- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2-330-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01226-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- E. V.
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei E. V. ir išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini) rajone dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. V. 2024-09-13 kreipėsi į teismą su 2024-09-12 ieškiniu, prašydamas: 1. nutraukti dėl atsakovės E. V. kaltės jų santuoką, 2. nustatyti nepilnametės dukros K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 3. leisti atsakovei laisvai bendrauti su dukra jų susitarimu...; 4. priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 EUR kiekvieną mėnesį nuo 2024-09-01 iki jos pilnametystės; 5. priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje ieškovas T. V. reikalavimą dėl santuokinio turto padalinimo papildė prašydamas, kad atsakovės vardu registruotos transporto priemonės „Audi“ ir „Fiat Punto“ atitektų jai.
Teismo posėdyje ieškovas T. V. paaiškino, kad su atsakove E. V. susituokė (duomenys neskelbtini) m., tačiau kartu gyveno maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. ir turi bendrą dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini). Atskirai nei jis, nei žmona vaikų neturi ( ankstesnis žmonos vaikas yra miręs ). Šeima gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo (duomenys neskelbtini) dalyje ( 1 / 2 ). Šis namas buvo jo močiutės, po kurios mirties 1 / 2 dalį paveldėjo jo mama, o kitą 1 / 2 dalį jis maždaug (duomenys neskelbtini) m. išsimokėtinai nupirko iš tetos. Kartu su žmona gyveno maždaug iki (duomenys neskelbtini) m., kai žmona iš pradžių išėjo gyventi pas giminaitę, vėliau – pas kitą vyriškį ( draugą ), o maždaug prieš 3 metus ( taip nurodė ) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol.
Duktė K. visą laiką gyvena pas jį, valstybės dukrai mokamas išmokas gauna jis. Atsakovė išlaikymo dukrai beveik neteikia, nuo 2023 m. 09 mėn. iš viso yra pervedusi tik 100 Eur. Ji į Lietuvą grįžta trumpam maždaug po porą kartų per metus ir dukrą pas save pasiima ne kiekvieną kartą. Jam yra sakiusi, jog gal kažkada pasiims dukrą atostogoms į (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol to nepadarė. Taip pat ji su dukra bendrauja nuotoliniu būdu ( telefonu, internetu ), tačiau nedažnai, kartais nebendravimo laikotarpiai tęsiasi 1-2 mėn. Mano, kad tam įtakos turi žmonos gyvenimo būdas, nes gyvenant kartu ji dažnai vartodavo alkoholį, tik jis ją kontroliuodavo, o iš (duomenys neskelbtini) ji tankiai skambina, kaip suprato, būdama neblaivi.
Apie dabartinį žmonos gyvenimą žino nedaug, nes bendrauja tik su dukra susijusiais klausimais. Kiek žino, ji dirba fabrike, naujų vaikų neturi.
Išsituokti yra apsisprendęs 100 proc., susitaikyti nėra jokių galimybių. Kaltė dėl santuokos iširimo yra žmonos, nes ji buvo neištikima, paliko šeimą, nesirūpina vaiku. Išlaikymo dukrai po 350 Eur/mėn. prašo, nes „pažiūrėjo pagal įstatymus“ ( cituojama ). Dirbant užsienyje tokia suma yra nedidelė, tačiau abejoja, ar atsakovė ją mokės. GAZ yra a/m priekaba, ją įgijo santuokoje gyvenant kartu ir turi savo žinioje. A/m „Fiat Punto“ yra pirkta santuokoje žmonai, todėl sutinka, kad jai ir liktų. Apie „Audi“ nieko nežino, į ją nepretenduoja. Todėl papildo reikalavimą, kad šios abi a/m po skyrybų atitektų žmonai. Kito dalintino turto ir skolų nėra, kitų reikalavimų nereiškia. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovo T. V. atstovė advokatė nurodė, kad pirmą kartą ieškovas pas ją atvyko dar 2024 m. 04 mėn., norėjo santuoką nutraukti taikiai. Ji suruošė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ją išsiuntė atsakovei nurodytu el. pašto adresu, tačiau iki 08 mėn. jokio atsakymo nesulaukė. Todėl vėliau paruošė ir pateikė teismui ieškinį. Atsakovė buvo ieškovui neištikima, nesirūpina jų vaiku, todėl jos kaltė preziumuojama pagal Lietuvos CK 3.60 str. taisykles. Be to, ji nuo 2023 m. 09 mėn. dukters išlaikymui sumokėjo tik 100 Eur. Adekvati mama taip nesielgtų, todėl galima įtarti, kad jai tikrai trukdo alkoholis. Prašo visus ieškinio reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovės VGTPT išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2024-12-04 el. laiške nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės, nes yra išvykusi ir neišeis jai grūsti ( taip tekste ); pagal teismo ir ieškovo atstovės pasiūlymus nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, į teismo posėdį 2025-01-06 neatvyko ir jokių papildomų įrodymų bei paaiškinimų nepateikė.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atstovė teismo posėdyje išvadoje nurodė, kad apsilankius ieškovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog namas yra apie 200 kv. m. ploto, jame sąlygos vaikui K. yra geros. Pati mergaitė nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, su mama pabendrauja kartais. Iš mokymo įstaigos gauta informacija, jog vaiku rūpinasi tik tėvas, o motina nesirūpina. Seniūnijoje apie ieškovą neigiamos informacijos nėra, apie atsakovę jokios informacijos negauta. Su ja susisiekti nepavyko, nes nežinomi jokie kontaktai. Ieškinyje prašomo išlaikymo dydis yra tinkamas. Kad ieškovas kažkokias aplinkybes teismo posėdyje būtų nurodęs neteisingai ar nuslėpęs, duomenų neturi. Siūlo ieškinį tenkinti.
Atsakovei E. V. nepareiškus prieštaravimų dėl visų ieškovo reikalavimų ( kas laikoma ieškinio pripažinimu – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) ieškinys tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. .)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais įrodymais – ieškovo paaiškinimu teismo posėdyje ir pateiktais rašytiniais įrodymais - nustatyta, kad ieškovas T. V. ir atsakovė E. V. susituokė (duomenys neskelbtini) ( santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ), turi bendrą nepilnametę dukrą K. V., gim. iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Lietuvos CK 3.60 ir 3.61 str. yra nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Lietuvos CK 3.60 str. 3 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis ... yra neištikimas, arba ... paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovas T. V. prašo santuoką nutraukti dėl sutuoktinės ( atsakovės ) kaltės dėl jos neištikimybės; Be to, ji paliko šeimą, išvykdama gyventi į užsienį, ir nesirūpina dukra K.. Nors atsakovė šių ieškovo nurodytų aplinkybių ( tame tarpe – ir nurodymo ieškinyje, jog ji „turi draugą“ ) nepaneigė, atsakovės neištikimybės faktas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus aiškiai suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo paaiškinimą, todėl pripažįstamas neįrodytu. Tačiau nustatyta, kad atsakovė tikrai yra išvykusi į užsienį, itin mažai rūpinasi dukters priežiūra ir išlaikymu, t. y. paliko šeimą. Proceso eigoje ji bylos eiga visiškai ( išskyrus formalų raštą, jog nedalyvaus posėdyje ) nesidomėjo, kas taip pat rodo jos atsainų požiūrį į šeimą ir abejingumą šeimos išsaugojimui. Be to, atsakovė nenurodė jokių argumentų bei faktinių aplinkybių, jog jos išėjimas iš namų buvo sąlygotas netinkamo ieškovo elgesio ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl pripažįstama įrodytu, kad atsakovė paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. ( t. y. žymiai daugiau nei metus laiko ), ieškovas taikytis nesutinka, o atsakovė procesui visiškai abejinga, gyvena užsienyje ( kas savaime apsunkintų taikymą net esant tokiam pageidavimui ), todėl konstatuojama, kad šalių taikymas netikslingas ( Lietuvos CK 3.54 str. 4 d. ), jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ( Lietuvos CK 3.60 str. 3 d. ) ir todėl nutrauktina.
