Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2022 m. sausio 22 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), atėjęs į svečius, smurtavo prieš savo artimą giminaitę – motiną Z. D., tai yra, tyčia sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajai į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir gulinčiai spyrė vieną kartą į kairį šoną, bei jai atsikėlus ir pabėgus į kiemą, pasivijo ir stvėręs už plaukų, partempė į namo vidų, kur kumščiais sudavė dar du kartus į veidą ir du kartus spyrė į tą patį kairįjį šoną ties šonkauliais, tuo nukentėjusiai Z. D. dėl kairiojo šono sumušimo, tempimo už plaukų sukėlė fizinį skausmą, o dėl veido sumušimo ir poodinės kraujosruvos akių vokuose sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, S. M. 2022 m. sausio 22 d., apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini), prieš tai sumušęs Z. D. ir nežymiai sutrikdęs jos sveikatą, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra, ranka sugriebęs už kaklo, spaudė ją prie sienos ir pridėjęs prie kaklo peilio geležtę, grasino, kad ją papjaus, tuo sudarydamas nukentėjusiajai Z. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, S. M. 2022 m. kovo 9 d., apie 7.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš artimą giminaitį– tėvą S. M., tai yra, tyčia, elektriniu virduliu sudavė du kartus į veidą ir nukentėjusiajam, dengiantis nuo smūgių rankomis, trenkė du kartus per rankas, tuo padarydamas pažeidimą nosyje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė S. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

S. M. dėl visų jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 22 d. buvo pas močiutę, su kuria gyvena. Jo sesuo E. ir brolis E. atvežė jam drabužius, kuriuos paliko pas mamą. Jie patys jam skambina. Kai atėjo pas mamą, buvo brolis E. D. ir sesuo E. D., jie jį matė, kai atėjo ir kai išėjo. Vėliau patikslino, jog mama jam paskambino, kad jis pasiimtų drabužius ir, kad vakare po darbo (uždarbiauja miestelyje) nuėjęs pas mamą, jau rado ją sumuštą, brolio ir sesers įvykio dieną pas mamą nebuvo. Brolis su žmona pas mamą buvo dieną prieš, jie skambino, prašė, kad jis ateitų pakalbėti. Jie tada pakalbėjo ir jie išėjo. Po to, kitą dieną, jie jam paskambino, kad nueitų pas mamą pasiimti rūbus. Tada rado mamą sumuštą, pasiėmė drabužius ir išėjo. Ji padėjo „tašę“ ir liepė jam išeiti, sakė, kad kvies policiją. Nežino, kodėl ji jį išvijo. Jis pasiėmė drabužius ir išėjo jos nemušęs: jos nekumščiavo, jai niekur nespyrė, už plaukų jos netempė, jai negrasino, kas ją sumušė, nežino, ji nesakė. Mama paprašė, kad jis liktų pas ją gyventi, tačiau jis nenorėjo likti, nes pas ją dažnai ateina draugai. Ketino jai nupirkti vaistus, nes mama buvo sudaužyta. Ji nuolat geria, geria visą gyvenimą. Taip pat parodė, kad kovo 9 d. prieš tėvą, kuris kartu su mama negyvena, nesmurtavo. Būdavo pas tėvą. Jam nupirko vaistų, papildymą, maisto. Gėrė alų. Kaimynas paskambino policijai. Klausė, ar čia jis gyvena. Sakė, kad ne. Policininkas liepė jam išeiti ir pas tėvą neiti. Tada išėjo ir daugiau nėjo. Tėvo sumušto nematė. Policininkai matė, kad tėvo jis nemušė. Elektriniu virduliu tėvui nesudavė. Nemato, kodėl jis turėtų tėvus mušti. Jie patys tarpusavyje mušasi. Kaimynai matė, kaip jie tarpusavyje mušasi. Jie geria kas dieną. Jis niekada tėvų nemušė, nekėlė prieš juos rankos. Jis pas mamą, kai gyveno prie bažnyčios, nėra buvęs. Nebūna taip, kad jis neprisimena. Pas tėvus nebeina. Su mama pasisveikina sutikęs gatvėje, santykiai su tėvais geri. Tėvas visą gyvenimą guli lovoje.

