Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 52). 2018 m. rugpjūčio 17 d. teisme gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo prašo administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 58–62).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 53). Teismui pateikė prašymą (b. l. 69) administracinę bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija. Atsiliepime (b. l. 29–31) nurodė, jog 2018 m. vasario 11 d. Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 86-ANRP-1092-2018 su administraciniu nurodymu V. B. už nusižengimus, numatytus ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. Pareigūno veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir kituose policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis ir įgaliojimais, nustatęs pažeidimą tinkamai jį įformino. Pareiškėjas V. B. su protokolu raštiškai susipažino, tačiau protokole nurodytos baudos – 15 Eur per nustatytą penkiolikos kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos terminą nesumokėjo. Protokole Nr. 86-ANRP-1092-2018 pažymėta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų arba pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. kovo 27 d. 10.00 val. V. B. neatvyko į bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka. Pareigūnas kartu su byla išnagrinėjo ir V. B. 2018 m. kovo 24 d. skundą (pareiškimą) „Dėl 2018-02-11 neteisėto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 86-ANR P-1092-2018”. Prie bylos buvo prijungtas vaizdo įrašas. Pareiškėjo V. B. išsakyti pareigūnui kaltinimai dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo tvarkos ir patirtų nuostolių yra klaidingi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 102 „Dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo” 1.1. papunkčiu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių eismo policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtinto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai galioja iki juose nurodytos datos. Jeigu data nenurodyta, jie galioja 5 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo“ pažeidimo padarymo metu V. B. vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs 2017 m. vasario 3 d. (nes jame nebuvo nurodyta galiojimo data). Atsižvelgus į tai, V. B. privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir keitimo metu patirtos išlaidos nesusijusios su neteisėtais pareigūnų veiksmais ar jam taikyta bauda. Pažymėjo, kad V. B. neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. 2018 m. kovo 27 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-833-2018, kuriame nurodyta V. B. skirti administracinę nuobaudą 40 Eur. Nutarimas 2018 m. kovo 29 d. V. B. buvo išsiųstas registruota pašto siunta. Iš dokumentų matyti, kad pareiškėjas neatsiėmė jam siųsto Telšių apskrities VPK pareigūno priimto nutarimo (siųsta pareiškėjo nurodytu adresu, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Pareiškėjas, manydamas, kad pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas, nerealizavo ANK 621–623 straipsniuose teisę apskųsti pareigūno veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Pareigūnas vadovavosi teisės aktais jam suteiktais įgaliojimais priimti atitinkamą sprendimą byloje ir jo priimtų sprendimų teisėtumas (neteisėtumas) nebuvo vertinamas administracinio nusižengimo byloje, nebuvo konstatuoti jokie pažeidimai ar neteisėti jo sprendimai. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. B. skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio pareigūno neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (liet. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimo bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr., pvz., LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 11 d. apie 16.00 val. važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiasis patrulis ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei pareigūnas nurodė, jog V. B. važiavo neprisisegęs saugos diržo. Tą pačią dieną Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiasis patrulis surašė jam administracinio nusižengimo protokolą Nr. 86-ANR­_P-1092-2018 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 432 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų ir nurodė, jog V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 196, 16 punktus bei administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2018 m. vasario 26 d. sumokėti 15 Eur baudą, o nesumokėjus iki nurodytos datos bus iškelta administracinė byla.

2018 m. kovo 27 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-833-2018, kuriame nurodyta pažeidimo esmė – vairuotojas vairuodamas transporto priemonę su įrengtais saugos diržais nebuvo užsisegęs saugos diržo. Sustabdžius policijos pareigūnui vairuotojas pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė, pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 196, 16 punktus. V. B. skirta administracinę nuobauda 40 Eur. Nutarime išaiškinta nutarimo administracinio nusižengimo apskundimo tvarka. Byloje nustatyta, jo pareiškėjas V. B. 2018 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-833-2018 neskundė įstatymo nustatyta tvarka, nutarimas nėra panaikintas.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjas teigia, kad dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų patyrė 37,36 Eur turtinės žalos, nes tokį mokestį sumokėjo VĮ „Regitra“ 2018 m. vasario 20 d. už 1993 m. spalio 19 d. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio neribotą laiką, pakeitimą (atnaujinimą) į 2018 m. vasario 20 d. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu „Dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo” Nr. 102 (toliau – ir Nutarimas) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012-02-03) 1.1. papunktyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių eismo policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtinto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai galioja iki juose nurodytos datos. Jeigu data nenurodyta, jie galioja 5 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo. Nustatyta, kad V. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas 1993 m. spalio 19 d., kuriame nebuvo nurodyta galiojimo data, šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas savo skunde. Konstatuotina, jog pažeidimo padarymo metu, t. y. 2018 m. vasario 11 d., pagal minėtą Nutarimą V. B. vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs 2017 m. vasario 3 d. (nes jame nebuvo nurodyta galiojimo data). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vairuotojo pažymėjimo keitimo išlaidos nesusijusios su pareigūnų neteisėtais veiksmais, todėl šiuo atveju nenustačius būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – pareigūno neteisėtų veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2017-01-01 iki 2018-03-01) 5 straipsnio 1 dalį, pagrindiniai policijos uždaviniai yra: žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 punktas); asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 punktas); neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių (3 punktas); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas); eismo automobilių keliais priežiūra (6 punktas).

Policijos pareigūnų bendrosios teisės nustatytos to paties įstatymo 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Sisteminis šių teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas turi teisę tikrinti asmens dokumentus net ir nenustatęs asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių, tačiau pagrįstai įtardamas asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Tai yra policijos pareigūno teisė, užtikrinant pagrindinius policijos uždavinius.

ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 613 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas, įtardamas galimą administracinį teisės pažeidimą, pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2018 m. kovo 27 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-833-2018, kuriame nurodyta V. B. skirti administracinę nuobaudą 40 Eur. Pareiškėjas, manydamas, kad pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas, nerealizavo ANK 621–623 straipsniuose nustatytos teisės apskųsti pareigūno veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnai veikė pagal įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus. Kadangi atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti būtini visi trys elementai (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala), todėl, nenustačius bent vieno iš jų (šiuo atveju neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Taigi, skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina taip pat nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.