Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-11 · Civilinė byla Nr. 2S-937-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
2S-937-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04329-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
J. Š.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-937-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04329-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3., 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. Š. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti faktą, kad J. Š. ir 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremtas S. P., yra vienas ir tas pats asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti prie pareiškimo pridedamų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas bei bylai reikšmingas aplinkybes, kurias gali patvirtinti liudytojai, taip pat nurodyti, kokiam tikslui yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei sumokėti žyminį mokestį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo J. Š. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį. Nurodo, kad tinkamai pašalino pareiškimo trūkumus pateikdamas procesinį dokumentą, kurį pareiškėjas įvardijo kaip atsiliepimą, t.y. prašė dokumentus ir nuotraukas laikyti daiktiniais įrodymais. Taip pat nurodė, kad yra pagrindas teismui iš Lietuvos ypatingojo archyvo forndų išsireikalauti pareiškėjo šeimos tremties bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui konstatavus, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad J. Š., gimęs 1933 m. birželio 7 d., ir 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremtas S. P., gimęs 1932 m. sausio 7 d., yra vienas ir tas pats asmuo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti prie pareiškimo pridedamų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas bei bylai reikšmingas aplinkybes, kurias gali patvirtinti liudytojai, taip pat nurodyti, kokiam tikslui yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas, šalindamas pareiškimo trūkumus, 2015 m. kovo 9 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu, kuriame nurodė, kad visus reikiamus įrodymus galima gauti iš Lietuvos ypatingojo archyvo, taip pat nurodė, kad nežino, kokie suinteresuoti asmenys galėtų dalyvauti byloje, tačiau neprieštarauja dėl jo sutuoktinės, dukros ir valstybę atstovaujančios institucijos dalyvavimo. Pažymėjo, kad nors ir yra liudytojų, kurie galėtų paliudyti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau visi jie dėl senyvo amžiaus, ligų ir lėšų stokos negali atvykti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų.

Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas pareiškimas ir vėliau pateiktas procesinis dokumentas dėl trūkumų šalinimo (pareiškėjo pavadintas atsiliepimu) atitinka CPK 111-114 straipsniuose ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimus. Įrodymų nepateikimas negali būti laikomas esminiu trūkumu, trukdančiu teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Pareiškime dėl trūkumų šalinimo apeliantas nurodė priežastis, dėl kurių jis negali iškviesti liudytojų, taip pat kur yra įrodymai, patvirtinantys tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas nagrinėjant bylas ypatingos teisenos tvarka turi būti aktyvus, ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir pareiškėjui sumokėjus žyminį mokestį, ką patvirtina jo į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas (b.l. 34), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas