Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-214-186/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-06
Bylos Nr.
2A-214-186/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas (pran.)
Ieškovas
R. A.
Trečiasis asmuo
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Jonas Butkus
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-214-186/09Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2, 99.5, 116.10.2, (S) 121.181, 29.20.1
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2009 m. kovo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei

dalyvaujant ieškovei R. A.

ieškovės atstovui advokatui Jonui Butkui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. A. (buvusi pavardė G.) pareiškė ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl antstolės vykdymo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei dėl to patirtos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės R. G. transporto paslaugų firmai Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu buvo priteista sumokėti UAB „Finėjas“ naudai 5202,94 Lt sumą bei tos pačios dienos nutartimi nustatytas ieškovės įmonės turto areštas aukščiau nurodytai sumai, nurodant, kad areštuojamas ieškovei priklausantis turtas, o jo nesant banko sąskaitoje esančios lėšos. Nurodė, kad ieškovė 2007 m. gegužės 15 d. teismo įsakymą įvykdė, todėl teismas 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi jį bei pritaikytą turto areštą panaikino, tuo tarpu antstolė vykdymo veiksmus pradėjo 2007 m. gegužės 15 d. bei nepaisydama vėlesnės teismo nutarties ir ieškovės paaiškinimų ir toliau neteisėtai atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Pažymėjo, kad antstolė nesurašiusi kito turto neradimo akto, neteisėtai nukreipė išieškojimą į ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas bei neteisėtai pervedė į savo depozitinę sąskaitą 808,52 Lt ieškovės lėšų ir 2373,01 Lt alimentų, skirtų ieškovės vaikų išlaikymui. Teigė, kad ieškovė dėl negalėjimo naudoti vaikams skirtų pinigų, patyrė pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus, nes turėjo skolintis pinigų iš draugų, apriboti išlaidas, skirtas vaikų ugdymui, kadangi vien iš ieškovės verslo gaunamų pajamų vaikų išlaikymui nepakako. Pažymėjo, kad antstolės draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė šioje byloje nekyla, nes pagal antstolės draudimo sutartį nenumatyta, kad draudikas atlygina neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė N. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus teisėtai, nes ieškovė nebuvo pateikusi jokių įsiskolinimo sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų. Teigė, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutartis dėl ieškovės turto arešto panaikinimo buvo pateikta antstolei tik 2007 m. rugpjūčio 9 d., be to antstolei nebuvo sumokėta už arešto panaikinimą pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, todėl ji ir neatliko veiksmų areštui panaikinti. Pažymėjo, kad ieškovės advokatui buvo pranešta, jog antstolis vykdo tik vykdomojo dokumento originalą. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl antstolės veiksmų ji patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o LR Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo.

