Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šerifai“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2011 m. kovo 7 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje (tiksli data ir laikas nenustatyti), uždarai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“ (toliau – ir UAB „Minduvos statyba“) priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Molėtuose, nuimdamas uždarosios akcinės bendrovės „Šerifai“ (toliau – ir UAB „Šerifai“) reklaminę lentelę, ją sulaužė, taip UAB „Šerifai“ padarydamas nežymią 25 Lt vertės žalą, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnyje.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį gali būti patrauktas tik esant tiesioginiai tyčiai. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog A. G. veiksmų nuimant UAB „Šerifai“ reklaminę lentelę niekas nematė, todėl jo veiksmai vertintini tik iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žodžių. Atkreipė dėmesį, kad A. G. teigė nenorėjęs sunaikinti arba sužaloti svetimą turtą, o siekdamas apsaugoti minėtoje lentelėje nurodytus savo asmens duomenis (telefono numerį) netyčia sulaužęs minėtą lentelę ir ją išmetęs į šiukšlių dėžę. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reklaminę lentelę sugadino dėl neatsargumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ATPK 50³ straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo bei turėjo tai numatyti, o ATPK nenumato atsakomybės už neatsargų turto sunaikinimą. Taip pat pabrėžė, jog UAB „Šerifai“ reklaminė iškaba ant UAB „Minduvos statyba“ priklausančio pastato vieno iš kabinetų durų buvo patalpinta be jokio teisinio pagrindo, o UAB „Šerifai“ telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuris A. G. teigimu buvo nurodytas reklaminėje lentelėje, nuo 2010 m. vasario 1 d. buvo perrašytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardu. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 punktą asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad A. G. veiksmai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme buvo teisėti.

II.

Apeliaciniu skundu UAB „Šerifai“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens klaidinančiu paaiškinimu. Pažymi, jog A. G. sulaužė UAB „Šerifai“ reklaminę lentelę, kurioje jokių telefono numerių nebuvo, tačiau teismas bylą nagrinėjo dėl lentelės-lipduko, kuriame buvo nurodytas A. G. telefono numeris, pasisavinimo, nors ikiteisminio tyrimo metu minėtą lentelę-lipduką pasisavinęs asmuo nebuvo nustatytas. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusį teisėją ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį sieja ilgametė bičiulystė, todėl teisėjas turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 50³ straipsnyje įtvirtinta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atskiroje dalyje ir sustabdyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-8) matyti, jog ikiteisminis tyrimas, be kita ko, buvo pradėtas dėl dingusios reklaminės iškabos ir kabinetą žyminčios lentelės-lipduko. Tyrimo metu A. G. prisipažino paėmęs reklaminę lentelę, ant kurios buvo jo asmeninis telefono numeris, o apie lentelę-lipduką nurodė nieko nežinąs. Savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 14, 22) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu bandė nuimti antrame UAB „Minduvos statyba“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtuose, aukšte išorinėje UAB „Šerifai“ kabineto pusėje priklijuotą reklaminę lentelę su savo asmeniniu telefono numeriu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių minėtas aplinkybes paneigiančių duomenų, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu būtų mėginęs nuimti ne lentelę su savo asmeniniu telefono numeriu, o reklaminę iškabą, kurioje jokių telefono numerių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo dėl UAB „Šerifai“ reklaminės iškabos su joje nurodytu A. G. asmeniniu telefono numeriu sulaužymo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pažymėjęs, jog siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei, kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1139/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-1692/2010, taip pat 2011 m. kovo 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-846/2011). ATPK 10 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje esančių administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. rašytinių paaiškinimų (b. l. 14, 22) matyti, kad asmeniui bandant nuimti priklijuotą reklaminę iškabą su joje nurodytu jo asmeniniu telefono numeriu, kurio nuo iškabos pašalinti nebuvo įmanoma, minėta iškaba netyčia sulūžo. A. G. taip pat pabrėžė, jog jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, kadangi jis neketino tyčia sunaikinti ar sužaloti reklaminę iškabą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių šias aplinkybes paneigiančių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčią sunaikinti ar sužaloti UAB „Šerifai“ reklaminę iškabą patvirtinančių duomenų, todėl A. G. veika gali būti vertinama kaip padaryta dėl neatsargumo, tačiau pagal ATPK 50³ straipsnį atsakomybę užtraukia tik veiksmai, kurie buvo padaryti tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, taip pat nenustatė bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Pabrėžtina, jog apeliacinio skundo teiginys, kad bylą nagrinėjusį teisėją ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį sieja ilgametė bičiulystė, yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl vertintinas kritiškai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Šerifai“ apeliacinio skundo netenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.