Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams E. G. ir G. K., atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2015-12-14 išvadą Nr. 4S-4127 (toliau – ir Išvada); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja nurodo, jog Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 8² str. 1 d. 2 p. ir Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės), 17 p. priėmė Išvadą dėl vykdomo atviro konkurso „Projekto „Šiauliai-Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos 2015/MO-7.10“ (toliau – ir Konkursas), kurioje nurodė pareiškėjos galimai padarytus VPĮ pažeidimus bei įpareigojo pareiškėją pakeisti Konkurso dokumentų nuostatas, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Konkurso dokumentus ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja teigia, jog priimdama skundžiamą Išvadą atsakovė viršijo savo įgaliojimus, nepaisė Taisyklių 17 p. apibrėžtų vertinimo ribų, įsiterpė į teisminės valdžios funkcijas, paneigė pamatinį sutarčių laisvės principą. Nepritarimas prikimo sutarčių sąlygoms, reglamentuojančioms šalių atsakomybę ir jos ribas, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo dokumentų netiksliais ir/ar neaiškiais arba parengtais nesilaikant VPĮ reikalavimų (VPĮ 3 str. 1 d. ir 24 str. 9 d.). Nurodo, kad nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) imperatyviai neriboja teisės Projektavimo ir Projekto vykdymo priežiūros sutartyse (toliau – ir Sutartys) nustatyti tiekėjo atsakomybės sąlygas, dėl kurių Tarnyba nagrinėjamu atveju pateikė neigiamą Išvadą. Pažymi, kad VPĮ numato Tarnybai teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir tik teismai turi teisę spręsti dėl sutarčių negaliojimo. Pareiškėja teigia, kad Sutarčių nuostatų reikalavimai tiekėjams, jos nuomone, yra proporcingi pirkimo objektui ir tinkami bei atkreipia dėmesį, kad VPĮ 3 str. 1 d. apibrėžti pirkimo procedūrų vykdymo, pirkimo laimėtojo nustatymo principai, o ne viešojo pirkimo būdu sudaroma sutartimi šalių ketinamų prisiimti teisių ir pareigų, atsakomybės pasiskirstymo ir kt. vertinimo principai. Šie principai nereglamentuoja sutarčių nuostatų turinio, nes reikalavimai sutarčių turiniui nustatyti VPĮ 18 str. 6 d., todėl pareiškėjos teigimu, Tarnyba, vertindama Sutartyse nustatytas konkrečias tiekėjų atsakomybės ribas bei įpareigodama pareiškėją keisti Sutarčių nuostatas, viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėja taip pat mano, kad nepažeidė VPĮ 24 str. 9 d., nes Sutarčių nuostatos, apibrėžiančios sutartis sudariusio tiekėjo atsakomybę, suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai bei parengtos vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Tarnybos nepritarimas Sutarčių projektuose nustatytoms šalių atsakomybės riboms ir turiniui nesudaro pagrindo laikyti pirkimo dokumentų netiksliais ir / ar neaiškiais arba parengtais nesilaikant VPĮ reikalavimų. Vadovaudamasi Taisyklių 4 p., 10.5 p. ir 17 p. teigia, kad vertinant pirkimo dokumentus nėra numatytas pirkimo sutarties projekto atitikties VPĮ 18 str. 6 d. nuostatoms vertinimas, todėl Tarnyba