- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 1-29-169/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- U. M.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. dirbdama UAB „Saurida“ vadybininke-konsultante, siekdama atlikti dujų skaitiklio patikrą (duomenys neskelbtini) esančiame bute, 2012 m. lapkričio 9 d. apie 12.35 val. M. M. atidarius buto duris sugriebė norinčiai įeiti į butą U. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), už kairės rankos ir įstūmė į buto prieškambarį, dėl to ši suklupo ant grindų ir taip smurtaudama sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, ji tuo pačiu metu, t. y. 2012 m. lapkričio 9 d. apie 12.35 val. neteisėtai atvirai ir panaudodama fizinį smurtą prieš buto savininkės I. D. mažametę dukrą U. M. – viena ranka sugriebusi už kairės rankos mažametę U. M., gimusią (duomenys neskelbtini), norinčią įeiti į (duomenys neskelbtini) esantį butą, o kita ranka griebusi už buto durų, kurias M. M. atidarė siekdamas įleisti į butą dukrą U. M., ir atvėrusi plačiau duris, pirma savęs stumdama U. M. įsibrovė į I. D., M. M. ir U. M. gyvenamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip ji pažeidė asmens būsto neliečiamumą.
Apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamoji D. V. kalta neprisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2012 m. lapkričio 9 d. ėjo į (duomenys neskelbtini) namą atlikti dujų patikrą. Buvo priėjusi prie to buto, kuriame gyvena D., skambino į duris, jautė, kad kažkas prieina prie durų, pažiūri, bet neatidaro. Galvojo, gal vaikai taip daro. Kelis kartus skambino telefonu D. dėl dujų skaitiklių patikrinimo. Ši sakiusi, kad yra išvykusi ir jos priimti negali. Prieš kelias dienas buvo užkišusi už durų įspėjamuosius lapelius, kad tikrins, bet jokio atsakymo negavo. Jau eidama iš laiptinės į lauką sutiko 29-to buto gyventoją, lyg tai A. Š., pas kurią užėjusi atlikti patikrą ir užklaususi apie kaimynus. Ji pasakė, kad kaimynė augina mažą vaiką ir yra namuose, sakė, kad neužilgo iš mokyklos pareis mergaitė ir siūlė palaukti laiptinėje. Jai stovint tarp ketvirto ir penkto aukšto laiptinės aikštelėje parėjo mergaitė, užlipo į viršų ir pasibeldė į tą butą, į kurį ji turėjo eiti atlikti patikrą. Kai atsidarė durys ir vaikas įėjo į vidų, ji kalbėjo su D. telefonu ir pasakė: „ar tai taip jūsų nėra namuose“, tada išlindo M. pasakė: „eik, tikrink, eik“, todėl ji ir įėjusi. Tuo momentu D. kambaryje nebuvo. Jai įėjus į koridorių M. nei iš šio, nei iš to trenkė į krūtinę ir prasidėjo grumtynės. D. su M. abu ją užpuolė ir stūmė iš buto lauk. Mergaitės ji net nepalietė, ji stovėjo salono tarpduryje ir žiūrėjo, kas vyksta bute. M. išlėkė iš buto, o ji paskambino į darbovietę, pranešė apie įvykį. Grumtynių metu jai nukrito akiniai, iš rankų iškrito tarnybinis telefonas. Netrukus atvažiavo bendrovės juristas, avarinės tarnybos vyrai. M. bėgdamas pro šalį jai pasakė, jog jeigu ji rašys pareiškimą ant jo, tai jis apkaltinsiąs, kad ji stumdė vaikus. Apačioje buvę vyrai – D. L., J. B. girdėjo, kad M., nulipęs į apačią, kažkam skambino ir prašė gelbėti, nes prisidirbo. Mano, jog D. ir M. gali turėti priežastį ją apkalbėti siekdami, kad M. nenukentėtų, nes jis ją sumušė, dėl to ji gydėsi ligoninėje. Ji į butą nesibrovė, jei kaimynė nebūtų sakiusi, kad jie yra namie, būtų ėjusi ir išėjusi. Kai ją sumušė, pasakė, kad niekur nebeis, kol neatvyks policija. Kai jai sudavė smūgį į krūtinę, akiniai ir telefonas nukrito laiptinėje. M. atidarius duris ji prisistačiusi, striukė buvo prasegta, ant kaklo kabojo darbo pažymėjimas, striukės priekyje išsiuvinėtas užrašas „Saurida“.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji D. V. neprisipažino padariusi jai inkriminuotas veikas, jos kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais:
