Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovas, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui nepateikė 2018 metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Tuo tarpu Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti Registrui pavėluotai, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d. Šiais savo veiksmais (neveikimu) J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

J. G. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad Bendrovės direktorius nuo 2000 m. rugsėjo 18 d. yra J. G. (įregistruota 2000-09-28), o Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Registrui buvo pateikti pavėluotai, t. y. už 2018 metus – 2019 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 4-10), J. G. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 11, 43), kratos protokolas ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas (b. l. 12-27), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis, patvirtinanti kratos teisėtumą (b. l. 28-30), Bendrovės 2018-11-22 prašymas grąžinti buhalterinę apskaitos programą ir duomenų bazės kopiją (b. l. 32), prokurorės 2018-11-29 nutarimas iš dalies atmesti prašymą, kuriuo leista padaryti buhalterinės programos duomenų bazės kopiją, negrąžinant HASP rakto (b. l. 35-37) bei J. G. paaiškinimai teisme.

J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas Bendrovės vadovu, laiku nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui.

J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, neteistas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo nevengė pateikti ataskaitų, t. y. nors neinformavo Registrų tvarkytojo apie susidariusią situaciją, dėl kurios matė, jog ataskaitų negalės priduoti laiku, tačiau tik paruošus ataskaitas jas iš karto 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė Registrų tvarkytojui (prieš 4 mėnesius iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo), kas rodo, jog J. G. neveikimas nepateikiant ataskaitų nebuvo piktybiškas, jis savanoriškai ėmėsi priemonių nusižengimui pašalinti, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.