nepagrįstai, viršydama savo kompetenciją, vertino Sutarčių projektuose nustatytų tiekėjų atsakomybės sąlygų turinį. Pareiškėja be kita ko teigia, kad ji tinkamai paskirstė šalių atsakomybę Sutartyse įvertindama projektuotojui kaip profesionaliam verslo subjektui tenkančią didesnę profesinę riziką, Tuo tarpu, Tarnybos išvada, kvestionuojanti tokį atsakomybės pasiskirstymą, laikytina nepagrįsta. Jos teigimu, Statinio projektavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties projekto (toliau – ir Projektavimo sutartis) 3.4, 10.2 ir 10.3 punktų nuostatos, reglamentuojančios projektuotojo pareigą atlyginti užsakovo nuostolius, patiriamus dėl projektavimo klaidų, yra per daug abstrakčios, neatitinkančios CK 6.258 str. 4 d., Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties projekto (toliau – ir Projekto vykdymo priežiūros sutartis) 10.4 p., 10.7 p. ir 21.3 p. nuostatos, apibrėžiančios netesybų dydį, atlygintinos žalos dydį ir jų atlyginimo tvarką, Tarnybos nuomone, laikytinos pažeidžiančiomis proporcingumo principą, nes šiomis nuostatomis įpareigojama atlyginti žala yra pernelyg didelė, neproporcinga, o įpareigojimas žalą atlyginti ne ginčo tvarka pažeidžia projektuotojo teisę ginti savo teises teismine tvarka. Teigia, kad Sutarčių sąlygos yra parengtos vadovaujantis CK 6.251 str., 6.258 str. 4 d. ir 6.703 str. 1 ir 2 dalimis, jose numatyta, kad projektuotojas privalo atlyginti visus pareiškėjos nuostolius, kurie bus patirti dėl neteisėtų projektuotojo veiksmų. Tai, kad pareiškėja detaliai įvardina nuostolius, kuriuos gali sąlygoti netinkamas projektuotojo paslaugos suteikimas, priešingai nei teigia Tarnyba, didina aiškumą sutarties šalims dėl rizikos paskirstymo. Pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai nustato visišką projektuotojo atsakomybę už parengto projekto kokybę ir pareigą atlyginti užsakovo dėl projektuotojo kaltės patirtus nuostolius (CK 6 knygos 4 skirsnis, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Be to, Konkurso dokumentai neriboja tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių sumažinimo, jei, tiekėjo nuomone, jie yra nepagrįsti. Atsakovės reikalaujami atlikti pirkimo sutarčių nuostatų pakeitimai sąlygotų materialinės žalos pareiškėjai atsiradimo galimybę sutarčių vykdymo metu, nes pareiškėja būtų priversta dengti finansinius nuostolius, atsirandančius dėl nekokybiškai suteiktų projektavimo paslaugų. Be to, vadovaujantis CK 6.73 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, Tarnyba neturi pagrindo kvestionuoti pareiškėjos nustatomų delspinigių dydžio nes tokia funkcija priskirta teisminei valdžiai. Be to, delspinigiai yra nustatyti veidrodiniu principu, o maksimali pagal sutartį priskaičiuotinų delspinigių suma apribota. Pareiškėja taip pat nesutinka su Tarnybos nuomone, kad Sutarčių projektuose nustatyta tiekėjų pareiga ne ginčo tvarka atlyginti žalą perkančiajai organizacijai ar pastarosios teisė atlikti įskaitymą esant CK ir / ar teismų praktikoje suformuluotiems pagrindams prieštarauja CK 5 str. 1 d. Tokią savo poziciją grindžia CK 6.130–6.140 str.

Pareiškėja teigia, kad Tarnyba nepagrįstai nurodo, jog neįskaičiuodama atsiskaitymo terminų į sutarties galiojimo trukmę pareiškėja netinkamai apibrėžia sutarties galiojimą ir todėl Konkurso dokumentai laikytini netiksliais ir neaiškiais. Tokį savo nesutikimą pareiškėja grindžia VPĮ 18 str. 6 d. 9 p.

Pareiškėja taip pat nesutinka su Tarnybos išvada, kad pareiškėja, nenustatydama Konkurso dokumentuose reikalavimo, kad elektros tiekimo projekto dalies vadovas (kontaktiniam tinklui) būtų atestuotas bei nereikalaudamas kvalifikacijos atitikties šiam reikalavimui patvirtinančio dokumento, pažeidė VPĮ 32 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėja pažymi, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, t. y. nepriskiriama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 nustatytam ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašui – projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 KV., o minėtas nereglamentuoja neypatingų statinių vadovų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos, t. y. atestatai tokiems vadovams neišduodami.

Pareiškėja nesutinka ir su Tarnybos išvada, kad tiekėjo Ardanuy Ingeneria S. A. (toliau – ir Bendrovė) raštas turėjo būti laikomas pretenzija. Šiame rašte Bendrovė prašė pareiškėjos koreguoti ir paaiškinti Konkurso sąlygas ir Konkurso sąlygų priedus, t. y. ji pasinaudojo Konkurso sąlygų VII skyriuje numatyta teise prašyti patikslinti pirkimo dokumentus, šiame rašte Bendrovė taip pat nenurodė, jog tai yra pretenzija, neteikė jokių nuorodų į VPĮ V skyriaus nuostatas, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo šį raštą vertinti kaip pretenziją. Pareiškėja visiems Konkurso dalyviams patikslino Konkurso dokumentus, paaiškino, kodėl Konkurso dokumentai nebuvo tikslinami pagal Bendrovės argumentus. Bendrovė dėl tokio rašto į pareiškėją su pretenzija nesikreipė, įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturėjo pagrindo stabdyti pirkimo procedūrų ir VPĮ 94¹ str. 2 d. nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Tarnyba šiuo atveju teikė vertinimus dėl sutarčių projektų atitikties VPĮ ir nurodė, kad pareiškėja pažeidė VTĮ nuostatas sutartyje nustatydama, kad projektuotojas prisiima atsakomybę už klaidas, tačiau pareiškėjos atstovo teigimu, teisės aktai įpareigoja projektuotojus įvertinti projektavimo užduotį, todėl būtent jie, o ne pareiškėja yra atsakingi už klaidas. Nors Tarnyba teigia, kad nepagrįsta ir neproporcinga reikalauti iš projektuotojų atsakomybės už žalą ir nuostolius ir kitas papildomas išlaidas, kurias perkančioji organizacija patiria dėl projektuotojo kaltės, tačiau pareiškėja nurodo, kad perkančioji organizacija nėra profesionalus projektuotojas, todėl jam atsakomybė šiuo atveju negali kilti. Tarnyba neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju taikomos CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Reikalavimas dėl prarasto finansavimo lėšų grąžinimo taip pat yra pagrįstas, nes dauguma papildomų darbų yra nulemta projektavimo klaidų, o tokie darbai nėra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Dėl sutarties termino pareiškėjos atstovas nurodė, jog teisės aktuose nenustatyta kas įeina į sutarties trukmę. Pasisakydamas dėl kvalifikacijos atestato atstovas nurodė, kad Tarnyba neatsižvelgė į Statybos techninio reglamento reikalavimus, nes šiuo atveju statinys yra nepriskirtinas ypatingiems statiniams. Dėl pretenzijos nurodė, kad tiekėjo Ardanuy Ingeneria S. A. pateiktas raštas negalėjo būti pripažintas pretenzija, nes šis dokumentas neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų, be to, Tarnyba nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į minėtą tiekėją išsiaiškinti, ar jų siųstas dokumentas buvo pretenzija, todėl Tarnyba šį klausimą įvertino paviršutiniškai. Pažymėjo, kad Tarnyba nesikreipė į pareiškėją su paklausimais kodėl viešųjų pirkimų dokumentuose yra keliami konkretūs reikalavimai tiekėjams. Be to, Išvada neatitinka VAĮ 8 str. nustatytų reikalavimų, nes ji yra neaiški, neatsižvelgta į pareiškėjos nuomonę, Statybos techninio reglamento reikalavimus.

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja nėra profesionalus projektuotojas ir yra tik vežėja. Tarnybos reikalavimas pataisyti sutarčių sąlygas į mažiau griežtesnes reiškia, kad projektuotojai išvengs atsakomybės, o pareiškėja taps atsakinga už projektuotojo klaidas.