nukentėjusiosios U. M. 2013-07-31 ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, jog tuo metu, kai ji parėjo iš mokyklos, ta teta buvo žemiau negu yra jų buto durys laiptinėje. Butas, kuriame ji gyvena, yra penktame aukšte, buto numerio ji nežino, durys yra kairėje pusėje. Priėjusi prie buto durų, į jas pabeldė, tada buto duris atidarė tėtis, o ta teta jau buvo jai už nugaros. Tada teta ją pastūmė į butą, kaip ją pastūmė, neprisimena. Kadangi teta ją pastūmė, ji nukrito ant kelio, kurį jai skaudėjo. Ta teta kartu su ja įėjo į butą. Kadangi jai skaudėjo kelį, ji pradėjo verkti, atsikėlusi nuėjo pas brolį į kambarį. Tėtis barėsi su teta, tačiau ką sakė, neprisimena, taip pat neprisimena, ar buvo mama. Atsakydama į pateiktus klausimus ji parodė, kad namas, kuriame ji gyvena, yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. Tą dieną, kai grįžo iš mokyklos, kitų asmenų, be tos moters, laiptinėje nebuvo, ta moteris jos neužkalbino ir nepasisveikino. Buto durys buvo užrakintos ir ji beldėsi į duris. Kada ta moteris priėjo prie jos, nematė. Tėčiui atidarius duris ta moteris nieko neklausė nei jos, nei tėčio ir neprisistatė, ji stūmė ją ranka į nugarą, buvo sugriebusi ją už kairės rankos. Tuo metu, kai teta ją sugriebė už rankos, tėtis jau buvo atidaręs duris, ji nieko nesakė nei jai, nei tėčiui. Kai teta ją sugriebė už rankos, tada įstūmė į buto vidų, kai pastūmė, ranką paleido. Kai teta buvo sugriebusi jos ranką, jai truputį skaudėjo. Į klausimą, kada stūmė į nugarą atremdama rankas, atsakė neatsimenanti, jau buvo viduje ir tada ji parklupo. Teta, būdama buto prieškambaryje, pykosi, Ji tos tetos truputį išsigando, blogai jautėsi, jai nemalonu prisiminti tą įvykį, bijotų susitikti tą tetą, kad vėl su ja taip nepasielgtų (23–25 b. l.);
nukentėjusiosios ir mažametės U. M. atstovės pagal įstatymą I. D. parodymais, jog 2012 m. lapkričio 9 d. apie pusę pirmos V. paskambino priekaištaudama, kad neranda jos namie, kad nori susitarti, kada gali patikrinti skaitiklius. Apie dešimt minučių derino laiką, kol sutarė, kad ateis pirmadienį apie trečią valandą ir ji tuo metu bus namuose. Tuo jų pirmasis pokalbis baigėsi. 12.35 val. dukrai baigiasi pamokos, tuo metu dukra paskambino, kad pareina iš mokyklos. Ji pasakiusi, kad paskubėtų, nes reikia važiuoti. Laukiant pareinančio vaiko po kelių minučių vėl skambino ponia, vėl sakė, kad yra iš „Sauridos“, pradėjo šaukti, todėl ji net nebesiklausiusi, ką jinai šaukia, padėjo telefoną. Pirmojo pokalbio metu kaltinamoji kalbėjusi gražiai, ji sakiusi, kad nesanti namuose, kad tuoj pareis, bet vėl turės išvažiuoti, sakiusi, kad gal kas kitas galėtų įleisti. Antrojo pokalbio metu kaltinamoji pradėjo pykti, šaukti, kad ji privalo, todėl ji padėjo telefono ragelį į šoną, nebesiklausė, ką ši šūkauja. Toliau jau išgirdo triukšmą namuose. Po skambučio praėjus 10–15 minučių, parėjo U.. Būdama balkone, rinkdama rūbus girdėjo bute triukšmą – kažkas subildėjo, M. su kaltinamąja vienas ant kito rėkė. Išgirdusi triukšmą ėjo žiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad U. stojasi nuo žemės, akys pilnos ašarų, mažasis vaikas – 1 metų 8 mėnesių – šaukė, klykė. U. buvo pasimetusi, nebežinojo nei ką daryti, nei kur eiti. Liepusi jai eiti pas brolį. Atėjusi pamatė, kad M. kaltinamajai liepia išeiti lauk, klausė, kas tokia būsianti, bando ją