2022 m sausio 23 d. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole Nr. IBPS-V187619-22, apžiūrėtas peilis, kuris yra su 22 cm. ilgio rankena. Peilio metalinė geležtė 10 cm. ilgio ir oranžinė plastmasinė rankena 12 cm. ilgio. Ant peilio metalinės geležtės ašmenų matosi siaura 1.5 cm. ilgio rausvos spalvos panašios į kraują pėdsakas. Apžiūrėjus buto patalpas jokių kitų nusikaltimo pėdsakų ir objektų neaptikta (1 t., b. l. 30, 39).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, kurių metu nukentėjo Z. D., kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai, be kita ko, yra jo tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog būtent kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo artimą giminaitę – motiną Z. D., tai yra, tyčia sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajai į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir gulinčiai spyrė vieną kartą į kairį šoną, bei jai atsikėlus ir pabėgus į kiemą, pasivijo ir stvėręs už plaukų, partempė į namo vidų, kur kumščiais sudavė dar du kartus į veidą ir du kartus spyrė į tą patį kairįjį šoną ties šonkauliais, tuo nukentėjusiai Z. D. dėl kairiojo šono sumušimo, tempimo už plaukų sukėlė fizinį skausmą, o dėl veido sumušimo ir poodinės kraujosruvos akių vokuose sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios nuosekliai viso proceso metu duoti paaiškinimai, pradedant iš karto po įvykio kitos dienos ryte jas nurodant dukrai E. D., atvykusiems VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties specialistams, policijos pareigūnams, teismo proceso metu nukentėjusioji iš esmės parodė tapačias įvykio aplinkybes nurodytas ikiteisminio tyrimo metu. Jas teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai E. D., G. G., patvirtina ir 2022 m vasario 23 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto CD apžiūra. Tiek nukentėjusiosios, tiek pastarųjų liudytojų duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, pakankamai detalūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis S. M. kaltę neigia, parodė, kad atvykęs pas nukentėjusiąją pasiimti drabužių jau rado ją sumuštą. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, atvirkščiai – visi esantys duomenys paneigia kaltinamojo nurodytą versiją.

Kaltinamasis nenuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Iš pradžių teigė, kad įvykio dieną jam atėjus buvo brolis ir sesuo pas mamą, jį matė, paklaustas, ar šie asmenys gali patvirtinti, kad mama jau buvo sumušta, kai kaltinamasis pas ją atvyko, parodymus pakeitė, nurodydamas, kad brolis ir sesuo buvo pas mamą dieną prieš įvykį. Nukentėjusioji nurodė, kad pas ją lankėsi ne įvykio dieną. Tądien nebuvo gauta ir jokių pranešimų apie motinos sumušimą. Kaltinamasis, nors teigė, kad mamą rado jau sumuštą, tačiau pripažino, kad vis tik nei brolis, nei sesuo, nei jokie kiti asmenys mamos sumuštos iki kaltinamojo apsilankymo jos namuose nematė ir niekas jo versijos patvirtinti negali. Apie nukentėjusiosios sumušimą pranešė jos dukra, tik sužinojusi apie įvykį kitos dienos rytą, telefonu susisiekus su mama ir pastarajai pasiguodus, kad yra sumušta, jai skauda. Nukentėjusiosios Z. D. kūno apžiūra atlikta kitą po įvykio dieną 14.01–14.15 val., kurios metu ant nukentėjusiosios veido kairios ir dešinės akies, kairės pusės žando arčiau lūpų, kairės ausies matėsi kraujosruvos, patinimai, ant kairės ausies matėsi tamsiai raudonos spalvos, panašaus į sudžiūvusį kraują dėmės, ant kaklo priekinėje dalyje matosi nežymios kraujosruvos, t. y., kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr.G64/2022(10), Z. D. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kumščiu ir pan., kas sutampa su nukentėjusiosios duotais parodymais, sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nukentėjusioji iš karto nurodė, kad ją sumušė sūnus – kaltinamasis. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, patvirtina nukentėjusiosios apžiūros metu užfiksuotos kraujosruvos, patinimai, tamsiai raudonos spalvos, panašaus į sudžiūvusį kraują dėmės, jos kūno vietose, kurios sutampa su nukentėjusios nurodytomis kaltinamojo smūgių vietomis.

