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas VMI, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, dėl to, kad mokesčių mokėtojas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat nurodė, jog atsakovo sprendimas negali būti laikomas neteisingu, kadangi pats pareiškėjas laiku savo teisės prašyti atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą nerealizavo ir tokios aplinkybės, kaip sunki pareiškėjo finansinė būklė, susiklosčiusi dėl epidemiologinės situacijos šalyje, negali būti pripažinta šio sprendimo panaikinimo pagrindu (Sprendimo 26 punktas).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog Sprendimas, kurio sudėtine dalis yra Išvada, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, kadangi jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvai aiškūs ir pakankami. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas atsakovei į Prašymą atsakant aiškiai ir argumentuotai, nurodant Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis atsakovė rėmėsi vertindama Prašymą, todėl atitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytą išsamumo reikalavimą.

Teismas daro išvadą, jog priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nenustačius būtinųjų MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo naikinti Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. Č. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė