Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-04-13 · Administracinė byla Nr. TA-233-662/2022

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
TA-233-662/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02665-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Administracinė byla Nr. TA-233-662/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02665-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Viso buvimo pataisos namuose metu jam nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, nes jo buvimo kambariuose buvo laikoma iki 12 žmonių, tad gyvenamojo ploto trūko, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių programų įgyvendinimas, nebuvo galimybės lankytis renginiuose. Pataisos namų korpuse, karantine, kamerose, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną, tad nebuvo užtikrintas saugumas. Pareiškėjas nurodė, kad vietos pasivaikščiojimui kieme buvo mažai, kieme nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, kieme buvo šiukšlės, jie nebuvo valomi, nelaistomi, sienose ir kanalizacijoje yra asbesto. Pareiškėjas pažymėjo, kad kambariuose nėra ventiliacijos, drėgna, tamsu, natūralios šviesos per mažai, o dirbtinė šviesa per stipri. Tinkama oro temperatūra neužtikrinama, žiemą šalta, vasarą karšta, ventiliatoriaus nebuvo leidžiama turėti. Kambariai neremontuoti, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę, sienos valymui nepritaikytos. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, kilo temperatūra. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nebuvo sąlygų džiovinti rūbus. Pareiškėjo teigimu, naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas, tualetas – tik skylė grindyse, nuo kitų kabinų atskirta siena. Dažnai nebūdavo karšto vandens, tad nebuvo sudaryta galimybė kartą per savaitę praustis po dušu. Patalpose buvo blakės, tarakonai, pelės, vorai, jokia dezinfekcija ar deratizacija nebuvo vykdomi. Maistas nekaloringas, neskanus, jo energetinė vertė tik 1300–1500 kcal, valgykloje sąlygos antisanitarinės. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinius išgyvenimus, jį labai sukrėtė, jis buvo priverstas kentėti, sukėlė jam baimę, nevisavertiškumo jausmą, tai jį žemino ir menkino, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.