Be to, bylos duomenimis įrodyta, kad tą pačią dieną, 2022 m. sausio 22 d. tuo pačiu adresu, sumušęs Z. D. ir nežymiai sutrikdęs jos sveikatą, S. M. grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra, ranka sugriebęs už kaklo, spaudė ją prie sienos ir pridėjęs prie kaklo peilio geležtę, grasino, kad ją papjaus, tuo sudarydamas nukentėjusiajai Z. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip ir dėl prieš tai aptarto nusikaltimo, taip ir dėl šio, nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu tvirtai laikėsi savo pozicijos, ją aiškiai, be jokių nukrypimų, dvejonių dėstė kiekvieno procesinio veiksmo metu. Grasinimo faktą taipogi nurodė abu liudytojai E. D., G. G., kurie su nukentėjusiąją tiesiogiai bendravo po įvykio kitos dienos popietę. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis S. M. sugriebęs už kaklo, spaudė ją prie sienos ir pridėjęs prie kaklo peilio geležtę, grasino ją papjauti, t. y. tiesiogiai išreiškė grasinimą ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nurodytą patvirtina ir 2022 m. sausio 23 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė, kad apžiūrint Z. D. kaklą priekinėje dalyje matėsi nežymios kraujosruvos. Atsižvelgiant į tai, kad prieš grasinimą kaltinamasis dėl byloje nenustatytų motyvų tęstiniais, žiauriais veiksmais sumušė nukentėjusiąją, į tai, kad grasinta sugriebus nukentėjusiajai už kaklo ir pridėjus jai prie kaklo peilio geležtę, jis praeityje teistas, apklausiama kaltinamojo sesuo E. D. nurodė, kad, kai grįžo brolis iš kalėjimo, darėsi vis baisesnis, psichologiškai nestabilus, po sumušimo nukentėjusioji bijojo gyventi savo namuose, į tai, kad, kaip nurodyta 2022 m. sausio 23 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusioji Z. D. jautė akivaizdžią baimę, spręstina, kad nukentėjusioji Z. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad S. M. ketinimas gali būti realizuotas, o kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į grasinimą (nesant nustatytos apibrėžtos tiesioginės tyčios atimti Z. D. gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-212-303/2018).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios bei liudytojų duotais parodymais, kadangi jų nurodytas aplinkybes, apart gynybinės S. M. pozicijos, paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas nenustatė, kad yra priežasčių kaltinamojo mamai jį apkalbėti, neteisingai apkaltinti. Nustatyta, kad dėl pastarųjų nusikaltimų į teisėsaugą kreipėsi ne pati nukentėjusioji, kas rodo nesant jos suinteresuotumo, tikslo apkalbėti sūnų, be pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo S. M. padarytos veikos nukentėjusiosios Z. D. atžvilgiu teisingai kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

kurios metu nukentėjo S. M., kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaip ir nurodyta anksčiau, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis S. M. yra nukentėjusiojo S. M. sūnus, t. y. artimasis giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nukentėjusiajam S. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. Nr.G545/2022(02), kurioje nurodyta, kad dėl nosies pažeidimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis minėtą sužalojimą patyrė kitu nei kaltinime nurodytu būdu. Priešingai – specialisto išvadoje Nr. Nr.G545/2022(02) nurodyta, kad S. M. nustatytas nosies pažeidimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, sužalojimas galėjo būti padarytas pateiktu virduliu. Įvykio dieną, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą – nukentėjusiojo S. M. namus, rastas ant žemės numestas, raudonos spalvos arbatinis, jo sudužusios plastikinės dalys, apžiūrėjus S. M. užfiksuota, kad jis buvo kruvinu veidu, ties nosimi, žemiau kairės akies matėsi apdžiūvusio kraujo, šioje vietoje – galimai kirstinė žaizda. Pastarosios ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja, priešingai – papildo, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo S. D. duotus parodymus. S. M. dėl jam inkriminuotos veikos savo kaltę neigia, tačiau tokią pasirinktą gynybinę poziciją paneigia anksčiau nurodyto įrodymų visuma. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo tėvas turėtų pagrindą ir tikslą neteisingai apkaltinti savo sumušimu savo sūnų – kaltinamąjį, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis. Remdamasis surinktų įrodymų visetu teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog kaltinamasis S. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam artimajam giminaičiui – S. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nors kaltinamajam kaltinimas dėl smurto prieš S. M. buvo suformuluotas nurodant, kad smurtauta ir prieš artimą giminaitį ir prieš šeimos narį, tačiau teismui nenustačius, kad kaltinamasis nuolat gyveno pas S. M. (nukentėjusysis parodė, jog kaltinamasis pas jį apsilanko tik retkarčiais) (BK 248 straipsnio 2 dalis), faktinė aplinkybė, kad smurtauta prieš šeimos narį iš kaltinimo šalintina. Nepaisant to, tai nekeičia kaltinimo esmės, kaltinamojo veika S. M. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas S. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus savo artimųjų giminaičių – tėvų, atžvilgiu, kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, jis nukentėjusiajai Z. D. sudavė du kartus kumščiu į veidą, jai nugriuvo ant grindų, gulinčiai spyrė vieną kartą į kairį šoną, jai pabėgus į kiemą, pasivijo ir stvėręs už plaukų, partempė į namo vidų, kur kumščiais sudavė dar du kartus į veidą ir du kartus spyrė į tą patį kairįjį šoną ties šonkauliais, po smurto jis nukentėjusiajai grasino peiliu, tėvui, kuris yra neįgalus, du kartu į veidą, du kartus, jam besisaugant, per rankas trenkė virduliu, smurtinius nusikaltimus padarė dėl neaiškių motyvų, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad praeityje Lietuvos Respublikoje teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnis), valdymo tvarkai (BK 294 straipsnis), vaikui ir šeimai (BK 159 straipsnis), teistumai išnykę, teistas Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, kurių paskutinįjį kartą Didžiojoje Britanijoje už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklais arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą, paskutiniais trejais nuosprendžiais (Vokietijoje - 2015 m sausio 26 d., 2016 m. spalio 18 d., Didžiojoje Britanijoje – 2018 m. liepos 20 d.) S. M. paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (2 t., b. l. 28-39), S. M. ne kartą baustas administracinių nusižengimų teisena (2 t., b. l. 45-62), yra darbingas, nedirba (2 t., b. l. 63), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (2 t., b. l. 64), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nusikaltimų pobūdį, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už padarytus nusikaltimus paskyrus arešto bausmes (BK 49 straipsnio 3 dalis), t.y., atsižvelgiant į S. M. smurtinių veiksmų tęstinumą, intensyvumą, jų pobūdį, nukentėjusiosios Z. D. atžvilgiu jam skirtina 60 parų arešto bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad jis sekė tuoj pat po panaudoto smurto įbaugintos nukentėjusiosios atžvilgiu – 30 parų arešto bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiojo tėvo S. M. atžvilgiu – 40 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė sąlygų bausmių bendrinimui apėmimo būdu (nusikaltimai nepadaryti idealiąja sutaptimi, padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria savo pavojingumu, pobūdžiu, ne už vieną nusikalstamą veiką neskiriama dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 7 dalimi, S. M. paskirtos bausmės bendrintinos jas sudedant iš dalies prie griežčiausios 60 parų arešto bausmės iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis lygias minimaliam arešto bausmės dydžiui, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, –15 parų arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu), – 15 parų arešto bausmę, todėl kaltinamajam S. M. skirtina galutinė bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 23 d. 15.30 val. (1 t., b. l. 151) iki 2022 m sausio 24 d. 10.40 val. (1 t., b. l. 161) – viena para, bei S. M. kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. 12.00 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas, vertindamas tai, kad kaltinamajam S. M. ne kartą užsienio valstybėse paskirtos bausmės, susijusios su laivės atėmimu, neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų, jis ir toliau jas daro, kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, todėl manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl kaltinamajam S. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2022 m. spalio 18 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 206,67 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad jis buvo suimtas, jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Kadangi būdamas suimtas kaltinamasis neturi galimybės pats pasikviesti gynėjo, kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga (nedirba, neturi gyvenamosios vietos), išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos ir prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2022 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. 2022 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas savininkei Z. D., sulūžęs virdulys, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 straipsnio 4 dalimi, – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios Z. D. atžvilgiu), 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu) ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios Z. D. atžvilgiu) – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu) – 30 (trisdešimt) parų arešto).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 7 dalimi, S. M. paskirtas bausmes bendrinti, jas sudedant iš dalies bei skirti galutinę bausmę – 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 23 d. 15.30 val. iki 2022 m sausio 24 d. 10.40 val. – vieną parą, bei S. M. kardomojo kalinimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. 12.00 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ikiteisminio tyrimo metu paimtą ir saugomą daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį grąžinti savininkei Z. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 straipsnio 4 dalimi, sulūžusį virdulį sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.