Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturinės žalos priteisimo, išsprendė klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas 2016 m. spalio 28 d. bei 2017 m. sausio 6 d. teismui pateikė patikslintus ieškinius. 2017 m. sausio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui nustatytas galutinis 14 d. terminas (iki 2017 m. sausio 20 d.) patikslinti ieškinio reikalavimus. 2017 m. sausio 20 d. ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1,00 Eur neturtinės žalos, įpareigoti atsakovą atstatyti atsakovo su profesine sąjunga suderintą laiko režimą budėtojams, kuomet darbo pamaina prasideda nuo penktadienio 16.00 val. ir tęsiasi iki šeštadienio 8.00 val. ryto.

2017 m. kovo 15 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 3-4 dalimis bei 413 straipsniu, nutarta 2017 m. kovo 14 d. teismui pateikto ketvirto patikslinto ieškinio nepriimti Teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškinio atsiėmimu. Ieškovas paliko teismo posėdžio salę. Atsakovui nesutikus su prašymu ieškinį atsiimti, teismas vadovaudamasis CPK 139 straipsniu, protokoline nutartimi atsisakė šį prašymą tenkinti. Atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Teismas pažymi, kad ši teisės norma reglamentuoja neatvykimo į visus teismo

paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 str., 2 d., 5 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 15 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio pradžioje ieškovas paliko posėdžių salę. Nagrinėjamu atveju, toks ieškovo elgesys prilygintinas neatvykimui į teismo posėdį CPK 246 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovo prašymas tenkintinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 7,86 Eur. Teismas daro išvadą, kad procesą iniciavo ieškovas. 2017 m. kovo 15 d. parengiamajame teismo posėdyje, prieš palikdamas posėdžių salę, ieškovas nurodė nebepalaikantis 2017 m. sausio 20 d. patikslinto ieškinio reikalavimų. Vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos byloje atsirado dėl ieškovo veiksmų. Dėl šios priežasties atsiradusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo A. K. 2017 m. sausio 20 d. patikslintą ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturinės žalos priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,86 Eur (septynis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.