Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškejui V. B., atsakovu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovui

rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. B. skunda atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Dalyvaujantys byloje asmenys i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškejas V. B. yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso šaliu nera. Iš atsakovo pateiktu pažymu apie pareiškejui priskaiciuota ir neišmoketa darbo užmokesti matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. , taikant Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nuostatas, pareiškejui buvo neišmoketa 2739,18 Lt. (b. l. 36-43).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis ir Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Pareiškejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui – tik Alytaus apskrities VPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005.

Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del 2739,18 Lt. negauto darbo užmokescio priteisimo pagristas, tenkintinas, iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato priteistina pareiškejo prašoma suma.

Atsižvelgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai, kadangi atsakovas Alytaus apskrities VPK yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teiseja

nusprendžia:

Skunda tenkinti.

Priteisti pareiškejui V. B. iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 2739,18 Lt (du tukstancius septynis šimtus trisdešimt devynis litus 18 ct.) darbo užmokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.