- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-19-267/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- A. U.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Virginijus Gžimaila
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovė kreipėsi ieškiniu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1995-03-30 (duomenys neskelbiami), tarp L. U. ir A. U. dėl vieno sutuoktinio A. U. kaltės; 2) santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti taip: a) ieškovei priteisti skalbimo mašiną 400 Lt vertės, svetainės komplektą 1000 Lt vertės, tris televizorius 1200 Lt vertės, miegamojo komplektą 1500 Lt vertės, prieškambario komplektą 100 Lt vertės, drabužių spintą 200 Lt vertės, sekciją 700 Lt vertės, iš viso turto už 5100 Lt; b) priteisti atsakovui iš ieškovės 2550 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančią ½ kilnojamojo turto dalį; 3) po santuokos nutraukimo palikti dabartinę U. pavardę; 4) pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), priklauso ieškovei L. U. asmeninės nuosavybės teise; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad susituokusi su pirmu sutuoktiniu A. K., pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami). Po santuokos su A. K. nutraukimo 1994-04-13 pasidalijo minėtą butą po ½ dalį, o vėliau kartu jį pardavė. Už gautas lėšas 1996-03-05 ieškovė nusipirko kitą butą, esantį (duomenys neskelbiami), Mažeikių m. Nors butas įgytas jau santuokoje su antruoju sutuoktiniu atsakovu, A. U., šis prie buto įsigijimo neprisidėjo, todėl butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir negali būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovas A. U. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka nutraukti santuoką, tačiau ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad 2001 m. pradžioje su ieškove nusprendė važiuoti į Ameriką, o bute palikti gyventi jos dukrą R. K.. 2006-03-03 ieškovei išsikėlus gyventi pas draugus, jie dar palaikė šeimyninius ryšius, pas juos pasisvečiuoti buvo atvykusi ir R. K.. Apeliantui išvykus į reisus, ieškovė išgėrinėdavo su nepažįstamais asmenimis, dažnai negrįždavo į namus, turėjo ne vieną meilužį. Dėl meilužių, teistumo, nuolatinių vagysčių ji ir pabėgo nuo atsakovo. Todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad ieškovė į dalytinų daiktų sąrašą neįtraukė dviejų dulkių siurblių, kurių bendra vertė 800 Lt; prašė jam priteisti miegamojo komplektą 1500 litų vertės, televizorių „Samsung“ 400 litų vertės, prieškambario komplektą 100 litų vertės, drabužių spintą 200 litų vertės ir dulkių siurblį Rainbov 300 litų vertės, viso turto už 2500 litų, ieškovei priteisti skalbimo mašiną 400 litų vertės, svetainės komplektą 1000 litų vertės, du televizorius 800 litų vertės, dulkių siurblį „Elektroliux“ 300 litų vertės, iš viso turto už 2500 litų vertės. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ji tik iš asmeninių lėšų įsigijo butą, kadangi jis dirbo Mažeikių Sodų vidurinėje mokykloje, didžiausias pajamas turėjo dirbdamas tarpininku, padedant kompanijoms įsigyti naftą ir metalus.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą 1995 m. kovo 30 d. Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 73, tarp ieškovės L. U. ir atsakovo A. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko dabar turimas pavardes: ieškovei – U., atsakovui – U.; 3) pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), priklauso ieškovei L. U. asmeninės nuosavybės teise; 4) priteisė ieškovei L. U. skalbimo mašiną 400 Lt vertės, svetainės komplektą 1000 Lt vertės, du televizorius 800 Lt vertės, dulkių siurblį „Elektroliux“ 300 Lt vertės, iš viso turto už 2500 Lt; 5) priteisė atsakovui A. U. miegamojo komplektą 1500 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 400 Lt vertės, prieškambario komplektą 100 Lt vertės, drabužių spintą 200 Lt vertės ir dulkių siurblį „Rainbov“ 300 Lt vertės, iš viso turto už 2500 Lt; 6) priteisė ieškovei L. U. iš atsakovo A. U. 135,50 Lt žyminio mokesčio bei 1666,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisė atsakovui A. U. iš ieškovės L. U. 1846,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė iš atsakovo A. U. 662,73Lt žyminio mokesčio, 44,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.; 9) priteisė iš ieškovės L. U. 22,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2006 m. pradžioje ir, nesant byloje išskirtinę vieno ar kito sutuoktinio kaltę patvirtinančių įrodymų, laikė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs. Nusprendė, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl L. U. ir A. U. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkino atsakovo reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertino tai, kad ieškovė turėjo turto, kurį pardavus galėjo įsigyti ginčo butą. Teismo nuomone, atsakovui neįrodžius, kad buto įsigijimo metu jis turėjo pakankamai lėšų prisidėti perkant butą, padarė išvadą, kad butą, esantį (duomenys neskelbiami), ieškovė įsigijo iš asmeninių lėšų. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė ar jos duktė R. K. sąmoningai siekė suklaidinti teismą bei vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atsakovas A. U. pateikė apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo pakeitimo. Apeliaciniu skundu prašo: 1) pripažinti, kad santuoka tarp L. U. ir A. U. nutrūko dėl ieškovės kaltės; 2) ieškovei L. U. palikti pavardę – K.; 3) butą, adresu (duomenys neskelbiami), pripažinti jungtine bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalyti lygiomis dalimis; 4) nubausti ieškovę L. U. ir jos dukrą R. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20000 Lt baudomis; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės L. U..
1. Apelianto nuomone, L. U., piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, melagingai teigdama, kad A. U. 2000 m. liepos mėnesį paliko ieškovę ir šeimos materialiai nerėmė, gyvendamas Lietuvoje. Teismas byloje esančius įrodymus, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. U. kaltės, vertino ieškovės naudai, tačiau neišreikalavo pažymos iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kada A. U. su L. U. kirto Lietuvos Respublikos sieną, ir atmetė kitus atsakovo pateiktus įrodymus. Todėl mano, kad teismas buvo šališkas ir vilkino bylą.
2. Ieškovės duktė R. K. pakeitė parodymus, pateikus Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie atsakovo išvykimą į Ameriką, 2009 m. liepos 14 d. teismo posėdyje, nurodė skambinusi mamai į Ameriką ir iš jos sužinojusi, kad jos mama su patėviu į Ameriką išvyko kartu, bet bendro ūkio nevedė.
3. Apelianto nuomone, teismui ieškovė neįrodė, kad pardavusi butą, adresu: (duomenys neskelbiami), už 17462 Lt ir grąžinusi kompensaciją buvusiam sutuoktiniui A. K. 2000 Lt, turėjo sutaupiusi 5000 litų pirkti butui už 20000 litų. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas savo lėšomis bute padarė remontą. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai butą, esantį adresu: (duomenys neskelbiami), priteisė ieškovei L. U. asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. U. apeliacinį skundą ieškovė L. U. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs. Šie pažeidimai buvo esminiai bei turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl teismas savo sprendimu ir nutraukė ieškovės L. U. ir A. U. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino atsakovo A. U. reikalavimo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei L. U. būtų palikta iki santuokos turėta Kupliauskienės pavardė, kadangi nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas negali vieno sutuoktinio prašymu uždrausti kitam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
3. Apelianto reikalavimas butą, esantį (duomenys neskelbiami) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti lygiomis dalimis yra visiškai nepagrįstas ir negali būti patenkintas, nes atsakovas nepareiškė priešieškinio. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad nutraukus santuoką su A. K. ir pardavus butą, esantį (duomenys neskelbiami), ieškovė turėjo pakankamai lėšų nusipirkti butą, esantį (duomenys neskelbiami). Atsakovas A. U. neįrodė, kad jis turėjo lėšų prisidėti prie ginčo buto pirkimo. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė L. U. ginčo butą įsigijo iš asmeninių lėšų.
4. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė ar jos duktė R. K. sąmoningai siekė suklaidinti teismą bei vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Todėl apelianto reikalavimas nubausti ieškovę L. U. ir jos dukrą R. K. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka tarp L. U. ir A. U. nutrūko dėl ieškovės kaltės. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ši apibrėžtis nurodo, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nesant byloje išskirtinę vieno ar kito sutuoktinio kaltę patvirtinančių įrodymų laikytina, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Apeliantas prašo ieškovei L. U. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K. LR CK 3.69 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vertina esant teisinga, todėl atmestinas apelianto prašymas uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę.