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

Atsakovė teigia, jog pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepaneigia skundžiamos Išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakydama į pareiškėjos argumentą dėl Tarnybos kompetencijos vadovaujasi VPĮ 8 str. 1 d., 8² str. ir nurodo, kad įstatymų leidėjas pavedė atsakovei prižiūrėti kai Lietuvos Respublikoje atliekami viešieji pirkimai ir vykdomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, ir, esant pagrindui, konstatuoti VPĮ ar kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus. Tam, kad būtų tinkamai nustatyti ir konstatuoti pažeidimai, būtina vertinti ne tik VPĮ, bet ir kitus teisės aktus, todėl pareiškėja netinkamai interpretuoja atsakovės funkcijas, nepagrįstai jas susiaurindama, ir teigdama, kad atsakovė neturi teisės vertinti viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių projektų. Pažymi, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, o atsakovė, vadovaudamasi VPĮ nuostatomis ne tik turi teisę, bet ir pareigą vertinti viešojo pirkimo dokumentų visumą. Taip pat mano, kad priešingai nei teigia pareiškėja, viešojo pirkimo-pardavimo sutartims yra ir turi būti taikomas VPĮ ir viešųjų pirkimų principai, o tokią išvadą grindžia LAT praktika bei VPĮ 2 str. 34 d. ir 7 str. 2 d. 1 p. Atsakovė taip pat teigia, kad pareiškėjos nustatyti įsipareigojimai tiekėjui yra neproporcingi pirkimo objektui, nes tiekėjui tenka prisiimti atsakomybę ir visą riziką ne tik dėl savo paties klaidų rengiant techninį projektą, bet ir dėl pareiškėjos, kaip užsakovo, padarytų klaidų rengiant projektavimo užduotį, kuri yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Būtent pareiškėja yra atsakinga už tinkamą projektavimo užduoties parengimą (VPĮ 24 str.). Atsakovė taip pat pažymi, kad neneigia sutarčių laisvės principo, tačiau teigia, kad šis principas nėra absoliutus, nes šalių susitarimai turi neprieštarauti įstatymams, o remiantis Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LAPT) praktika, sutarties laisvės principas pirkimo sutarties šalims gali būti taikomas tiek, kiek jo neapriboja VPĮ ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai. Pasisakydama dėl Projektavimo sutarties sąlygų 3.4 ir 10.2 bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.3 punktų neaiškumo nurodo, kad šios sąlygos reiškia, jog tiekėjas turėtų kompensuoti pareiškėjos išlaidas už papildomus darbus net jeigu bendra statybų kaina nepadidėtų, t. y. pareiškėja nepatirtų realių nuostolių ar statybos darbų atlikimo terminas nepailgėtų, o tai lemtų nepagrįstą pareiškėjos praturtėjimą. Projektavimo sutarties sąlygų 21.3 p. bei Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.7 p. taip pat prieštarauja proporcingumo principams. Projektavimo sutartimi iš anksto nustatytas žalos dydis, kurį turėtų kompensuoti tiekėjas – žalos dydis yra lygus prarasto finansavimo dydžiui. Toks reikalavimas yra neproporcingas ir pažymi, jog prarastą finansavimą gali sąlygoti ne tik projektuotojo klaidos rengiant projektą, bet ir statybos rangovo netinkamas prievolių vykdymas. Be to, minėti Sutarčių punktai neatitinka CK 5 str. 1 d. Atsakovė taip pat mano, kad pareiškėjos skunde pateiktas sutarties termino interpretavimas yra neteisingas ir neatitinka VPĮ nuostatų, o Pirkimo sąlygų 13 p. buvo neužtikrintas VPĮ 24 str. 9 d. nuostatų laikymasis, nes pirkimo dokumentų nuostatos, susijusios su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimu, yra neaiškios ir dviprasmiškos – neaišku, kokia yra maksimali sutarties trukmė, t. y. 728 dienos ar ilgesnė, atsižvelgiant į tai, kad į jos terminą nebuvo įtrauktas pareiškėjos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas. Pareiškėja neteisėtai sutapatino sutarties galiojimo terminą su vienos prievolės (projektavimo paslaugų teikimu) įvykdymo terminu. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, todėl atestato šio projekto vadovui Konkurso sąlygose po jų patikslinimo nereikalaujama. Su tokiu pareiškėjos argumentu atsakovė nesutinka, nes projektavimo užduotyje yra nurodoma, kad projektuojamas statinys yra ypatingas. Tai patvirtina ir STR 1.10.06:2013 5 p. bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. 3 p. Taip pat, atsakovė nesutinka, jog Bendrovės pateiktas raštas nėra pretenzija ir tokią savo poziciją grindžia tuo, kad šiuo raštu buvo kreiptasi į pareiškėją dėl, Bendrovės nuomone, akivaizdžiai perteklinių, neproporcingų, nesąžiningų Pirkimo sąlygų nuostatų panaikinimo bei prašoma pakeisti Pirkimo sąlygų nuostatas, tačiau pareiškėja savo paaiškinime nurodė, jog šių sąlygų nekeis. Iš Bendrovės pateikto turinio aiškiai matyti, kad juo nėra prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygas, o reikalaujama jas pakeisti, o vien dokumento pavadinimas neduoda pagrindo šio rašto nelaikyti pretenzija (turinio prieš formą viršenybės principas), todėl šio rašto nenagrinėjusi kaip pretenzijos, pareiškėja pažeidė VPĮ 94¹ str. 2 d. nuostatas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarnyba yra įpareigota prižiūrėti viešųjų pirkimų vykdymą, todėl, šiuo atveju, ji turėjo teisę vertinti pirkimo dokumentų projektus. Pažymi, kad Tarnyba niekur nėra paminėjusi, kad projektuotojas neturi atsakyti už savo klaidas, o pastabose dėl viešųjų pirkimų dokumentų tik nurodė, kad atsakomybė yra paskirstyta neproporcingai. Pareiškėja, kaip perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą, todėl neturėdama pakankamai žinių, gali pasitelkti trečiuosius asmenis, kurie padėtų parengti projektavimo užduotį. Be to, pareiškėja jau ne kartą atliko panašaus pobūdžio pirkimus. Dėl prarasto finansavimo lėšų grąžinimo nurodo, jog finansavimas gali būti prarastas ne tik dėl projektuotojo kaltės, todėl atsakomybė tokiu atveju jam neturėtų kilti, todėl pirkimo sąlygos turėtų būti sukonkretintos ir nurodyta, kad projektuotojas atsako tik už savo kaltais veiksmais padarytus nuostolius. Pasisakydama dėl ypatingo statinio traktuotės nurodė, jog jis atitinka Statybos techninio reglamento 8 p. Taip pat, pakartojo esminius atsiliepimo argumentus.