Tretysis asmuo, antstolės civilinės atsakomybės draudikas, UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino antstolės vykdymo veiksmus neteisėtais, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, nes ji galėdama turėti informaciją apie ieškovės turtą, lėšas, jų disponavimą bei apie teismų viešai skelbiamus priimtus sprendimus, laikėsi pasyvios pozicijos ir pastarosios informacijos nepatikrino. Pažymėjo, kad atsakovė priverstinio vykdymo veiksmus tęsė nepaisant to, kad buvo panaikinta vykdytina teismo nutartis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė į savo depozitinę sąskaitą sistemingai pervedinėjo ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas, nors ieškovė ne kartą raštu tam prieštaravo. Pažymėjo, kad lėšos, skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, netampa vieno iš tėvų asmeninėmis lėšomis, kas reiškia, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi LR CPK 739 str., kuriame kalbama apie išieškojimo negalimumą iš sumų, priklausančių skolininkui asmeniškai. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos dydžio bei jos atsiradimo fakto, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti ieškovei neturtinę žalą panaikinti ir toje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad ieškovė teismui buvo pateikusi darbo užmokesčio pažymą, įrodančią, jog ji per mėnesį gaudavo 1285 Lt atlyginimą, jos individualios įmonės veikla taip pat nedavė pelno, ką įrodo kreditorių pareiškimai teismui dėl skolų priteisimo, be to ieškovė turėjo mokėti už buto komunalines paslaugas, ko pasėkoje vaikai išlaikymui negaudavo apie 800 Lt. Nurodo, kad dėl alimentų negavimo vaikai negalėjo baigti pradėtų vairavimo kursų Bagdono vairavimo mokykloje, esančioje Taikos g. 2-13, Vilniuje. Pažymėjo, jog ieškovė yra ir vaikų įstatyminė atstovė, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į būtent vaikų patirtus nepatogumus, sumažėjusias jų bendravimo bei ugdymo galimybes dėl neišmokėtų alimentų. Teigė, kad ieškovės sveikata dėl antstolės veiksmų pablogėjo, tačiau ji tai įrodančio medicininio dokumento pirmosios instancijos teismui nepateikė, nes nenorėjo platinti informacijos apie savo nervinį susirgimą. Pažymi, kad ieškovės teiginius patvirtina byloje esantis jos motinos rašytinis pareiškimas apie pinigų ieškovei skolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė N. Š. pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad prie skundo pridedamas naujas įrodymas dėl sveikatos pablogėjimo galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme bei pažymi, kad iš pateikto įrodymo nėra aišku, kur, kiek laiko ir dėl ko ieškovė gydėsi. Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl antstolės veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, ją galėjo sukelti ir ieškovės įmonės pablogėjusi finansinė padėtis. Teigia, kad ieškovė nurodytas naujas aplinkybes, tai yra kad vaikai lankė bei nebaigė vairavimo kursų, niekuo nepagrindė, taip pat nepateikė jokių ieškovės įmonės prastą finansinę padėtį įrodančių dokumentų. Pažymi, kad LR Antstolių įstatymas nenumato antstoliui pareigos atlyginti neturtinę žalą. Teigia, kad antstolė nežemino ieškovės, nes jos raštai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti antstolės patvarkymai. Pažymi, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra susiję su šia byla, nes pagal juos advokato paslaugos buvo suteiktos ne ieškovei, o R. G. transporto paslaugų įmonei.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kadangi ši byla išnagrinėta ieškininės teisenos tvarka teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Ieškovė apeliacinį skundą padavė dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas priteisti iš antstolės jos neteisėtais veiksmai padarytą neturinę žalą. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo – atlyginama visais atvejais. Tai reiškia, kad neturinė žala visuomet atlyginama paminėtais atvejais, o kitais atvejais tik tuomet, kai toks atlyginimas nustatytas įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2004). Antstolių veiklą ir jų atsakomybę reglamentuoja LR Antstolių įstatymas. Šis įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš antstolio neturinės žalos atlyginimo. Kaip įstatyminį pagrindą ieškinio patenkinimui apeliantė nurodo LR Viešojo administravimo įstatymo 42 str., numatantį viešojo administravimo subjektų pareigą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų aktų. Tačiau ir ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitas, konkrečius neturinės žalos atlyginimo atvejus numatančias normas. Kita vertus, antstolis neatlieka LR Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytos veiklos ir ieškovės reikalaujamos atsakomybės prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Antstolio veikla kontroliuojama LR Antstolių įstatymo ir LR CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ja gali pasinaudoti ir vykdymo procese dalyvaujantys asmenys, nustatytais terminais paduodami atitinkamus skundus ir taip maksimaliai sumažindami galimus neigiamus padarinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatyminio pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą nėra.

Kita vertus, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog būtent dėl antstolės veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocines depresijas ar kitus LR CK 6.250 str. 1 d. įvardintus neturtinės žalos požymius. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nepakankamo išlaikymo vaikams, dėl kliūčių vaikams baigti mokymą vairavimo mokykloje, liečia ieškovės vaikus, tačiau jie nėra įtraukti dalyvauti byloje, o teismo sprendimas negali būti priimtas dėl neįtrauktų asmenų (LR CPK 266 str.). Ieškovė taip pat neįrodė, kad antstolės veiksmai turėjo neigiamos įtakos jos sveikatos būklei, kas leistų reikalauti neturtinės žalos atlygimo bet kuriuo atveju. Prie apeliacinio skundo prijungtas įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę, nepatvirtina nei ieškovės sveikatos pablogėjimo, nei antstolės veiksmų įtakos jos sveikatai. Kiti skundo argumentai sietini su turtine žala, tačiau toks reikalavimas nepareikštas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų

pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Dalia VišinskienėVirginija Volskienė