Nesant ginčo po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės ( Lietuvos CK 3.69 str. 2 d. ).
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu ( Lietuvos CK 3.169 str. 1 d. ) ar teismo sprendimu ( 2 d. ). Ginčo dėl šalių nepilnametės dukros K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nėra. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams nuo 2021 m. gyvenant atskirai dukra gyvena su tėvu. Be to, atsakovė gyvena užsienyje, dukra rūpinasi itin mažai ( kas užfiksuota, pvz., VTAS dokumentuose ir išvadoje ), šio ( kaip ir visų kitų ) ieškinio reikalavimo neužginčijo. Todėl vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į jos rašytiniame rašte nurodytą norą gyventi su tėčiu, išsakytą nuomonę VTAS specialistams ir į šios institucijos išvadas ( 2024-10-14 ir teismo posėdyje ), šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. V. jo gyvenamojoje vietoje ( Lietuvos CK 3.169 str. ).
Ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovė neužginčijo. Šis reikalavimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes - nepilnametė gyvena su tėvu, atsakovė su dukra bendrauja minimaliai, dažniausiai nuotoliniu būdu ( telefonu, internetu ), siūloma bendravimo tvarka faktiškai be apribojimų, sudaranti atsakovei galimybes maksimaliai dalyvauti dukros auklėjime, todėl nesant nei atsakovės, nei VTAS atstovės pastabų ir prieštaravimų, reikalavimas plačiau neaptariamas ir tenkintinas ( Lietuvos CK 3.175 str. ).
Ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui po 350 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-09-01 iki jos pilnametystės. Atsakovė nei paties reikalavimo, nei jo dydžio neužginčijo ( Lietuvos CPK 187 str. ).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( Lietuvos CK 3.192 str. ), ko atsakovė nedaro ( tokių įrodymų ji nepateikė – Lietuvos CPK 178 str. ), todėl iš jos priteistinas išlaikymas dukrai ( Lietuvos CK 3.194 str. ), šis ieškovo reikalavimas taip pat yra pagrįstas.
Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 2 d. ), proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai ( Lietuvos CK 192 str. 3 d. ), atitinkantis Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose ( dėl maždaug 1 MMA dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų skyrimo vaiko poreikiams tenkinti ).
Byloje pateikti duomenys apie ieškovo šeimyninę ir turtinę padėtį ( vienas augina nepilnametę dukrą, nors jis dirba ir šeima gyvena nuosavame būste, tačiau jo turimas turtas ir pajamos yra mažos, ką netiesiogiai patvirtina VGTP jam suteikimas, apmokant 100 proc. išlaidų ) leidžia daryti išvadą, kad jo galimybės išlaikyti dukrą nėra didelės. Be to, ieškovui tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovė jokių duomenų apie save nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Byloje jokių duomenų apie jos darbą, gaunamas pajamas užsienyje, vertingą turtą ir santaupas nėra. Kartu atsižvelgtina, kad atsakovė bent keletą metų nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), kur pajamos ir pragyvenimo lygis laikomi aukštesnio lygio nei Lietuvoje ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ( dėl įprastai bent 1 MMA dydžio/mėn. išlaikymo teikimo vaikui iš abiejų tėvų ), vaiko K. amžių, gyvenamąją vietovę ir šių aplinkybių sąlygotus įprastinius vaikų poreikius, kitas nustatytas aplinkybes ( duomenis apie atsakovės išlaikymo dukrai neteikimą pakankamai ilgą laiką, nereikalavimą išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo šeimos palikimo momento ir pan. ), teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis - periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį – nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu, bet tenkinančiu visus įprastinius būtiniausius ( nes net nesiekia ½ MMA ) vaiko poreikius ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ). Todėl ir šis reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 3.194 str. ). Taikyti Lietuvos CK 3.197 str. nuostatas pagrindo nenustatyta.