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-14 Viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-4127, kuria pareiškėja įpareigota pakeisti Pirkimo dokumentų nuostatas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų, VPĮ nustatyta tvarka patikslinti Pirkimo dokumentus bei raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos teigimu, ji jokių Išvadoje nurodytų pažeidimų nepadarė.

Išvadoje visų pirma nurodyta, kad Pirkimo dokumentai yra netikslūs ir neaiškūs. Tokia išvada padaryta dėl to, kad Pirkimo sąlygų 13 p. nustatyta, jog „Projektavimo paslaugų teikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 728 dienos nuo pradžios datos, kurią nustato projekto vadovas Sutarties sąlygose nustatyta tvarka, paskelbimo“. Tarnyba nurodė, kad į Pirkimo sutarties trukmę turi būti įskaičiuotas ir projektavimo paslaugų teikimo terminas ir mokėjimo už suteiktas paslaugas terminas, o pagal Pirkimo sąlygų 7 priedą „Mokėjimai už tinkamai suteiktas Paslaugas bus atliekami per 60 dienų“, todėl Pirkimo sutarties terminas galėtų būti 788 dienos. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino VPĮ 24 str. 9 d. nuostatų. Su tokia išvada teismas sutinka.

VPĮ 24 str. 9 d. nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

Sutiktina su atsakove, kad mokėjimai už suteiktas paslaugas laikytini prievole. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad prievolės įvykdymo terminas negali būti lygus sutarties terminui. Tokią išvadą pagrindžia CK 6.2 str., kuriame nurodyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad prievolė nagrinėjamu atveju atsiranda iš sutartinių santykių. Dėl šios priežasties sutarties galiojimo terminas ir prievolės įvykdymo terminas negali būti tapatinami. Be kita ko, pažymėtina, jog pačiame VPĮ 18 str. 6 d. yra išskiriami du atskiri sutarties ir prievolės įvykdymo terminai, todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrįstai sutapatino šiuos terminus.

Antruoju punktu Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 32 str. 1 d., nes nenustatė, jog elektros tiekimo projekto dalies vadovas (kontaktiniam tinklui) būtų atestuotas bei nenurodė, kokie yra atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka skunde teismui nurodydama, kad elektros kontaktinio tinklo dalis, kuri bus projektuojama Konkursą laimėjusio tiekėjo, nepriskiriama prie ypatingų statinių, t. y. nepriskiriama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 nustatytam ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašui – projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 KV, o minėtas STR nereglamentuoja neypatingų statinių vadovų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos, t. y. atestatai tokiems vadovams neišduodami.

VPĮ 32 str. 1 d. nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 nustatyta, jog „Ypatingi statiniai“ yra elektros tinklai 110 KV. Šiuo atveju, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad projektuojamo tinklo įtampa nesiekia 110 KV, todėl pagal minėtą reglamentą neturėtų būti priskiriamas „Ypatingiems statiniams“, tačiau Pirkimo sąlygų 9 priede nurodyta, jog statinio kategorija – ypatingas statinys. Atsižvelgiant į tai, kad Perkamų projektavimo paslaugų savybės nustatytos Statinio projekto užduotyje (Pirkimo sąlygų 9 priede), šiuo atveju turi būti vadovaujamasi minėtu priedu kaip patikslinančiu Statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2013. Be to, pažymėtina, jog minėto reglamento 9 p. nurodyta, kad ypatingiems statiniams priskiriami ir geležinkelio keliai, kurių riedmenų greitis 60 km/h ir daugiau arba yra kontaktinis elektros tiekimo laidas, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo VPĮ 32 str. 1 d. pažeidimą.

Trečiuoju išvados punktu nurodyta, jog Bendrovė 2015-08-28 raštu Nr. 172/15 kreipėsi į pareiškėją su pretenzija dėl, jos nuomone, akivaizdžiai perteklinių, neproporcingų, nesąžiningų Pirkimo sąlygų nuostatų panaikinimo bei prašė pakeisti Pirkimo sąlygų nuostatas. Pareiškėja skunde teismui teigia, jog minėtas raštas negali būti vertinamas kaip pretenzija. Atsakymas į jį buvo pateiktas, jokie skundai pareiškėjai ar įstatymų nustatyta tvarka teismui nebuvo pateikti.

Bendrovės 2015-08-28 rašte Nr. 172/15 nurodyta, jog Bendrovė prašo: „pakoreguoti konkurso sąlygas iš konkurso dokumentų Sutarties priedo Nr. 2 sutarties sąlygų 3.4 punkto, pašalinant reikalavimus <...>, pakoreguoti konkurso sąlygas iš konkurso dokumentų Sutarties priedo Nr. 2 Sutarties sąlygų 10.2 p., pašalinant reikalavimus, <...> pakoreguoti konkurso sąlygas, pašalinant iš konkurso dokumentų Sutarties priedo Nr. 2 Projektavimo sutarties 21.3 bei Statinio projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.7 punktus, kurie akivaizdžiai pertekliniai, neproporcingi, nesąžiningi ir neadekvatūs pirkimo objekto esmei, <...> sumažinti nustatytą konkurso sąlygose taikomų šalims už savo įsipareigojimų nevykdymą netesybų dydį iki įprastų 0,02 proc., pašalinant lygiagrečiai taikomą perteklinį reikalavimą dėl 600 Eur/diena baudos, <...> objektyviai pagrįsti taikomą pirkimui ilgiausią LR įstatyminių aktų nuostatuose leistiną išskirtinai neadekvatų paslaugų mokėjimo laikotarpį,<...> nustatyti reikalaujamo statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dėl netinkamai atliktų statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų ne mažesne kaip 290 000 Eur draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui visam statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiui“. Taigi, iš šio rašto turinio aiškiai matyti, jog Bendrovė į pareiškėją kreipėsi su pretenzija, t. y. nesutiko su tam tikromis Pirkimo sąlygomis. Nors šis dokumentas nėra pavadintas pretenzija, tačiau vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, šis raštas vienareikšmiškai laikytinas pretenzija, nes juo nėra prašoma paaiškinti Pirkimo sąlygas, o reikalaujama jas pakeisti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakove, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 94¹ str. 2 d., kuri nustato, jog perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas.

Išvadoje ketvirtuoju punktu konstatuota, kad pareiškėjos Projektavimo sutarties 3.4, 10.2 ir 21.3 ir Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10.3, 10.4 ir 10.7 punktuose nustatyti įsipareigojimai tiekėjui yra neproporcingi pirkimo objektui, nes tik tiekėjui priskiriama rizika dėl pirkimo objektu apibrėžtų paslaugų tinkamo atlikimo, nepaisant pareiškėjos pareigos parengti pirkimo dokumentus tinkamai, todėl buvo neužtikrintas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintas proporcingumo principas.

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį siekiamiems tikslams taikomas, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus.

Šiam vertinimui atlikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell‘Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė ar tiekėjus daranti nelygiaverčiais. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (žr. pirmiau nurodytą Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Projektavimo sutarties 3.4 p. nurodyta, kad „Projektuotojas <...> įvertino Užsakovo parengtą ir kartu su Konkurso sąlygomis pateiktą Statinio projektavimo užduotį <...> bei prisiima visą riziką dėl sėkmingo šios Statinio projektavimo užduoties įvykdymo <...> nereikš Užsakovui pretenzijų dėl aplinkybių, kurių jis nenurodė / nepatikslino / nepaklausė, <...>įsipareigoja Užsakovui, už tinkamą būsimos Projektavimo sutarties vykdymą, atlyginti visus Užsakovo nuostolius <...>, kurie bus patirti dėl to, kad Užsakovas turės mokėti būsimiems statybos darbų rangovams už papildomai atliktus darbus, kurie dėl Projektuotojo kaltės nebuvo numatyti <...>“.

