Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams R. F. (teisių perėmėjai – S. P. ir D. P.), J. N. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. N., išvadą teikianti institucija – valstybės įmonė „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pagal teismų praktiką motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas yra ydingas ir negali būti laikomas priimtu teisėtai, kadangi sprendimo motyvuojamoji dalis yra be tinkamų motyvų, joje nėra atskleidžiamos jokios ieškovo nurodytos aplinkybės, neišspręstas į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, įrodinėjimo dalyko įrodytumo klausimas. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytos teismo išvados nėra pagrindžiamos ginčui aktualiomis teisės normomis ar Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintomis jų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Teismo išvados, jog tvora yra sena, o neginčytinų įrodymų, kad tvora buvo perstatyta, teismas neturi, nėra nei tinkamai motyvuotos, nei atskleista tokių aplinkybių reikšmė nagrinėjamos bylos dalykui. Konstatavimas, jog tvora yra „sena“ niekaip nepaneigia ir (ar) nepatvirtina aplinkybių, kada ji buvo pastatyta ir (ar) perstatyta, neaišku, kaip ši aplinkybė siejasi su nagrinėjamos bylos dalyku – ieškovo nuosavybės teisių pažeidimu. Teismas nepagrįstai konstatuoja, jog žemės sklypų naudojimas pagal tvoros liniją yra nusistovėjęs, o ieškiniu reiškiami reikalavimai pakeisti nusistovėjusią naudojimo tvarką, kuri yra ilgametė. Nei Lietuvos teisės aktai, nei aktuali teismų praktika neleidžia įteisinti ilgą laikotarpį atliekamų nuosavybės teisės pažeidimų. Teismas sprendimą atmesti ieškinį motyvuoja tuo, kad žemės sklypų riba yra aiški, nustatyta galiojančiais dokumentais, žemės sklypų ribos sutampa su ribomis pažymėtomis kadastro žemėlapyje. Tačiau byloje buvo keliami reikalavimai išspręsti žemės sklypų ribų klausimą. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie aiškiai nurodo, kad riba tarp žemės sklypų buvo nustatyta dar 1999 m. Taigi riba tarp ieškovo ir atsakovių žemės sklypų buvo nustatyta prieš daugiau kaip 10 metų. Ši riba nebuvo nustatyta vienašališkai, atliekant Istorinio žemės sklypo kadastrinius matavimus dalyvavo SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Vėlesni ieškovo Žemės sklypo-1 kadastriniai duomenys patvirtinti atsakingų valstybės institucijų bei tinkamai išviešinti. Tuo tarpu atsakovių žemės sklypų ribos pakeitimai buvo atlikti net neinformavus ieškovo ir su juo žemės sklypų ribų nederinant. Istorinio žemės sklypo bei ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo tinkamai parengti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nei atsakovės, nei kiti tretieji asmenys jų neginčijo bei nepateikė jokių faktinių ir (ar) kitų aplinkybių, kurios nurodytų, kad pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktinės situacijos, pažeidžia asmenų interesus ar pan. Todėl Žemės sklypo-1 ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje (tiek 1999 m., tiek 2011 m.) atitiko ne tik teisės aktų reikalavimus, tačiau ir faktinę situaciją. Atsakovių 2014 m. atlikti jiems priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, be kita ko, įtvirtino tuo metu, t. y. 2014 m. esančią faktinę situaciją, tačiau niekaip nepagrindžia ir (ar) nepatvirtina aplinkybių, jog tvora negalėjo būti bei nebuvo perstatyta. Aplinkybę, kad atsakovės atliko darbus, susijusius su tvora, patvirtino tiek matininkas F. S., tiek buvusi Žemės sklypo-1 savininkė. L. V.. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai aiškiai nurodo, kad šiuo metu esanti tvora „pastumta“ į Žemės sklypą-1. Šį faktą taip pat patvirtina ir Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas, kuriame buvo fiksuota, kad atsakovų statiniai išeina už šių žemės sklypo ribų ir faktiškai yra Žemės sklype-1.Teismas nevertino šių įrodymų reikšmės ginčo dalykui. Ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo 30 kv. m. Taigi, palikus galioti teismo sprendimą, ieškovas nepagrįstai netektų nuosavybės teisės į dalį įsigyto žemės sklypo. Teismo sprendimu yra sukuriama situacija, kai besiribojančio žemės sklypo savininkai įgyja galimybę įteisinti neteisėtai bei savavališkai atliktus veiksmus. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetą ne rašytiniuose dokumentuose – 1999 m. ir 2011 m. žemės sklypų kadastriniuose matavimuose – nurodytiems, patvirtintiems bei išviešintiems duomenims, o išimtinai atsakovių liudijimui, jog tokio pobūdžio statiniai kaip tvora ar malkinė negalėjo būti perstatyti įsiterpiant į Žemės sklypą-1. Byloje pateikti visi tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą.Atsiliepimu į ieškovo R. D. apeliacinį skundą atsakovė J. N. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Nagrinėjamoje byloje šalių besiribojančių žemės sklypų riba yra aiški, nes atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, Žemės sklypo-3 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, t. y. įregistruotos VĮ Registrų centras. Ieškovo sklypo ribas nustatantis 2011 m. spalio 25 d. UAB „JTG projektai“ parengtas žemės sklypo planas nėra tinkamas. Iš pateikto plano nėra galimybės nustatyti, kaip jį patvirtinus, pasikeis gretimų sklypų plotai, nors toks reikalavimas yra nustatytas. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek VĮ „Registrų centras“, tiek Vilniaus rajono savivaldybė yra konstatavę, kad pateiktas planas neatitinka faktinės situacijos ir yra tikslintinas. Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo esminė aplinkybę, kad tvora greta žemės sklypų yra stabilus vietovės objektas, skiriantis žemės sklypus. Darytina išvada, jog byloje buvo pateikti visi įrodymai, kurie leido pirmosios instancijos teismui priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą. Be to, byloje išvadą teikianti institucija yra VĮ „Registrų centras“, kuri atkreipė dėmesį, jog tiek UAB „Sanora“ 1999 m. birželio 23 d. parengtame Istorinio žemės sklypo plane, tiek UAB „Sanora“ 2003 m. spalio 2 d. parengtame 6,9203 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane (ribos posūkio taškų Nr. 289-298) buvo nurodyta, kad šių žemės sklypų ribą ir SB (duomenys nekselbtini) teritoriją skiria tvora. Matininkės S. V. 2015 m. sausio 20 d. parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame Žemės sklypo-3 parengtame žemės sklypo plane taip pat nurodyta, jog ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus skiria tvora. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie tvorą, skiriančią ieškovo ir atsakovių nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, nėra. Ieškovas prašo UAB „JTG projektai“ 2011 m. spalio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymą laikytini galiojančiais, nors Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius dėl UAB „JTG projektai“ 2011 m. spalio 25 d. atliktų Žemės sklypo-1 kadastrinių matavimų neteisingumo yra priėmęs sprendimus. VĮ „Registrų centras“ padarė išvadą, jog teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, susidarytų tokia teisinė situacija, kai galiotų tiek UAB „JTG projektai“ 2011 m. spalio 25 d. nustatyti Žemės sklypo-1 kadastro duomenys, tiek UAB „Geodezininkų biuras“ 2014 m. vasario 5 d. nustatyti Žemės sklypo-2 kadastro duomenys, tiek matininkės S. V. 2015 m. sausio 20 d. nustatyti Žemės sklypo-3 kadastro duomenys, kai tuo tarpu žemės sklypų ribos, nustatytos UAB „JTG projektai“, UAB „Geodezininkų biuras“, matininkės S. V., tarpusavyje nesutampa daugiau nei leidžiama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punkte. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovei priklausančio Žemės sklypo-3 šiaurinė riba būtų pastumta į žemės sklypo vidų, tokiu būdu teismo sprendimu būtų sumažintas atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas. Tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reikštų, kad ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaita, pažeidžiant iš Konstitucijos ir įstatymų kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.45 straipsnis, 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovo prašoma nustatyti sklypo riba neatitinka nuo seno nusistovėjusios faktinės sklypų naudojimo padėties, apriboja atsakovės teises tinkamai naudotis jai priklausančiu sodo pastatu ir pažeidžia atsakovės teises naudotis jai priklausančio dydžio sodo sklypu, todėl toks ieškinys negali būti tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo besiribojančio ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas. Ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos atitinka faktiškai nusistovėjusias sklypų naudojamo ploto ribas. Aplinkybę, jog ieškovui priklausančios Žemės sklypo-1 ribos yra klaidingos, patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės 2014 m. birželio 5 d. raštas ,,Dėl aptvaro (voljero) ploto tikslinimo“, kuriame konstatuota, kad Žemės sklypo-1 ribos neatitinka faktinės situacijos, t. y. sklype yra įrengtas ir eksploatuojamas SB (duomenys neskelbtini) vandens gręžinys, įrengta 0,4 kv. atrama Nr. 101/3, kuri sujungta su transformatorine Nr. 264. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 7 d. rašte ,,Dėl išvados pateikimo“ konstatuota, kad Žemės sklypo-1 ribos turi būti tikslinamos. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 7 d. rašte ,,Dėl prašymų nagrinėjimo“ nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kurios nurodytos minėtame žemės sklypo plane, kerta Žemės sklype-3 esantį statinį. Ieškovas 2018 m. balandžio 20 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir dalies civilinės bylos nutraukimo. Ieškovas nurodė, jog atsakovė R. F. perleido jai priklausantį ginčo turtą, jos procesines teises pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį perėmė naujieji ginčo turto savininkai: S. P. ir D. P., kurie su ieškovu sudarė taikos sutartį. Todėl ieškovas prašo teismo patvirtinti šalių sudarytą 2018 m. balandžio 10 d. taikos sutartį ir išspręsti klausimus, susijusius su taikos sutarties tvirtinimu, bylos dalies nutraukimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl pripažinimo, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo pietinė riba su atsakovių žemės sklypais yra tinkamai nustatyta 2011 m. spalio 25 d. UAB „JTG projektai“ atliktais kadastriniais matavimais, išreikalavimo ieškovo žemės sklypo dalies iš neteisėto atsakovių valdymo ir atsakovių įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo įsiterpusius statinius, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo motyvų

Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė byloje esančiais įrodymais, taip pat neatliko šių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 21,5414 ha ploto Istorinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys nekslebtini) planą 1999 m. birželio 23 d. parengė UAB „Sanora“. Pagal šį planą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Šis žemės sklypas buvo padalintas į penkis atskirus žemės sklypus. Vienam iš šių žemės sklypų (6,9203 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. spalio 2 d. kadastro duomenų bylą parengė UAB „Sanora“. Šie duomenys 2004 m. vasario 24 d. buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą. Pastarasis žemės sklypas buvo performuotas į tris naujus 0,6286 ha, 2,7780 ha ir 3,5137 ha ploto žemės sklypus. Naujai suformuoto 2,7780 ha ploto žemės sklypo (Žemės sklypas-1) matavimus ir kadastro duomenų bylą 2011 m. spalio 25 d. parengė UAB „JTG projektai“. Šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo turto registrą.Ieškovas 2013 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2,6155 ha dydžio Žemės sklypo-1 dalį. Greta esančio 0,0678 ha ploto Žemės sklypo-2 planą ir kadastro duomenų bylą 2014 m. vasario 5 d. parengė UAB „Geodezininkų biuras“. Tačiau VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2014 m. birželio 12 d. atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi Žemės sklypo-2 ribos neatitinka Žemės sklypo-1 ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2015 m. sausio 7 d. pateikė išvadą, jog UAB „Geodezininkų biuras“ matininkas M. V. Žemės sklypo-2 šiaurinę ribą sutapatino su stabiliu vietovės objektu – tvora. Matininkas nepažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkto reikalavimų. Žemės sklypo-2 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas ribas, o gretimų sklypų (Žemės sklypo-1 ir žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) ribos turi būti tikslinamos. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 31 d. rašte buvo nustatyta, jog SB (duomenys neskelbtini) suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyta, jog Žemės sklypo-2 šiaurės rytinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – tvora. Šis stabilus vietovės objektas – tvora – yra nurodytas ir 2003 m. spalio 2 d. UAB „Sanora“ parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane. Šiame plane nurodyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba greta Žemės sklypo-3, Žemės sklypo-2 ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa su stabiliu vietovės objektu – tvora. Įvertinusi UAB „Sanora“ parengtą planą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir 2001 m., 2010 m. parengtuose ortofotografiniuose žemėlapiuose esančią informaciją, Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, nurodytos minėtame žemės sklypo plane, kerta Žemės sklype-3 esantį statinį. Tačiau žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane nenurodyta, kad šio žemės sklypo riba kerta Žemės sklype-3 esantį statinį. Todėl UAB „Sanora“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas.VĮ „Registrų centras“ teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog tiek 1999 m. birželio 23 d., tiek 2003 m. spalio 2 d. UAB „Sanora“ parengtuose žemės sklypo planuose buvo nurodyta, jog šių žemės sklypų ribų ir SB (duomenys neskelbtini) teritoriją skiria tvora. Matininkės S. V. 2015 m. sausio 20 d. parengtoje Žemės sklypo-3 kadastro duomenų byloje ir 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo-3 plane nurodyta, jog Žemės sklypą-1 ir Žemės sklypą-3 skiria tvora. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie tvorą, skiriančią ieškovo ir atsakovių valdomus žemės sklypus, nėra. Taip pat VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog žemės sklypų ribos, nustatytos UAB „JTG projektai“, UAB „Geodezininkų biuras“ ir matininkės S. V., tarpusavyje nesutampa daugiau nei leidžiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.2.2.2 punktas.Aptartos aplinkybės patvirtina, jog šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre trijų žemės sklypų kadastriniai matavimai, pagal kuriuos ieškovo žemės sklypo ribos nesutampa su atsakovių žemės sklypų ribomis. Pirmos instancijos teismas sprendime faktiškai neaptarė aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, nesiaiškino, kuriame iš nurodomų parengtų planų: UAB „Sanora“, UAB „JTG projektai“ ar UAB „Geodezininkų biuras“ ir matininkės S. V. buvo pasirinktas klaidingas matavimo atskaitos taškas. Teismas nenurodė, pagal kokius duomenis, jis nustatė, jog tvora nebuvo perstatyta, nesiaiškino tvoros linijos ir žemės sklypų riboženklių galimo (ne)sutapimo.Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje teigė, jog dėl atsakovių žemės sklypų planų įregistravimo, jo žemės sklypas sumažėjo 30 kv.m. Teismas nesiaiškino, ar šiuo metu, po naujų kadastrinių matavimų, ieškovo sklypas iš tikrųjų sumažėjo nurodytu dydžiu, taip pat, kaip sumažėtų faktiškai atsakovėms priklausantys žemės sklypai, jeigu UAB „JTG projektai“ parengtas žemės sklypo planas būtu pripažintas tinkamu. Sprendime nebuvo atskleista, kaip pagal Nacionalinės žemės tarnybos rekomendaciją turėtų būti tikslinami Žemės sklypo-1 kadastriniai duomenys. Taip pat teismas nepagrindė savo išvados, kodėl ieškovo reikalavimų tenkinimas neproporcingai pažeistų atsakovių interesus. Pripažintina, jog atmesdamas ieškinį teismas paliko šalių ginčą neišspręstą, kadangi, nors visų trijų žemės sklypų ribos yra nustatytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau faktinė situacija pagal šiuos įregistruotus matavimus išlieka tokia, jog ieškovo žemės sklypo pietinė riba persidengia su atsakovių žemės sklypais. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog byloje yra pakankamai duomenų, jog panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą, bylą galimą būtų išnagrinėti iš esmės. Tačiau ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra pripažinti, kad Žemės sklypo-1 pietinė riba su Žemės sklypu-2 ir Žemės sklypu-3 yra tinkamai nustatyta 2011 m. spalio 25 d. UAB „JTG projektai“ atliktais kadastriniais matavimais. Pažymėtina, jog UAB „JTG projektai“ atlikti matavimai yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2015 m. sausio 7 d. išvadoje buvo tik nurodyta, jog Žemės sklypo-1 ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog šių žemės sklypų ribų registracija būtų panaikinta.Ieškovas ieškiniu neginčija dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti atsakovių žemės sklypų duomenys. Todėl šių duomenų nenuginčijus, ieškovo ieškinio patenkinimas vis tiek neišspręstų teisiškai nepriimtinos situacijos, kai viešajame registre išliktų faktinės situacijos neatitinkantys duomenys. Pripažintina, jog pagal CPK 296 straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiamas ieškinio turinio, tai yra jo dalyko, tikslinimo klausimas.Nagrinėjamoje byloje ieškovas su Žemės sklypo-2 naujais savininkais ir atsakovės R. F. procesinių teisių perėmėjais sudarė taikos sutartį, kurią pateikė tvirtinti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, jog pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį esminė taikos sutarties savybė yra ta, kad ja yra išsprendžiamas šalių teisminis ginčas. Taigi taikos sutartyje negali būtų tokių sąlygų, kurios galėtų ateityje lemti kitus ginčus tiek tarp pačių sutarties šalių, tiek ir tarp trečiųjų asmenų, kurių interesus gali sąlygoti šia sutartimi nustatytos šalių prievolės. Pagal CK 6.984 straipsnį taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, negalioja.Ieškovo pateikta taikos sutartimi šalys įsipareigojo atstatyti ir suderinti Žemės sklypo-1 pietinę ribą su atsakovų Žemės sklypu-2 pagal 2011 m. spalio 25 d. UAB „JTG projektai“ atliktus kadastrinius matavimus ir atitinkamai pakeisti savo Žemės sklypo-2 kadastro duomenis. Ieškovas taip pat įsipareigojo šią teismo patvirtintą taikos sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, o atsakovai S. P. ir D. P. įsipareigojo savo lėšomis atlikti Žemės sklypo-2 kadastro duomenų tikslinimą. Tačiau šiuo metu Žemės sklypo-2 nustatyti kadastro duomenys Nacionalinės žemės tarnybos yra pripažinti tinkamais ir įregistruoti, o Žemės sklypo-1 duomenys pripažinti tikslintinais. Todėl nenuginčijus jau įregistruotų Žemės sklypo-2 duomenų, tokios taikos sutarties registravimui ir pagal jos sąlygas nustatytų duomenų tikslinimui gali prieštarauti viešojo registro duomenų tvarkytojas.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog prašoma patvirtinti šalių taikos sutartis iš dalies įtakoja ir atsakovės J. N. interesus. Šiai atsakovei priklausantis Žemės sklypas-3 yra šalia Žemės sklypo-2. Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotus duomenis atsakovės sklypo ribos nesutampa su 2011 m. spalio 25 d. UAB „JTG projektai“ nustatytomis Žemės sklypo-1 ribomis. Todėl taikos sutarties sąlygų realiam įgyvendinimui turės įtakos teismo sprendimu iš esmės išnagrinėtas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės J. N. dėl Žemės sklypo-1 ir Žemės sklypo-3 ribų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje bylos stadijoje šalių taikos sutartis netvirtintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nurodant, jog turi būti sprendžiamas ieškinio dalyko patikslinimo klausimas.Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.