Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutarties, kuria medžiaga dėl J. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalį grąžinta Vilniaus teritorinei muitinei kaip netinkamai paruošta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-23 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalį, grąžino Vilniaus teritorinei muitinei, kaip netinkamai paruoštą. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra konkretus – J. M. nėra inkriminuota sunkinanti aplinkybė, kad galimai pažeidimą padarė veikdamas grupe su J. P., nors teismui pateikta papildoma medžiaga, kurioje prašoma į šią aplinkybę atsižvelgti. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės Vilniaus teritorinės muitinės nebuvo tirtos ir jos nėra žinomos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o teismas negali išeiti už kaltinimo ribų. Pirmosios instancijos teismas nutartimi minėtus trūkumus pripažino esminiais, nes dėl jų negali nustatyti pažeidimo esmės ir nagrinėti bylos teisme.

Skunde atkreiptas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga Vilniaus rajono apylinkės teismui perduotas 2016-06-13 raštu, o papildoma medžiaga Vilniaus teritorinėje muitinėje gauta jau po protokolo ir medžiagos perdavimo teismui, t.y. 2016-06-20. Ši papildoma medžiaga buvo perduota administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui, kuris, vadovaujantis ATPK 284 straipsniu, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, tai, kad ši institucija nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo kitam asmeniui, neinkriminavo J. M. sunkinančios aplinkybės bei pateikė organui, nagrinėjančiam bylą, papildomą medžiagą, nesuponuoja galimybė traktuoti administracinio teisės pažeidimo bylos protokolą ir bylos medžiagą, kaip netinkamai paruoštą.

Vilniaus teritorinės muitinės skunde taip pat pabrėžta, kad, vadovaujantis ATPK 256 straipsniu, įrodymai yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat nurodo, jog, ATPK 257 straipsnis įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tik objektyviai ir pilnai išnagrinėjus bylą, galima konstatuoti sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir pripažinti asmenį kaltu arba nekaltu padarius pažeidimą. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, pateikta medžiaga turėtų būti vertinama bylą nagrinėjančio organo, o ne grąžintina kaip netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2016-06-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2016-05-22, apie 14.54 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Kenos geležinkelio postą, atvyko krovininis traukinys Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo mašinistas J. M.. Kartu vyko mašinisto padėjėjas J. P.. Muitinio patikrinimo metu buvo patikrintas krovininio traukinio šilumvežis Nr. 386 vykstančio maršruto „(duomenys neskelbtini)“, atlikus muitinį tikrinimą, buvo rastos po grindimis paslėptos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis. Sulaikytų cigarečių vertė – 1 461,6 Eur. Protokole nurodyta, kad tuo J. M. pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 ir 41 straipsnių nuostatas ir padarė ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinimas J. M. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas neaiškiai. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismo vertinimu, pagrįstai nustatyta, jog J. M. galimai pažeidimą padarė veikdamas ne vienas, o grupėje su J. P., tačiau tokia aplinkybė kaltinime nenurodyta (nurodyta, kad J. P. vyko kartu). Visiškai nepagrįsti protokolą surašiusios institucijos argumentai, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 256, 257 straipsnių nuostatomis, tik surinkęs įrodymus bei įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, gali spręsti atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. Bylą nagrinėjantis teismas, nustatydamas naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos suformuluotame kaltinime, šiuo atveju – apie galimai padarytą pažeidimą bendrais veiksmais su kitu asmeniu, ir tai laikydamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, peržengtų administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribas.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 210 straipsnio dispozicijoje yra aiškiai išvardinti veiksmai, užtraukiantys administracinę atsakomybę, t.y. straipsnyje išvardintų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei, arba kitaip išvengiant šios kontrolės. Šiuo atveju, iš Vilniaus teritorinės muitinės protokole surašyto kaltinimo neaišku, kokie konkretūs veiksmai, atitinkantys minėto straipsnio dispoziciją, buvo atlikti, nei kuris iš kaltinime nurodytų asmenų – J. M. ar J. P., juos atliko. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas būtent J. M., iš kaltinimo formuluotės, kuri labiau atitinka tiesiog faktinių aplinkybių išdėstymą, visgi nėra aišku, kokius veiksmus atliko J. M.. Laikytina, jog ir šios aplinkybės parodo kaltinimo nekonkretumą ir neaiškumą.

Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad pažeidimai, padaryti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra esminiai, todėl pagrįstai medžiaga grąžinta Vilniaus teritorinei muitinei. Naikinti pirmosios instancijos nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutartį nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.