Apeliantas prašo nubausti L. U. ir R. K. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 20000 Lt baudomis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovė ar jos duktė R. K. sąmoningai siekė suklaidinti teismą bei vilkinti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Todėl apelianto reikalavimas nubausti ieškovę L. U. ir jos dukrą R. K., nesant pagrindų, nustatytų CPK 95 straipsnyje, yra atmestinas.
Apeliaciniame skunde, atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad pardavusi butą adresu: (duomenys neskelbiami), už 17462 Lt ir grąžinusi kompensaciją buvusiam sutuoktiniui A. K. 2000 Lt, turėjo sutaupiusi 5000 litų pirkti butui už 20000 litų. Akcentavo, kad teismas neatsižvelgė, jog apeliantas savo lėšomis bute padarė remontą.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninėje nuosavybėje esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso (galiojančio nuo 2001-07-01) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi prieš tai pacituota teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Santuokos šeimos kodekso (1969, Nr. 21-186) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, o turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, asmenine sutuoktinio nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė santuokoje su pirmu sutuoktiniu A. K. buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbiami) (2 t. 51-53 b. l.). 1993-04-21 ieškovės ir A. K. santuoka nutraukta (1 t. 8 b. l.). Po santuokos nutraukimo 1994-04-13 ieškovė su A. K. sudarė sutartį, notarinio registro (duomenys neskelbiami), pagal kurią ieškovei nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbiami), o ši prieš sutarties pasirašymą sumokėjo A. K. 2000 Lt kompensaciją (2 t. 13 b. l.). 1996-03-05 sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbiami), S. Š., kuris už perkamą butą sumokėjo 17462 Lt (2 t. 14 b. l.). 1996-03-05 sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), ieškovė nupirko butą, esantį (duomenys neskelbiami), už kurį pardavėjui G. I. sumokėjo 20000 Lt ir užregistravo savo, t. y. L. U., vardu (2 t. 15-16 b. l.). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu turėjo turto, kurį pardavusi galėjo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir užregistruodama jį savo vardu, aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Nustačiusi šias bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus faktą, jog turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti aiškinamasi, ar šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, nes tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė UAB „Aireda“ įgaliotos atstovės R. K. preliminarią išvadą apie turto vertę Nr. (duomenys neskelbiami), kurioje nustatyta buto, tapusio ginčo objektu, rinkos vertė 2009-02-02 yra 100000 Lt (2 t. 24 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė pateikė 2011-04-13 VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta vidutinė, ginčo objektu tapusio buto rinkos vertė – 44400 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Kadangi išvadą apie konkrečią ginčo buto vertę pateikė tik atsakovas, o ieškovė, ginčydama šį faktą leistinų įrodymų nepateikė, kolegija, remdamasi pateiktais įrodymais, sprendžia, kad buto vertė dėl atlikto remonto padidėjo 55600 Lt (100000 – 44400 = 55600). Byloje nėra ginčo, kad butas buvo įgytas ir remontuojamas po santuokos sudarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbiami)) buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sutuoktinio A. U. indėlis nepakankamas bendrajai jungtinei nuosavybei į ginčo butą konstatuoti. Todėl turi būti taikomas kompensavimo mechanizmas priteisiant atsakovui puse buto vertės, viršijančios rinkos kainą, nes ši iš esmės pagerinto turto vertės dalis (55600 Lt) teismo pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo sprendimas šioje dalyje grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-30/2011).
Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pakeičia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą, ir priteisia atsakovui 27800 Lt (55600/2=27800).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas apylinkės teismo sprendimas ir žyminio mokesčio, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų dalyse, priteisiant šalims jų turėtas išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, sprendžia, kad atsakovo A. U., pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra 6536,61 Lt. Ieškovė patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 271 Lt žyminio mokestį. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, taikant įskaitymą, atsakovui priteistina iš ieškovės 1332 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad vidutinė ginčo buto vertė ne 22091 Lt, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 44400 Lt (4 t.,79, 80 b. l.) iš atsakovo valstybei priteistinas 1332 Lt nesumokėtas žyminis mokestis. Taipogi perskirstomos išlaidos, susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir priteistina iš ieškovės ir atsakovo po 36 Lt valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės L. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją – 27800 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus litų).
Priteisti iš ieškovės L. U. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 1332 Lt (tūkstantį tris šimtus trisdešimt du Lt) atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės L. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 36 Lt (trisdešimt šešis) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo A. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 1332 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du Lt) žyminį mokestį valstybei.
Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.