Projektavimo sutarties 10.2 p. numatyta, kad „Projektuotojas įsipareigoja atlyginti visus Užsakovo nuostolius <...>, kurie bus patirti dėl to, kad Užsakovas turės atlyginti statybos darbų rangovams už papildomai atliktus darbus, kurie dėl Projektuotojo kaltės nebuvo numatyti <...>“.

Projektavimo sutarties 21.3 p. nustato, kad „finansavimo <...> praradimas, kurį sąlygojo netinkamas ir ne laiku suteiktos Projektuotojo paslaugos, <...> privalo atlyginti Projektuotojas“.

Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10.3 p. nurodyta, jog „jei Paslaugų teikėjas <...> nesilaiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir <...> institucijos pritaiko baudas ar kitas sankcijas Užsakovui <...> Paslaugų teikėjas įsipareigoja atlyginti <...>“. Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10.4 p. numato, kad „Užsakovas turi teisę vienašališkai įskaityti iš <...> Paslaugų teikėjui mokėtinų sumų <...> visas netesybas, kompensacijas ir kitas sumas <...>“. Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10.7 p. „Finansavimo <...> praradimas, kurį sąlygojo netinkamos ir ne laiku suteiktos Paslaugų teikėjo paslaugos, <...> privalo atlyginti Paslaugų teikėjas, <...> įskaitant netesybas“.

Nors pareiškėja skunde teismui teigia, jog tokios Sutarčių sąlygos nereiškia visiškos atsakomybės perkėlimo projektuotojui, tačiau teismas pažymi, kad Projektavimo sutarties 4 p., kuriame numatytos užsakovo teisės ir pareigos, Projekto vykdymo priežiūros sutarties projekto 10 p., kuriame numatyta šalių atsakomybė, užsakovui nėra numatyta jokia atsakomybė dėl projekto metu patirtų nuostolių, todėl nesutiktina su pareiškėja, kad atsakomybė yra paskirstoma proporcingai, t. y. pareiškėja neprisiima atsakomybės už savo klaidas, pareiškėja neatsako už savo padarytas klaidas rengiant projektavimo užduotį. Pažymėtina, jog VPĮ 2 str. 21 d. nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (žr., pvz., LAT 2015-06-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje ,,Baltikums AAS“ v. VšĮ Mykolo Romerio universitetas, bylos Nr. 3K-3-367-248/2015). Atsakomybė už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą vadovaujantis VPĮ 24 str. 9 d. tenka perkančiajai organizacijai (šiuo atveju pareiškėjai). Tai patvirtina ir LAT suformuota praktika, kurioje nurodyta, jog perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį jos patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai, o ne tiekėjui tenka pareiga pagal VPĮ 24 str. tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas (žr. pvz., LAT 2013-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013 bei kt.).