išgrūsti pro duris, bet durys buvo uždarytos ir ponia laikėsi ir už rankenos, ir įsirėmusi į sieną, ir sakė, kad neis. Ji nesuprato, kodėl grūdo lauk V. ir kas čia per moteris. Matė ašarojantį vaiką stojantis, tai taip ir supratusi, kad V. pastūmė vaiką, nes vaikas ašarojo, o tėtis gina vaiką. Taip manyti pagrindą davė nugriuvęs vaikas. Jei pats užkliūtų, tai neašarotų, ir mažasis vaikas neklyktų. Girdėjo, kad kažkas subildėjo ir paskui balsus. Moteris šaukė: „jūs privalote“, o M. sakė: „ aš nieko neprivalau ir aš nežinau, kas jūs tokia esate“. Jai atėjus M. atsisuko į ją ir klausė, kas čia vyksta. Į tai ji atsakiusi, kad nežino, kas ji tokia ir paprašė išeiti lauk. M. sakė, kad jos neįveikia, todėl ji padėjusi kaltinamąją išstumti iš buto. Kaltinamoji priešinosi ir šaukė, kad jie privalo, o ką privalo – nesuprato. Jokio prisistatymo, jokio pažymėjimo nebuvo. Buvo apsirengusi odine striuke, be jokių lipdukų, nebuvo galima atpažinti, kad iš „Sauridos“. Kai kaltinamąją išgrūdo, ši kažkam skambino. Kad V. yra „Sauridos“ darbuotoja, supratusi tada, kai ji išėjusi už durų pradėjo skambinti ir pradėjo pasakoti apie įvykį. Dukra susitrenkė ranką ir skaudėjo kelėnai. Kažko ypatingo nebuvo, bet buvo didelis stresas. Dukra, paklausta, kas buvo, sakė, kad teta pastūmė ją ir ji parvirto, kad pareinant namo matė tetą, stovinčią žemiau, kol ji beldė į duris, teta užlipo į viršų, nes matė, kad dukra stovi prie durų. Po to sugriebė dukrai už rankos ir tarsi įvedė, stumtelėjo į vidų. Jei kaltinamoji nebūtų brovusis į butą, tai nieko ir nebūtų įvykę, konflikto nebūtų buvę. Situacija buvo grėsminga, buvo baisu, kad taip braunamasi į svetimą butą, kad nėra saugu ir namuose. Suvokė kaip realią grėsmę jų saugumui;
liudytojos A. Š. parodymais, jog parėjusi iš miesto, užlipusi laiptais iki savo buto durų pamatė ant turėklų pasirėmusią laukiančią moterį – kaltinamąją. Paklausus, ko laukia, ši atsakė, kad laukia, nes nori patikrinti dujas pas kaimynus. Pasakė, kad ir pas ją dujos nėra patikrintos, todėl ji leido užeiti. Užėjo, patikrino skaitiklius, pasikeitė plombas, surašė dokumentus. Bebūnant kambaryje ji kalbėjo telefonu, sakė, kad kalba su kaimyne. Išleidusi pro duris matė, jog kaltinamoji nulipo iki laiptinės aikštelės prie lango, pasiėmė telefoną ir vėl skambino. Po kurio laiko būdama balkone girdėjo laiptinėje triukšmą. Kai laiptinėje sutiko moterį, ji neturėjo darbo pažymėjimo, jokių skiriamųjų rūbų. Pasakius jai, kad vaikšto be darbo pažymėjimo ir kad laiptinėje nėra jokio raštelio, kad bus tikrinimas, iš rankinės ištraukė ir parodė pažymėjimą;
liudytojo M. M. parodymais, jog įvykis buvo penktadienį, per pietus, apie pirmą valandą. Jis buvo grįžęs po naktinės pamainos, miegojo. Kai vaikas grįžta, į duris neskambina, o pasibeldžia arba pajudina durų rankeną. Dukrai pabeldus ar pajudinus durų rankeną jis atidarė duris ir pasisveikino. Tuo metu kaltinamoji stvėrė vaiką, įmetė jį į vidų. Vaikas ėjo pro duris, kaltinamoji praplėšė duris, sugriebė dukrai už rankos – už kairės rankos žasto ir pravėrė plačiau duris. Vaikas į butą nučiuožė ant kelių, parklupo, metrą ar pusantro nučiuožė, o moteris įsiveržė į vidų. Nesakė nei dėl ko, nei kas. Sakė, kad teisingai kaimynė sakė, kad tik per vaikus galima patekti į vidų, jūs tokie ir tokie. Priekaištavo, kad negali ateiti pas juos. Jam, ką tik atsibudusiam iš miego, buvo šokas, kad vaikas įkrenta, o kažkas veržiasi į vidų. Kaltinamoji neprisistatė, nepasisveikino. Jis instinktyviai pradėjo kaltinamąją stumti lauk. Matė pargriuvusį ant žemės, verkiantį vaiką, o kažkas veržiasi į