Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-11012-563/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
2-11012-563/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08619-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ „Klaipėdos butai“
Civilinė byla Nr. 2-11012-563/2012(Proceso Nr. 2-06-3-08619-2012-0)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 128.2.; 106.8.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo D. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ „Klaipėdos butai“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis, D. R., buvo savo brolio M. R. šeimos narys. Juridinį faktą pareiškėjui būtina nustatyti tam, kad jis galėtų sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Taigi, teismas CPK 442 straipsnyje numatytas bylas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Susipažinus su pareiškėjo pareiškimu, matyti, kad nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini) miręs M. R., buvęs gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomininku, buvo pareiškėjo brolis. Taigi, nagrinėjamu atveju giminystės santykių juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis buvo mirusio brolio M. B. šeimos narys, tuo tikslu, kad galėtų sudarytį minėtos gyvenamosios patalpos sutartį. Pažymėtina, kad artimų giminaičių pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką reglamentuoja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, o tai reiškia, kad Civilinis kodeksas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Nuomotojui (Klaipėdos miesto savivaldybei) atsisakius po M. R. mirties pakeisti buto nuomos sutartį, ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui išaiškintina, kad jam gavus neigiamą atsakymą iš gyvenamosios patalpos nuomotojo – Klaipėdos miesto savivaldybės, t.y. atsisakius pareiškėją pripažinti M. R. šeimos nariu ir nesudarius su juo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, M. R. šeimos nariu pareiškėjas gali būti pripažintas tik ginčo teisenos tvarka, t.y. pareiškėjas į teismą turės kreiptis su ieškiniu.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, VĮ „Klaipėdos butai“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kartu su priedais grąžinti pareiškimą padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Olcvikienė