- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2YT-258-547/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., E. Ž., Valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
nedalyvaujant pareiškėjui A. Ž., suinteresuotiems asmenims J. Ž., E. Ž., Valstybės įmonės Turto banko atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, J. Ž., E. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad (1) jis, pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą; (2) bei jis, pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo motina A. Ž., mirė (duomenys neskelbtini) o tėvas J. Ž., mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai turėjo keturis vaikus – jį, pareiškėją A. Ž., R. Ž., J. Ž. ir E. Ž.. Jis yra nesantuokinis A. Ž. vaikas, įsūnytas J. Ž., o R., J. ir E. – santuokiniai vaikai. Jo įbrolis R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. J. Ž. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko jam, pareiškėjui. Į notarų biurą nei dėl J. Ž., nei dėl A. Ž. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė, tačiau po J. Ž. mirties jo palikimą, pradėję faktiškai valdyti visą palikėjo turtą, priėmė jis (pareiškėjas) ir jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. Ž.. Jo šeima ir motina po tėvo mirties toliau gyveno tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, naudojosi visais mirusiojo daiktais bei tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Mirus motinai jo šeima toliau gyveno palikimą sudarančioje sodyboje. Nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė tėvų palikimo, kreipdamiesi į notarų biurą, tačiau jis palikimą priėmė kitu būdu - faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Jis nuo gimimo gyvena palikimą sudarančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose, ir iki tėvų mirties ir po to naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjų asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu tėvų turtu. Sodyba yra tėvams priklausančiame žemės sklype. Sodyboje esančius statinius jis kelis kartus remontavo už savo šeimos lėšas. Tėvų turtą paveldėjo, paimdamas jų turtą ir pradėdamas jį faktiškai valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmė tėvų turtą, tokį, kokį jie turėjo mirties dieną visa apimtimi. Palikimą priėmė po palikėjų mirties, per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjų mirties iš karto faktiškai jų turėtu turtu disponavo.
Pareiškėjas mano, kad jo ir jo motinos A. Ž. aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad jis ir jo motina priėmė J. Ž. palikimą, o jis priėmė savo motinos A. Ž. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjo A. Ž. atstovas, advokatas S. Raulušaitis teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas gyvena name, kuris ir sudaro palikimą. Jo įtėvis J. Ž., o motina A. Ž.. Šeimoje buvo 4 vaikai: pareiškėjas įsūnytas (nesantuokinis A. Ž. sūnus), o J., Romas (miręs) ir E. - bendri J. ir A. Ž. vaikai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad E. Ž. neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, o J. Ž. išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas nuo 1991 m. Pareiškėjo įtėvis J. Ž. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą turtą paliko A. Ž.. Palikimas nėra priimtas. Po J. Ž. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Ž. ir pareiškėjas A. Ž., o po A. Ž. mirties – pareiškėjas A. Ž.. Po J. Ž. mirties pareiškėjas gyveno su mama tuose pačiuose namuose, jis rūpinosi ir mama, ir namais bei mokėjo mokesčius, remontavo sodybą. Pareiškėjas tuose namuose gyveno visą laiką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškėjo A. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjų A. ir J. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. ir J. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Patvirtino, jog neprieštaraus pareiškėjo prašymui, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Kiti suinteresuoti asmenys J. Ž. ir E. Ž., atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą bei pareiškėjas A. Ž. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodyti paaiškinimai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. yra J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) įsūnis ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas, mirties liudijimai, medicininis mirties liudijimas, testamentas.
Pareiškime nurodyta ir tai patvirtinama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažymomis, kad J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini) bei A. Ž. (pareiškėjo), gimusio (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (deklaravimo data – 1993 m. vasario 12 d.). 2009 m. rugpjūčio 18 d. testamentu patvirtinama, kad J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, paliko sūnui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą dėl J. Ž. ir A. Ž. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą įpėdiniai nesikreipė. Testamentų registro pažymose nurodyta, kad J. Ž. 2009 m. rugpjūčio 18 d. sudarė testamentą, tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo nuo palikimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruota ir palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei po A. Ž. mirties nėra įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo nuo palikimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruota ir palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Iš 2009 m. rugpjūčio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro (duomenys neskelbtini)) matosi, kad pardavėjas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities viršininko administracijos įgalioto asmens, pardavė pirkėjui J. Ž., kuris pirko bendrojon jungtinėn jo ir jo sutuoktinės A. Ž. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, bendras žemės ūkio plotas: 0,2232 ha, adresas: (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažyma apie namų valdą, patvirtinama, kad Varėnos seniūnijos 1998 – 2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 10, asmeninės sąskaitos Nr. 446, pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įrašyti J. Ž. vardu. Pastatai įgyti statybos būdu: gyvenamasis namas, veranda, gyvenamasis priestatas, viralinė, ūkio pastatas, šulinys. Tai patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas, namų knyga.
Nagrinėjamu atveju į šį likusį turtą pretenduoja pareiškėjas A. Ž.. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti VĮ Turto bankas bei pareiškėjo įbrolis J. Ž. ir įseserė E. Ž.. Pareiškėjo įbrolis R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 12 d. mirė ir tai patvirtina mirties liudijimas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina A. Ž. priėmė palikimą po J. Ž. mirties bei pareiškėjas A. Ž. mirus jo motinai A. Ž. jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas A. Ž. ir jo motina A. Ž., po J. Ž. mirties priėmė jo palikimą, bei pareiškėjas A. Ž. po motinos A. Ž. mirties, priėmė jos palikimą, jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo. A. Ž. po J. Ž. mirties galėjo paveldėti jo turtą kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas) ir kaip įpėdinis pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, A. Ž. kaip įpėdinis testamento pagrindu bei kaip įpėdinis pagal įstatymą praleido terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir negalėjo pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau jis savo įtėvio J. Ž. turtą pradėjo valdyti faktiškai iškart po jo mirties, o po motinos A. Ž. mirties pareiškėjas valdo ir naudojasi likusiu turtu – žemės sklypu su jame esančiu namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo J. Ž. mirties nei pareiškėjas (J. Ž. įsūnis) A. Ž. kaip įpėdinis testamento pagrindu bei kaip įpėdinis pagal įstatymą nei jo motina A. Ž. (kaip J. Ž. sutuoktinė) pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjo šeima bei jo motina A. Ž. po tėvo mirties toliau gyveno tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, naudojosi visais mirusiojo daiktais bei tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Mirus motinai A. Ž. jo šeima toliau gyveno palikimą sudarančioje sodyboje.
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei jo atstovo paaiškinimų teisme yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad jis priėmė jo mirusių tėvų palikimą, faktiški pradėjęs turtą valdyti.
CK 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos rašytiniais dokumentais.
Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad tiek J. Ž., tiek A. Ž. palikimai buvo priimti per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Po J. Ž. mirties jo palikimą, pradėję faktiškai valdyti visą palikėjo turtą, priėmė pareiškėjas J. Ž. ir jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. Ž.. Pareiškėjo A. Ž. šeima ir jo motina A. Ž. po tėvo mirties toliau gyveno tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, naudojosi visais mirusiojo daiktais bei tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Mirus motinai pareiškėjo šeima ir toliau nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose. A. Ž. ir iki tėvų mirties ir po to naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjų asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu tėvų turtu. Sodyboje esančius statinius pareiškėjas kelis kartus remontavo už savo šeimos lėšas, mokėjo mokesčius už vandenį, elektrą ir kt. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai. Prašomi nustatyti faktai sukels teisines pasekmes pareiškėjui.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimai buvo priimti faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinami pareiškėjo reikalavimai. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.