vidų, todėl kaltinamąją ir stūmė lauk. Nežino, kiek laiko praėjo, kiek jie ten stumdėsi, kaltinamoji vis tiek veržėsi į vidų. Vieną kartą buvo jau už durų išstūmęs ir į koridorių, į laiptinę, bet ji vis tiek veržėsi, atplėšė rankeną. Paskui išgirdusi triukšmą atėjo žmona ir abu kartu išstūmė kaltinamąją. Po viso to įvykio, kai kaltinamąją jau išstūmė į laiptinę ir kai jau pats išėjo į laiptinę, ji pradėjo sakyti, jog yra iš dujų bendrovės. Kaltinamoji pradėjo sakyti, kad jai sudaužė akinius, telefoną, nors telefonas buvo sveikas, ji pati skambino telefonu, sakė, kad kviečiasi policiją;
liudytojo D. L. parodymais, jog 2012 m. lapkričio 9 d. apie 13 val. jam paskambino dujų padalinio darbuotoja ir telefonu informavo, kad vadybininkei D. V. bandant patikrinti skaitiklių rodmenis (duomenys neskelbtini), jai įėjus į butą, šeimininkas iš pradžių leido tikrinti, o po to netikėtai smūgiavo jai į krūtinę. Reaguodamas į pranešimą nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš laiptinės išėjo D. V. ir, kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) gyventojas M. M.. D. V. paaiškino, kad buvo įėjusi į butą, paklausė, ar gali patikrinti dujų skaitiklius. Jai buvo žodžiu leista tikrinti, o po to netikėtai M. jai smūgiavo į krūtinę. Moteris verkė, buvo susiėmusi už krūtinės, nes skaudėjo. M. pirma reakcija aiškinantis apie įvykį buvo tokia: pasakė, kad jei D. V. rašys pareiškimą dėl jai suduoto smūgio, tai jis rašys adekvatų kitą pareiškimą, kad D. V. bute pastūmė mergaitę. M. M. dar kažkam skambinėjo mobiliuoju telefonu ir prašė pagalbos, sakė, kad prisidirbo, prašė gelbėti;
liudytojo J. B. parodymais, jog prieš metus laiko kažkas iš administracijos paskambino meistrui J. M., kad sumušta D. V., sakė jiems važiuoti pažiūrėti. Nuvažiavus į vietą, penkto aukšto laiptinėje D. V. verkė, akiniai buvo nukritę, sudaužyti. Lipdami laiptais į viršų, trečiame aukšte prasilenkė su M. M., kuris kalbėjo telefonu ir sakė: „prisidirbau, davai, sumuškite“. Taip sakė, nes, jo manymu, galvojo, kad jie nori jį sumušti. Bendravo su juo kelias minutes, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Užlipus laiptais prie skydinės mėtėsi sudaužyti akiniai – iškritęs vienas akinių stikliukas, o V. stovėjo prie turėklų. V. sakė, kad ją sumušė iš 28-to buto vyriškis, kuris jai trenkė į krūtinę. Jie prašė leisti patikrinti dujas, tačiau atsisakė, neleido;
2012-11-09 I. D. protokolu-pareiškimu policijai (1 b. l.);
2012-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas (9–10 b. l.);
gimimo liudijimo Nr.604163, išduoto Klaipėdos miesto savivaldybės CMS, kopija, kurioje nurodyta, jog U. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (15 b. l.);
2012-12-13 U. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame ji patvirtina įvykio aplinkybes, papasakotas apklausos metu (26–31 b. l.);
2013-01-14 I. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame ji patvirtina įvykio aplinkybes, papasakotas apklausos metu (34–37 b. l.);
2013-01-14 M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame jis patvirtina įvykio aplinkybes, papasakotas apklausos metu (40–44 b. l.);
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas nuosavybės teise priklauso I. D. (47 b. l);
2013-01-24 UAB „Saurida“ raštu, kuriame nurodyta, jog dujų skaitiklio patikra tarp dujų vartotojo I. D. ir dujų tiekėjo UAB „Saurida“ buvo atliekama 2011-08-08 sudarytos sutarties Nr.DTF-2011-4724 pagrindu (52–54 b. l.);
2011-08-08 Suskystintų naftos dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.DTF-2011-4724 kopija (58–61 b. l.).
LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigaliojusio 2003-07-25, redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Teismų praktikoje mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.
Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi jai inkriminuotas veikas ir teigė buvusi įleista M. M. į I. D. butą ir tik po to sudavus smūgį į krūtinę ir stumiama iš buto nėjo lauk, ši jos versija yra paneigta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusiųjų U. M. ir I. D. bei liudytojų M. M. ir A. Š. parodymais byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji D. V. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į I. D. butą – M. M. atrakinus ir atidarius buto duris norint įleisti iš mokyklos grįžusią dukrą, kaltinamoji tuo pasinaudodama bei panaudodama smurtą mažametės atžvilgiu, įsiveržė į butą, buto savininkams siekiant išstumti ją iš buto, aktyviai tam priešinosi, ne tik kad nereagavo į žodinius prašymus išeiti iš buto, bet jėga siekė likti bute.
Be to, anksčiau paminėtais nukentėjusiųjų U. M. ir I. D. bei liudytojo M. M. parodymais byloje nustatyta ir tai, jog kaltinamoji, siekdama įsibrauti ir patekti į I. D. butą, tyčia sugriebė už kairės rankos, įstūmė į buto prieškambarį mažametę U. M., kuri suklupo ant grindų, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigaliojusio 2003-07-25, redakcija) kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.
Nors liudytojų D. L. ir J. B. parodymai patvirtina kaltinamosios versiją, jog į I. D. butą ji įėjo M. M. įleidus, teismas jais nesiremia ir atmeta kaip nepatikimus, nes minėti liudytojai įvykio patys nematė, apie įvykio aplinkybes sužinojo iš kaltinamosios, kuri turi savąją įvykio versiją ir faktus vertina sau palankia prasme. Be to, pažymėtina, jog liudytojus ir kaltinamąją sieja darbiniai santykiai, jie dirba toje pačioje bendrovėje. Liudytojų nurodyta aplinkybė, jog M. M. skambinęs telefonu ir kažkam sakęs, jog prisidirbo, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina to fakto, jog į butą kaltinamoji neįsibrovė, o buvo įleista M. M.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. V. kaltės padarius LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigaliojusio 2003-07-25, redakcija) numatytą veiką – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą mažamečiui ir LR BK 165 straipsnio 1 dalyje – neteisėtai pažeidus asmens būsto neliečiamumą ir todėl ji baustina už šių nusikalstamų veikų padarymą.
Kaltinamosios D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajai D. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (du nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – dirba, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, jog padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinis neigiamas poelgis, todėl jai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, o už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – minėto straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, jų trukmę nustatant mažesnę nei BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.
Kaltinamoji viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – kito asmens būsto neliečiamumą ir mažamečio asmens sveikatą. Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos buvo padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, už jas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, – taikant bausmių apėmimą. Be to, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 55 ir 75 straipsniai).
Išaiškintina D. V., kad kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą (LR Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant dešimt mėnesių neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios I. D.
Išaiškinti D. V., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ji privalo atvykti į probacijos tarnybą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.