- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-231-935/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25669-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- M. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis, pripažinus recidyvistu, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. paskirtas areštas keturiasdešimčiai parų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. D. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,609 g, kol ją 2025 m. liepos 21 d., apie 12.13 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiajame policijos komisariate, esančiame Pylimo g. 52, Vilniuje, M. D. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnas, o narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,614 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,1 procento, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol ją 2025 m. liepos 21 d., apie 14.05 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į baudą arba į kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau neskirti jam viešųjų darbų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. D. turėtų būti skiriama bausmė, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, nes jis dirba, turi finansinių įsipareigojimų. Paskirtoji arešto bausmė arba viešųjų darbų bausmė trukdytų nuteistajam dirbti bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Be to, pataisos įstaigoje jis vėl gali pradėti vartoti narkotines medžiagas. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis keičia savo gyvenimą, lanko anonimines savipagalbos grupes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) prašo nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, ir nustatė, jog M. D. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi.
6. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, tinkamai įvertino ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Pažymi, kad M. D. yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. M. D. yra daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dalis baudų nėra sumokėta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. D. nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jos padarymą lėmė netinkamas nuteistojo gyvenimo būdas bei ankstesnis elgesys.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje buvo visiškai pagrįstai atsižvelgta į tai, jog M. D. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nuteistajam yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis (neįsiteisėjęs), kuriuo jis yra nuteistas už dvidešimt devynių nusikalstamų veikų nuosavybei ir vienos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą.
8. Prokurorė mano, kad M. D. paskirta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, atitinka tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Paskirtoji bausmė nevertintina kaip aiškiai neteisinga ar per griežta.
9. Atsiliepime į skundą tvirtinama, kad aplinkybės, jog nuteistasis dirba, turi finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nes šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nei darbas, nei finansiniai įsipareigojimai neveikė kaip apsauginiai faktoriai nuo nusikalstamo elgesio. Nuteistojo teiginys, kad pataisos namų aplinka jam neduoda jokios naudos ir kelia realią grėsmę dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, taip pat nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. D. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nevertintina kaip neteisinga bei aiškiai per griežta.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė M. D., kuris anksčiau du kartus buvo teistas už nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
12. M. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis, iš kurių vieną turėjo apklausos, vykusios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiajame policijos komisariate, metu, t. y. į apklausą policijos komisariate atvyko turėdamas narkotinę medžiagą. Nusikalstama M. D. veika išaiškėjo įtarus, kad į apklausą jis atvyko apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, lanko (duomenys neskelbtini) programą (t. 3, b. l. 14). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistasis bent jau bando spręsti turimą priklausomybės problemą. M. D. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat, kaip jau buvo minėta, jis yra du kartus teistas (paskutiniai teistumai) ir už nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, baustas administracine tvarka (daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta) (t. 3, b. l. 17-25, t. 1, b. l. 112-113, 141-147). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad M. D. užsiima individualia veikla, jis nėra vedęs, neturi išlaikytinių.
13. Šio procesinio sprendimo 12 pastraipoje aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. D. už jo padarytą nusikaltimą nėra pagrindo skirti griežčiausios BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo, tačiau jam yra tikslingiausia skirti antrą pagal griežtumą minėtos normos sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis būtų šiek tiek didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad galutinis jam paskirtos arešto bausmės dydis yra mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių visumos, kuri leistų atidėti M. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą.
14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. D. paskirta arešto bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgus į tai, jog jis dirba bei turi finansinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Be jokių abejonių, M. D. nurodytos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant skiriamą bausmę, tačiau jos, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką bei patį nuteistąjį, visumą, nėra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Be to, kaip visiškai teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo prokurorė, būtina įvertinti tai, jog nei darbinė veikla, nei finansiniai įsipareigojimai neveikė nuteistojo elgesio kaip apsauginiai veiksniai, kurie stabdytų jį nuo nusikalstamo elgesio pakartojimo. Nuteistasis galėjo ir privalėjo įvertinti galinčias kilti pasekmes, susijusias su nusikaltimo padarymu, dar prieš veikdamas nusikalstamai. Tuo labiau, kad jis analogišką nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą ir, be jokių abejonių, žinojo apie tai, kokie neigiami teisiniai padariniai jam gresia, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo nuogąstavimas, jog jis pataisos įstaigoje vėl gali pradėti vartoti narkotines medžiagas, taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Čia būtina pastebėti, kad iš paties M. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nors jis ir bando išspręsti priklausomybės problemą, tačiau kartais vis tiek vartoja narkotines medžiagas.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, o nuteistojo skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.