Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Š. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Š. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Kasiukai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėja tvirtina, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį priėmė trijų teisėjų kolegija, tai ir atskirojo skundo priėmimo klausimą turėjo išspręsti ta pati trijų teisėjų kolegija, o ne vienas teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjos teigimu, teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, yra skundžiama atskiruoju skundu pagal ABTĮ 33 straipsnį, tačiau teismas, taikydamas ABTĮ 50 straipsnio nuostatas, užkirto pareiškėjai kelią pateikti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir galimybę apskųsti tokią nutartį. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.12 E) D3-3271 „Dėl turtinių vienetų pažymos išdavimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundas buvo priimtas nagrinėti teisme Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi.

Pareiškėja 2024 m. sausio 15 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. D3-3036 „Dėl kadastrinių objektų formavimo (duomenys neskelbtini), panaikinimo paduoti; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. D3-303 „Dėl kadastrinių objektų formavimo (duomenys neskelbtini)“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.12 E) D3-3271 „Dėl turtinių vienetų pažymos išdavimo (duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą patikslintam skundui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 rugsėjo 25 d. rašto Nr. (8.6) D3-3036 panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos patikslintą skundą šioje dalyje.

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.D3-3036 „Dėl kadastrinių objektų formavimo (duomenys neskelbtini)“ ir 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.(4.12 E)-D3-3271 „Dėl turtinių vienetų pažymos išdavimo (duomenys neskelbtini)“; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą. Nesutikdama su minėta nutartimi, pareiškėja 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėja, ginčydama teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuris teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti teisme.

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo, argumentuodamas tuo, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pavėluotai pateiktą patikslintą skundą pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, nėra skundžiama atskiruoju skundu. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos patikslintą skundą, rėmėsi dviem atsisakymo priimti skundą pagrindais – ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, todėl pareiškėjai galėjo susidaryti įspūdis, jog teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, be kita ko, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį.

Dėl nutarties apskundimo atskiruoju skundu pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas teikti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą nustatytas, siekiant garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2023 ir kt.). Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik nutartis atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-624/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-629/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-624/2024, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-287-629/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja teismui pateikė patikslintą skundą, praleidusi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, neturėjo vertinti patikslinto skundo atitikties ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktui, o, nustatęs, kad patikslintas skundas paduotas, praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi.

Kadangi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo.

Akcentuotina, jog teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio pareiškėjai bendra tvarka kreiptis į teismą su nauju skundu. Pareiškėja, nesutikdama su teismo atsisakymu priimti jos patikslintą skundą, savo nesutikimo argumentus taip pat galės išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo bylos nagrinėjimas iš esmės bus užbaigtas.

Dėl pareiškėjos argumento, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams taikomos tos pačios taisyklės, kurios reglamentuoja procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas arba teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo priėmimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisėja A. M., kaip tai numatyta ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje, pareiškėja nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju atskirojo skundo priėmimo klausimą turėjo išspręsti ne vienas teisėjas, o trijų teisėjų kolegija, todėl argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo keisti arba naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Š. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.