Nustatoma, kad išlaikymą vaikui K. uzufrukto teise valdo jos tėvas ieškovas T. V.. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).
Ieškovas nurodė, kad bendrų šeimos ir savo asmeninių skolų neturi, apie atsakovės E. V. skolas nežino, todėl prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.
Pagal Lietuvos CK 3.59 str. taisykles teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Šalys santuokos metu nekilnojamųjų daiktų neįgijo, o dalis sodybos (duomenys neskelbtini), T. V. priklauso pagal (duomenys neskelbtini) m. pirkimo sutartį ( NTR išrašai ), t. y. iki santuokos sudarymo. Nors ieškovas pripažino, kad su atsakove kartu gyveno maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. ( ką patvirtina jų dukters gimimas (duomenys neskelbtini) m. ), pati atsakovė sodybos priklausymo vienam ieškovui neužginčijo, todėl šis klausimas teismo iniciatyva nesvarstomas.
AB Regitra duomenimis T. V. vardu yra registruota viena transporto priemonė ( galimai priekaba ) „(duomenys neskelbtini) Ieškovas ieškinyje ( jog turi bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ) ir teismo posėdyje nurodė, kad ją įgijo santuokos metu, todėl prašo priteisti jam. Nors tai prieštarauja Regitros duomenims ( kad ji registruota (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių savininkų pasikeitimų nėra ), atsakovė pozicijos dėl šio turto nepateikė, (duomenys neskelbtini) m. šalys jau gyveno kartu, todėl pagal ieškinio reikalavimą po santuokos nutraukimo ji priteistina ieškovui T. V. asmeninės nuosavybės teise ( nors toks reikalavimas ir prieštarauja pozicijai dėl aukščiau nurodytos sodybos, kuri taip pat įgyta iki santuokos ir nelaikoma santuokiniu turtu ).
Teismo iniciatyva gauti transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovės E. V. vardu yra registruotos transporto priemonės „Audi A2“ ( nuo 2024-04-29 ) ir „Fiat Punto“ ( nuo 2023-07-11 ). Ieškovas prašo jas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, kompensacijos sau priteisti neprašo. Atsakovė pozicijos išvis nepateikė, todėl šios transporto priemonės pagal viešo registro duomenis po santuokos nutraukimo priteistinos atsakovei E. V. asmeninės nuosavybės teise.
Ieškovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų. Todėl tenkinant ieškinį bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės E. V. – 110 Eur ( indeksuota suma ) žyminio mokesčio dalyje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 6 p. ), 95 Eur žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo priteisimo ( 350 x 12 = 4200 x 0,03 = 126 Eur x 0,75 = 94,50, Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 3 p. ), 22 Eur minimalaus dydžio žyminis už ieškovui tenkančią turto dalį ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str. ), viso 227 Eur, 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ). bei 406,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų pagal VGTPT 2025-01-03 pažymą ( Lietuvos CPK 99 str. 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės E. V. kaltės.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovui T. V. paliekama pavardė „V.“, atsakovei E. V. – „V.“.
Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti sekančią motinos E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką :
E. V. bendrauja su dukra laisvu grafiku, iš anksto prieš 7 paras informavusi T. V., kada vaiką pasiims, kur bus, kada grąžins į namus.
Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po tris šimtus penkiasdešimt eurų ( 350 Eur ) kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 01 d. iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą vaikui K. V. uzufrukto teise valdo jos tėvas T. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo priteisti T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris ( VIN ): (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo priteisti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris ( VIN ): (duomenys neskelbtini), ir „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris ( VIN ): (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 227 Eur žyminio mokesčio ( įmokos kodas 5660 ), 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5662 ) ir 406,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų ( įmokos kodas 5630 ).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.