Be kita ko, teismas pažymi, kad pareiškėja niekaip nepagrindžia savo teiginio, kad atsakomybė už jos netinkamai parengtus dokumentus projektuotojui yra perkelta pagrįstai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.703 str. 1 d. nustatyta, jog projektuotojas atsako tik už netinkamą savo įsipareigojimų vykdymą. Taigi, atsakomybė tiekėjui gali kilti tik dėl jo veiksmų, o už netinkamai parengtus projekto dokumentus privalo atsakyti užsakovas (pareiškėja). Nors pareiškėja cituoja LAT praktiką, anot pareiškėjos, pagrindžiančia, kad atsakomybė tiekėjui perkelta pagrįstai, tačiau pažymėtina, jog toje pačioje pareiškėjos cituojamoje LAT 2010-05-18 nutartyje Nr. 3K-3-228/2010 buvo nurodyta, kad užduotis atsakovui buvo nurodyta abstrakčiai, todėl sutikdamas veikti nesant detalizuotos užduoties, atsakovas prisiėmė riziką, kad užsakovas jo parengtų sprendinių gali nepatvirtinti, nebus galima atlikti projektavimo darbų bei parengti techninio projekto. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje, buvo pareikšta pretenzija dėl abstrakčių sąlygų, t. y. nebuvo sutikimo veikti pagal nedetalizuotą užduotį. Be to, minėtoje byloje buvo nustatytas tiek rangovo, tiek ir užsakovo pareigų nevykdymas, todėl atsakomybė buvo paskirstyta abiems šalims. Be to, šioje nutartyje nebuvo sprendžiamas viešųjų pirkimų klausimas, todėl byla neturi prejudicinės galios. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju projekto dokumentai nėra pasirašyti, todėl turi būti koreguojami, tinkamai paskirstant atsakomybę tarp užsakovo ir projektuotojo. Taip pat, teismas sutinka su atsakove, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagrįsta rizika tiekėjui (projektuotojui) būtų ta, kurią pats tiekėjas gali suvaldyti (žr., pvz., LAT 2015-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Be kita ko, teismas pažymi, kad Projekto vykdymo priežiūros sutarties sąlygų 10.4 p. nustatyta kokio dydžio žalą privalo kompensuoti projektuotojas, t. y. nustatyta, kad „žalos dydis yra lygus prarasto finansavimo dydžiui“. Tokia sutarties nuostata teismo vertinimu negali būti laikoma tinkama ir proporcinga, nes už sutarties sąlygų nevykdymą pagal CK yra atsakingos visos sutarties šalys priklausomai nuo šalių atsakomybės, t. y. šalis atlygina tik tokią žalą, kuri padaryta dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, neproporcinga reikalauti iš projektuotojo atlyginti visą pareiškėjos negautą finansavimą, nes tokia sąlyga suponuoja tai, kad nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės yra negautas finansavimas, jį turėtų bet kuriuo atveju kompensuoti projektuotojas. Taip pat, sutiktina su atsakove, kad reikalavimas ne ginčo tvarka atlyginti žalą neatitinka CPK 5 str. nuostatų, kuriose nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Šios aplinkybės pareiškėja savo skunde teismui niekaip nepaneigė ir argumentų dėl to nepateikė, todėl teismas nemato pagrindo minėtas Sutarčių nuostatas dėl žalos atlyginimo ne ginčo tvarka vertinti priešingai.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju taip pat teigia, jog Tarnyba, vertindama Sutartis viršijo savo įgaliojimus, nes VPĮ numato Tarnybai teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir tik teismai turi teisę spręsti dėl sutarčių negaliojimo, o taip pat, Tarnyba pažeidė Taisyklių 17 p., nes Taisyklių priede pateikiamoje vertinimo kontrolinio klausimyno formoje, nėra numatytas pirkimo sutarčių projektų vertinimas. Su tokiu pareiškėjos teiginiu teismas nesutinka.

Taisyklių 17 p. nustato, jog vertinimo metu užpildomas ir pasirašomas vertinimo kontrolinis klausimynas, kurio forma pateikta Taisyklių priede. Vertinimo ar specialisto išvadas pasirašo darbuotojas, išnagrinėjęs medžiagą ir surašęs išvadą. Išvados perkančiajai organizacijai, teisėsaugos ir kitoms institucijoms siunčiamos lydraščiu, kurį pasirašo Tarnybos direktorius.

Tarnybos kompetencijos ribos yra nustatytos VPĮ 8² str., iš kurio nuostatų matyti, jog jai priskirta vertinti viešojo pirkimo dokumentus, t. y. vertinti jų visumą. VPĮ 8² str. 2 d. 1 p. nurodyta, jog Tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką. Taigi, VPĮ nedetalizuojama, kokius dokumentus turi vertinti Tarnyba. Tokių dokumentų sąrašo nepateikia ir Taisyklės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neginčija fakto, kad pirkimo sutarčių projektai yra pirkimo dokumentų dalis. Be kita ko pažymėtina, jog šiuo atveju buvo vertinami tik sutarčių projektai, o ne galutinai suderintos ir pasirašytos sutartys, kurių galiojimas galėtų būti ginčijamas tik teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo vertinti sutarčių projektai, kurie nėra laikytini įsigaliojusiomis sutartimis ir yra pirkimo dokumentų dalis, o Tarnyba, atlikdama vertinimą turi pareigą vertinti viešojo pirkimo dokumentų visumą, t. y. ir sutarčių projektus, darytina išvada, jog Tarnyba šiuo aspektu savo įgaliojimų neviršijo.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-14 išvada Nr. 4S-4127 yra teisėta ir pagrįsta, priimta Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribose, todėl ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr,. pvz., 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus), todėl dėl likusių pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, kurie laikytini neesminiais teismas nepasisako.

Netenkintus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.