- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- 2-158-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00792-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Neringa Švedienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Klaipėdos mėsinė
- Kreditorius
- Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klaipėdos mėsinė“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratoriai“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Pajūrio administratoriai“ ir nemokumo administratore paskirta L. G.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pratęsta restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė vieneriems metams, patvirtinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano pakeitimai.
3. 2022 m. gruodžio 20 d. teisme gautas RUAB „Klaipėdos mėsinė“ nemokumo administratorės prašymas patvirtinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus: 3.3 dalį „Priemonės ilgalaikiam įmonės mokumui atstatyti“; 3.7 dalį „Nuolaidos restruktūrizavimo laikotarpiu“; 4.1 dalį „Esamas įmonės turtas, planuojamas parduotas turtas“; 5 dalį „Kreditorinių reikalavimų pristatymas“ bei 6 dalį „Finansinis planas“.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi (įkelta į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO ir pasirašyta 2022 m. gruodžio 23 d. 9:05 val.) tenkino nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino RUAB „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus.
Šalies argumentai
5. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2022 m. gruodžio 23 d. 11:16 val. pateikė prašymą netenkinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ nemokumo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatavo, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašymą netenkinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ nemokumo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo pateikė po jo išnagrinėjimo, todėl atsisakė jį priimti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį patvirtinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus ir perduoti klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą atsisakė priimti.
9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog nutartys, kuriomis patvirtinamas restruktūrizavimo planas, neskundžiamos. Teismas konstatavo, kad nutartis yra neskundžiama, taigi, nėra pagrindo priimti atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį atsisakyti priimti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo buvo pritarta restruktūrizavimo plano pakeitimui, pateikė teismui per kiek įmanoma trumpiausią laiką prašymą netenkinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ nemokumo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo informacijos, kada teismas nagrinės pateiktą nemokumo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo. Pateikusi prašymą teismui per 2 dienas nuo protokolo gavimo, kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad į jį bus atsižvelgta, nagrinėjant restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo klausimą.
10.2. Pagal kasacinio teismo praktiką iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) taikymas turi būti susiejamas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu. Įvertinus šią nuostatą, restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimui taikytinos tiek JANĮ, tiek ĮRĮ nuostatos.
10.3. Teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą apskundimas restruktūrizavimo plano vykdymo nestabdo (JANĮ 111 straipsnio 5 dalis). Taigi, nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimą gali būti skundžiama bendrąja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka bei terminais.
10.4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, jog juridinio asmens nemokumo procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., po JANĮ įsigaliojimo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, tarp jų ir susiję su kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, gali būti apskųsta pagal JANĮ nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir ĮRĮ.
13. JANĮ 155 straipsnyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (t. y. atitinkamai ĮBĮ arba ĮRĮ).
14. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalį buvo nustatyta, kad teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, o to paties straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta, jog restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Taigi, ĮRĮ nuostatos neįtvirtino galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį patvirtinti restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimus, nes tokia nutartis pagal ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalį buvo galutinė ir neskundžiama.
15. JANĮ 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą apskundimas restruktūrizavimo plano vykdymo nestabdo. Pagal JANĮ 112 straipsnį restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas nurodė, kad JANĮ 111 straipsnio 5 dalyje iš esmės yra įtvirtinta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas ar jo pakeitimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-421/2021, 31 punktas).
16. Sprendžiant dėl JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintų pereinamųjų nuostatų dėl nemokumo procesų taikymo, reikia atsižvelgti į bendrąsias teisės aktų taikymo laiko atžvilgiu taisykles. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu (CPK 3 straipsnio 9 dalis). Materialiosios teisės normoms taikoma kitokia taisyklė, t. y. teisiniams santykiams taikomos jų atsiradimo metu galiojusios normos. JANĮ yra įtvirtintos materialiosios ir proceso teisės normos. Materialiąją teisės normą atskirti nuo proceso teisės normos galima, atsižvelgiant į normos tikslą. Materialiąja teisės norma siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį, o proceso teisės norma siekiama apibrėžti įgyvendinimo priemones.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, jog juridinio asmens nemokumo procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., po JANĮ įsigaliojimo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus gali būti skundžiama pagal JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-421/2021, 34 punktas). Tokia pat taisyklė taikytina ir JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai išimčiai, pagal kurią iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams netaikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei: juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, pradėtam iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl reikalavimų restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei turi būti sprendžiama pagal materialiąsias ĮRĮ normas, tačiau ši JANĮ taikymo išimtis neapima procesinės teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas ar jo pakeitimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-149-823/2022, 19 punktas).
18. Taigi, pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos procesinės teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties patvirtinti RUAB „Klaipėdos mėsinė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus turėjo būti sprendžiama ne pagal ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalį, bet pagal JANĮ 111 straipsnio 5 dalį.
19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ įtvirtintas pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo proceso, nesivadovavo aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais ir nepagrįstai nusprendė, jog dėl pareiškėjos teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, šiuo atveju turi būti sprendžiama pagal ĮRĮ normas. Taigi, pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, nes Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus yra skundžiama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą. Tai sudaro pagrindą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šio klausimo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.