Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: A. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. 00 min. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. K. metu tyčia vieną kartą smogė S. K. rankoje turėtu metaliniu strypu į nugarą, tuo padarydamas S. K. odos nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva nugaros kairėje pusėje ir kairiųjų VII-VIII šonkaulių komplikuotus lūžius, tai yra A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. 00 min. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas, kadangi pastarajai labai nepatiko, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamasis labai supyko, nuėjo į gyvenamojo namo terasą, pasiėmė maždaug 50-60 cm ilgio metalinį strypą ir numetė jį į tą pusę, kur stovėjo jo sutuoktinė ir dukra. Pastarosios stovėjo už automobilio. Kaltinamasis taip pat parodė, jog metalinį strypą metė nežiūrėdamas, nemanė ir neįtarė, jog pataikys į sutuoktinę ir sutrikdys pastarosios sveikatą, kadangi nuo terasos, kur jis stovėjo, iki tos vietos, kur stovėjo sutuoktinė, yra maždaug 5 metrų atstumas. Kaltinamasis nematė, jog pataikė į sutuoktinę, tačiau išgirdo riksmus. Kaltinamasis taip pat parodė, jog su Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 1931,08 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo sutinka visiškai, su S. K. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sutinka iš dalies, nes neturtinė žala negalėjo viršyti 2000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo savo kaltės pripažinimo, jo klatė dėl jam inkriminuoto nusiklatimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2011 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. 00 min. ji kartu su dukra atvažiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pašerti gyvulių. Savaitę iki įvykio dienos ji gyveno pas savo motiną, kadangi kaltinamasis savaitę girtavo namuose, dėl ko buvimas namuose buvo neįmanomas. Atvažiavusi į namus, pamatė, jog kaltinamasis yra neblaivus. Pastarasis, jas pamatęs pradėjo link jų bėgti. Ji pasislėpė už automobilio. Kaltinamasis bebėgdamas pasiėmė metalinį strypą, kurį metė į ją. Kaltinamojo mestas metalinis strypas atsitrenkė į jos nugarą. Pajuto stiprų skausmą ir po šio įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą. Apžiūros gydymo įstaigoje metu buvo nustatyta, jog yra lūžę 2 šonkauliai, ligoninėje ji gydėsi 9 dienas. Nurodė, kad sutuoktinis apsvaigęs nuo alkoholio smurtauja sistemingai ir šioj byloje nagrinėjamas atveji syr avienas iš daugelio, tačiau anksčiu ji niekur nesikreipdavo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė taip pat parodė, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 5000 Lt., nes dėl sužalojimo patyrė skausmą, buvo sutrikdyta sveikata. Pareikštą civilinį ieškinį 5000 Lt sumai palaikė pilnai.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2011 m. rugsėjo 2 d. ji kartu su motina S. K. atvažiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namo kieme stovėjo tėvas A. K. kaltinamasis, kuris buvo neblaivus. Tarp tėvų kilo konfliktas. Tuomet tėvas iš kažkur pasiėmė metalinį strypą ir, laikydamas jį rankoje, ėjo link motinos. Pastaroji išsigando ir, norėdama pasislėpti, nubėgo link automobilio. Kaltinamasis metė į motiną rankoje turėtą metalinį strypą, kuris atsitrenkė į motinos nugarą. Po šio įvykio motina kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2743/11 (01) nurodyta, jog S. K. padaryti odos nubrozdinimai su aplinkine kraujosruva nugaros kairėje pusėje, kairiųjų VII-VIII šonkaulių komplikuoti lūžiai; sužalojimai dėl nurodytų šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 9-10).

Teismas kaltinamojo A. K. parodymai, jog metalinį strypą jis metė nežiūrėdamas, nemanė ir neįtarė, jog pataikys į sutuoktinę ir sutrikdys pastarosios sveikatą, kadangi nuo terasos, kur jis stovėjo, iki tos vietos, kur stovėjo sutuoktinė, yra maždaug 5 metrų atstumas, nėra teisiškai reikšmingi. Sužalojimo būdas, šiuo atveju, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir kaltinamojo veiksmų vertinimui, o kaltinamojo nuomonė dėl galimybės pataikyti metamu daiktu į nukentėjusiąją nėra teisiškai reikšminga, nes tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja patvirtino, kad kaltinamojo agresija buvo nukreipta į nukentėjusiąją. Fakto, kad kalinamasis metalinį strypą metė į savo sutuoktinę neneigė ir pats kaltinamasis.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. bei liudytojos R. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys vieni kitus bei atitinkantys jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 21-22; 19). Liudytoja R. K. yra kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. dukra. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog R. K. ir jos tėvą A. K. sietų blogi tarpusavio santykiai, nenustatyta ir kitų aplinkybių, jog liudytoja R. K. būtų suinteresuota gali būti šališka ir suinteresuota nepalankia kaltinamajam A. K. bylos baigtimi. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti liudytojos R. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje surinktais įrodymais - paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. parodymais, liudytojos R. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2743/11 (01) (b. l. 9-10) - yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą; kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas; kaltinamasis nedirba, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, kas rodo kaltinamojo abejingumą padarytam nusikaltimui ir jo pasekmėms; atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedamas terminui, didesniam už įstatymo numatytą bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkį, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam A. K. dėl 1931,08 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 28-29).

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kaltinamasis su civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 1931,08 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. parodymais, liudytojos R. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2743/11 (01) (b. l. 9-10), 2011 m. gruodžio 20 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 30), todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji S. K. 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškė ieškinį kaltinamajam A. K. dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 24).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nes, kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė parodė teisiamojo posėdžio metu ir kas patvirtinama byloje esančiais įrodymais - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2743/11 (01) (b. l. 9-10), 2011 m. gruodžio 20 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 30), ji 9 dienas gydėsi ligoninėje, todėl pripažintina, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas S. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta S. K. sveikata; į kaltinamojo turtinę padėtį – viena vertus, kaltinamasis niekur nedirba, kita vertus, byloje duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis yra nedarbingas, nėra, todėl laikytina, kad kaltinamasis, būdamas darbingo amžiaus darbingas asmuo, turi galimybę, o, padaręs nusikaltimą ir sužalojęs žmogų, privalo susirasti darbą, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pagalvoti prieš darydamas tokius veiksmus.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visetą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus sveikatos – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. padaryta 3000,00 Lt neturtinė žala, kurios atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo A. K. (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41) – paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo nuosprendis, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. K. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš A. K. 1931,08 Lt turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš A. K. 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą S. K..

Kitoje dalyje S. K. civilinį ieškinį atmesti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.