Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.9.2.; 2.12.1.4

2025 m. gegužės 27 d.

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-03761-2025-9,

kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. spalio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 140 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą;

3) 2021 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2025 m. sausio 19 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsineštu degiu skysčiu suvilgęs turėtą medžiagos skiautę ir ją numetęs ant Upninkų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, tyčia visuotinai pavojingu būdu, kurio metu galėjo nukentėti žmonės, padegė svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes gaisras buvo pastebėtas ir užgesintas pašalinių asmenų.

Kaltinamasis D. R. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam yra žinoma, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Upninkų bažnyčiai ir kad Upninkų kunigas minėtame name leido gyventi D. K. su šeima. Kadangi D. sūnus įtarė vagystę iš jo draugo, todėl jis nusprendė jiems už tai atkeršyti. 2025 m. sausio 19 d. namuose vartojo alkoholį ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vakare nusprendė padegti K. namą. Namuose radęs medžiagos skiautę bei bakelį su benzinu juos pasiėmė ir nuėjęs pas draugą A. O. paprašė jį nuvežti iki D. K. namo. A. O. apie savo planą nieko nesakė, tik paprašė pavežti. Draugas jį nuvežė iki K. namo. Išlipęs iš A. O. automobilio paprašė jo palaukti ir pats nuėjo prie K. namo. Ar tuo metu kas iš K. šeimos buvo name jis nežino, tačiau priėjęs prie namo kampo uždegė turėtą benzino ir tepalo mišiniu sušlapintą medžiagos skiautę (galimai pirštinę), kurią numetė ant namo sienos ir iš karto pasišalino. Grįžęs į A. O. automobilį paprašė jį parvežti namo ir kartu su A. O. iš įvykio vietos išvažiavo. Po kurio laiko iš kaimo gyventojų sužinojo, kad K. namas nesudegė, nes ugnį pamatė kaimynas ir gaisrą užgesino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, šiuo metu net nesupranta, kaip galėjo taip pasielgti, nes suvokia, kad galėjo nukentėti žmonės. Patvirtina, kad atvykusiems pareigūnams dėl įvykio pasakė netiesą, nurodydamas, kad namą padegti jo neva paprašė A. O., nes A. O. jį tik nuvežė iki K. namo ir apie jo planus A. nieko nežinojo (e. b. l. 132–135, 148–150).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2025 m. sausio 9 d. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 19 d. apie 18.25 val. išgirdo kažkokį keistą garsą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), matė, kad netoliese stovi tamsios spalvos automobilis. Po kurio laiko pamatė ugnies liepsną prie (duomenys neskelbtini) namo, tuo metu minėto automobilio jau nebuvo. Pasiėmęs kibirą su vandeniu ir mobilųjį telefoną nubėgo gesinti ugnį ir apie gaisrą pranešė pagalbos numeriu 112. Matė, kad prie minėto namo sienos degė medžiagos gabaliukas. Kas galėjo sukelti gaisrą nežino (e. b. l. 73–75).

Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2016 m. su šeima gyveno name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso klebonijai. Nuo 2024 m. rudens jis šiame name jau negyvena. Apie tai, kad 2025 m. sausio 19 d. vakare buvo padegtas klebonijai priklausantis namas, jis sužinojo iš savo kaimyno V., kuris jam apie tai pranešė telefonu. Jis pats įvykio vietoje nebuvo ir nežino, kas galėjo padegti namą. Jis nėra su niekuo susipykęs, niekam neskolingas ir jam niekas negrasino susidorojimu. Paskutinį kartą prie minėto namo buvo atvykęs 2025 m. sausio mėnesio pradžioje, tuo metu viskas buvo tvarkoje (e. b. l. 87–90).

2025 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kurio viena siena yra apdegusi (aprūkusi). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta apdegusios medžiagos skiautė (e. b. l. 27–33).

2025 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta apdegusios medžiagos skiautė, kuri buvo rasta ir paimta 2025 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu (e. b. l. 34–39).

2025 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2025 m. sausio 20 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (D. R.), kuris nurodo, kad tai jis padegė klebonijos namą (b. l. 102–105).

2025 m. sausio 20 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialisto D. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025 m. sausio 19 d. buvo atlikta gaisro vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu prie namo iš kiemo pusės rastas plastikinis bakelis su dyzelinio kuro likučiais, kuriuo labiausiai tikėtina buvo apipilta namo siena, taip pat apžiūros metu buvo rastas apdegusio audinio fragmentas. Gaisro židinio vietoje užfiksuota termiškai paveikta siena (apdegusi, aprūkusi) bei apdegęs audinio fragmentas. Labiausia tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (e. b. l. 61–69).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, jog 2025 m. sausio 19 d. 20.09 val. gautas pranešimas, kad dega gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kampas, įtariamas padegimas (b. l. 9–15).

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Nurodė, jog jam buvo žinoma, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno D. K. su šeima. Kadangi D. sūnus įtarė vagystę iš jo draugo, todėl jis nusprendė jiems už tai atkeršyti. 2025 m. sausio 19 d. namuose vartojo alkoholį ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vakare nusprendė padegti K. namą. Namuose radęs medžiagos skiautę bei bakelį su benzinu juos pasiėmė ir nuėjęs pas draugą paprašė jį nuvežti iki D. K. namo. Nuvažiavęs prie K. namo uždegė turėtą benzino ir tepalo mišiniu sušlapintą medžiagos skiautę (galimai pirštinę), kurią numetė ant namo sienos ir iš karto pasišalino. Namo nepavyko padegti, kadangi ugnį pamatė kaimynas ir gaisrą užgesino. Kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus bylos duomenis – liudytojo G. M. parodymus, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną išgirdo kažkokį keistą garsą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), matė, kad netoliese stovi tamsios spalvos automobilis, po kurio laiko pamatė ugnies liepsną prie (duomenys neskelbtini) namo. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialisto D. V. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo D. R. tyčiniai veiksmai, kuriais jis pasikėsino sugadinti svetimą turtą – namą, priklausantį D. K., kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes svetimą turtą buvo pasikėsinta sugadinti visuotinai pavojingu būdu, tai yra jį padegant. Kaltinamojo pasirinktas svetimo turto sugadinimo būdas padidina veikos pavojingumą, nes degančio skysčio panaudojimas, padegant namo sieną, galėjo sukelti realų pavojų daugeliui įstatymo saugomų vertybių: žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat ir jų nuosavybei, aplinkai, kadangi kilus gaisrui ugnies plitimas bei galimi padariniai yra nenuspėjami. Svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pasikėsinęs sugadinti D. R. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti gaisras ir tokiu būdu bus sugadintas ar netgi sunaikintas svetimas turtas ir to norėjo arba padarinių atžvilgiu buvo abejingas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (e. b. l. 202–209).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo D. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog jis praeityje teistas, bausmę atlikęs (e. b. l. 163–169), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2024 m. lapkričio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį (e. b. l. 175–181), nedirba (e. b. l. 187–190). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre lankėsi 2015 m. ir 2019 m. Paskutinį kartą psichiatro konsultuotas 2021 m. vasario 10 d. (DGN.F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), paskirtas medikamentinis gydymas (e. b. l. 198).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam D. R. pagrįstai prašoma skirti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusios medžiagos skiautė, paimta 2025 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina, o 2025 m. sausio 20 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir esantys Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) – paliktini prie elektroninės baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai D. R. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti D. R., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusios medžiagos skiautę, paimtą 2025 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, o 2025 m. sausio 20 d. vaizdo įrašus, užfiksuotus policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir esančius Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje – palikti prie elektroninės baudžiamosios bylos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.