Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. M., trečiajam asmeniui Z. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. G. ir J. L., trečiajam asmeniui Z. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai, trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 130 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašo jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsakovams apie bylos iškėlimą ir jos nagrinėjimą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis). Atsakovai į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnametė S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų M. G. ir J. L. dukra (b.l. 8). 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu terminuotai trejiems metams apribota J. L. motinos valdžia į nepilnametę dukrą S. G.; terminuotai trejiems metams apribota M. G. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą S. G.; nustatyta nuolatinė globa S. G., paskiriant jos globėju Z. G., S. G. gyvenamoji vieta nustatyta su globėju Z. G. jo gyvenamojoje vietoje; iš atsakovės J. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. G. po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-29 iki jos pilnametystės, lėšas pervedant į S. G. asmeninę sąskaitą; iš atsakovo M. G. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. G., po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-29 iki jos pilnametystės, lėšas pervedant į S. G. asmeninę sąskaitą.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje atsakovų šeima yra nuo 2010-06-02, šeima yra įrašyta socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovai vengia atlikti savo, kaip tėvų pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, išlaikymo vaikui neteikia. Jie nesudaro sąlygų vaikui normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei. Atsakovė yra sudariusi santuoką su E. S., eilę kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, vengia bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, vaiku nesidomi, jo nelanko, išlaikymo neteikia. Atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos pateiktos 2015-11-23 charakteristikos matyti, jog atsakovas drausmine tvarka baustas dvidešimt vieną kartą, skatintas nebuvo, charakterizuojamas kaip konfliktiška asmenybė, nepastovaus būdo. Pagal bylos duomenis atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Nepilnamečiu vaiku rūpinasi tretysis asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų pilnai materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Įvertinus byloje esančius duomenims, darytina išvada, kad atsakovai tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina, vaiku pilnavertiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, objektyvių duomenų, kad atsakovai pasitaisys ir tinkamai vykdys tėvų pareigas nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią laikytinas pargrįstas, todėl tenkintinas.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą (CK 3.256 straipsnis).

2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu terminuotai trejiems metams apribota J. L. motinos valdžia į nepilnametę dukrą S. G.; terminuotai trejiems metams apribota M. G. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą S. G.; nustatyta nuolatinė globa S. G., paskiriant jos globėju Z. G., a.k(duomenys neskelbtini) S. G. gyvenamoji vieta nustatyta su globėju Z. G. jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvena trečiojo asmens Z. G. namuose. Tretysis asmuo yra nepilnamečio vaiko senelis, rūpinasi vaiku. Iš 2015-01-04 Globojamo vaiko aplankymo akto matyti, kad globėjas savo pareigas vykdo tinkamai.

Įvertinus visas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis saugiai tinkamai augtų, vystytųsi ir tobulėtų, teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog tikslinga nuolatinio globėjo pareigas ir toliau pavesti vykdyti trečiajam asmeniui Z. G., todėl 2012-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nekeičiama.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. G. po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-29 iki jos pilnametystės, lėšas pervedant į S. G. asmeninę sąskaitą. Ieškovas prašo pakeisti priteistą išlaikymą, nustatant nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 100 Eur.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir (ar) formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas. Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., byla Nr. 3K-3-306/2005).

Šiuo atveju atsakovai išlaikymo vaikui neteikia, vaiku rūpinasi ir jį išlaiko tretysis asmuo. Nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nustatytas 2012-01-26, t.y. prieš keturis metus, šiuo metu vaikas yra septynių metų amžiaus. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, yra visiems žinoma aplinkybė, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2012 m. minimali vieno vaiko išlaikymui privalomo skirti dydžio suma padidėjo nuo 231,70 Eur (800,00 Lt) iki 350 Eur. Jau vien šis faktas laikytinas būtinomis papildomai atsiradusiomis vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidomis (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovų priteista išlaikymo vaikui suma gali būti proporcingai padidinta. Atsakovų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką ar priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, jo sveikatos būklę, įvertinant atsakovų galimybes gauti pajamas, atsakovai yra jauni, darbingo amžiaus, teismas pripažįsta, kad ieškovo prašomas priteisti po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nėra per didelis ir užtikrintų tik pačius minimaliausius vaiko poreikius. Teismo nuomone, atsakovai vengia vykdyti savo asmeninę pareigą išlaikyti vaiką, nėra pagrindo pripažinti, kad yra objektyvių priežasčių, trukdančių atsakovams teikti tokio išlaikymo dydį savo nepilnamečiui vaikui. Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio dydis už ieškinį yra 71,30 Eur (41 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, 30,30 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo (2 x (100- 57,92 x 12 x 3 proc.)). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, patenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų po lygiai, t.y. po 35,65 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2012-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovų J. L. ir M. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. G. ir priteisti iš atsakovų J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno nepilnamečiui vaikui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-12-16) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į S. G. asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovų J. L. ir M. G. po 35,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.