Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., 2012-12-16, 13.24 val., Jonavos r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,75 promilės), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią - P. V. gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į ją atsitrenkė, dėl ko apgadino abi transporto priemones. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 14 ir 107 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pažeidimo nustatymo ir užfiksavimo momento R. P. sutiko su padarytu pažeidimu, t. y. kad būdamas neblaivus (nustatytas 0,75 promilės lengvas girtumo laipsnis) jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jam ir kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės. Tai, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs šį administracinį teisės pažeidimą, R. P. patvirtino ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Tai, kad pažeidėjas, kaip jis teigia, įvykio dieną alkoholio nevartojo, o tai darė dieną prieš tai ir įvykio metu jokių neblaivumo požymių nejautė, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d., kadangi neabejotinai nustatyta, kad jis sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jam nustatytas lengvas girtumas (0,75 promilės). Įvertinęs tai ir skundžiamame nutarime išdėstęs aukščiau paminėtas įvykio aplinkybes patvirtinančius duomenis, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad R. P. kaltė pagal ATPK 127 str. 3 d. yra pilnai įrodyta. Beje, bylos duomenų išdėstymas ir patikrinimas neturi būti suvokiamas kaip kiekvieno jų smulkus aprašymas ir analizavimas, kadangi tai turi būti daroma tik tuo atveju, kai kyla abejonės ir neaiškumai, tačiau šioje byloje visos aplinkybės ir bylos duomenys buvo aiškūs. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, nes jame yra tik formaliai išdėstyti pažeidėjo kaltę įrodantys duomenys, kuo nesilaikyta tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų ir tai yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, yra atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį neblaivus R. P. sukėlė vairuodamas automobilį kelio važiuojamoje dalyje, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio vairuoti jis neketino, o tik norėjo jį perstatyti į kitą vietą, yra atmetamas kaip nepaneigiantis fakto, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti pažeidėjui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. R. P. nustatytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,75 promilės lengvas girtumo laipsnis) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti pažeidėjo ir kito asmens automobiliai. Vien transporto priemonės vairavimas esant asmeniui neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų ir priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 str.). Tokiu būdu R. P. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko buvo apgadintas ir kitam asmeniui priklausantis turtas, kas tik dar labiau didina šio pažeidimo pavojingumą. Be to, R. P. šį pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytas tik lengvas girtumas, jis neteistas, darbovietės charakterizuojamas labai gerai, žala apgadintam automobiliui yra nedidelė, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Juo labiau, kad pažeidėjui ir taip skirta minimalaus dydžio nuobauda (pagrindinė ir papildoma). Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar sumažinti paskirtą baudą, pagrindo nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.