Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (dėl dujinių revolverių „Olympic 38”, „A. R.” ir šaudmenų laikymo) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl savadarbio revolverio „Nagant“ ir šaudmenų laikymo) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, V. S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – per dvejus metus sumokėti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. S. P. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu L. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. P. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdamas leidimo laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 2021 m. balandžio 13 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė:

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „A. R.“ be numerio, skirtą šaudyti 9 mm kalibro revolveriams skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą revolveris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas;

– pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį „Olympic 38“ modelio revolverį, numeris 001863, skirtą šaudyti 9 mm kalibro revolveriams skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais;

– keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams;

– šešis pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius su guminiu šratu, skirtus 9 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams;

– keturiolika pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams;

– šešis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius (.22 LR), skirtus 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijų šaunamiesiems ginklams. Anksčiau paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikė iki 2021 m. balandžio 13 d., 11.40 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, V. S. P. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2021 m. balandžio 28 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė:

– civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, panaudojant pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro revolverį „Nagant“, numeris 5734P, ir pritaikant jį šaudyti savadarbiais užtaisais, susidedančiais iš centrinio įskėlimo 9 mm kalibro garsinių šovinių ir 8,4 mm skersmens ir 3,5 g svorio švininių šratų arba kitų užtaisų ar centrinio įskėlimo šovinių, atitinkančių revolverio būgnelio šovinių lizdų bei vamzdžio kanalo matmenis. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiai ginklai priskiriami draudžiamiems civilinėje apyvartoje ginklams;

– tris 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 12-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir kitiems ginklams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti A, B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Paminėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikė iki 2021 m. balandžio 28 d., 15.45 val., kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. V. S. P. dar buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas: 2021 m. balandžio 13 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendroje virtuvės ir gyvenamųjų patalpų sienoje įrengtoje slėptuvėje, stiklainyje laikė 202 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,750 g (1,2 proc.) ir psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 1,231 g (1,9 proc.), bei malkinėje, ant palangės stovėjusiame stiklainyje laikė 367 vnt. žydros spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 21,542 g (17,8 proc.). Psichotropines medžiagas laikė iki 2021 m. balandžio 13 d., apie 11.40 val., kol kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. S. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

9. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo V. S. P. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovavosi vien tik nuteistąjį teisinančiais, bet ne jį kaltinančiais įrodymais, vertino juos atsietai ir selektyviai. Su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas turi būti grindžiamas bylos duomenimis, kurie patvirtinta arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-222/2018, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamą skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl V. S. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S. P. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Kratos metu be kitų daiktų buvo rasti ir paimti dujinis revolveris „A. R.“, dujinis revolveris „Olympic 38“, dujinis pistoletas ,,IŽ-79-8“, šaunamojo ginklo duslintuvas ir didelis kiekis šaudmenų (55 šoviniai) (t. 2, b. l. 1–4). Tai tapo pagrindu V. S. P. apkaltinti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad neturėdamas leidimo jis laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų.

11. Neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015, 2K-202-303/2017, 2K-201-1073/2018 ir kt.).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matosi, kad kaltinimo dalis, jog V. S. P. neturėdamas leidimo, laikė pistoletą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo šoviniais (9 mm Browning kurz), turintį pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto „IŽ-79-8” ypatybių, su savadarbiu pakeitimu – pakeistu vamzdžiu, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiai ginklai priskiriami draudžiamiems civilinėje apyvartoje ginklams; 9 mm kalibro šaunamojo ginklo duslintuvą, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą duslintuvai priskiriami „A“ kategorijos ginklų priedėliams; 25 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo šovinius (9 mm Browning kurz), skirtus 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, kurie yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pašalinta teismui nenustačius būtent subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tiesioginės tyčios buvimą V. S. P. veiksmuose su šiuo ginklu ir šaudmenimis. Teismo nuomone, vien tik kaltinamojo žinojimo apie sūnaus ginklo buvimą jo namuose nepakanka nustatyti, kad V. S. P. veikdamas tiesiogine tyčia, be leidimo laikė ginklą, duslintuvą ir 25 vnt. šaudmenų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad V. S. P. neturėdamas leidimo laikė dujinį pistoletą „IŽ-79-8“, šaunamojo ginklo duslintuvą ir 25 vnt. pramoninės gamybos centrinio įskėlimo šovinių (9 mm Browning kurz) ir skundžiamu nuosprendžiu jį nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

13. Taigi byloje nėra ginčo, kad V. S. P. neteisėtai disponavo jo namuose kratos metu rastais dujiniais revolveriais „A. R.“, „Olympic 38“ ir 30 vnt. šaudmenų. Tačiau šioje byloje prokurorė, nesutikdama su nuteistojo veikos kvalifikavimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą, kad kratos metu taip pat rasti dujinis pistoletas „IŽ-79-8“, šaunamojo ginklo duslintuvas ir 25 vnt. šovinių V. S. P. nepriklausė, o priklausė šiuo metu jau mirusiam jo sūnui R. P.. Prašo V. S. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 253 straipsnio 1 dalies į 2 dalį, nes byloje pakanka faktinių duomenų apie tai, kad V. S. P. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų bei šaudmenų.

14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltininko veikimas tiesiogine tyčia šioje kaltinimo dalyje nenustatytas. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tiesioginės tyčios nebuvimą V. S. P. veiksmuose atitinka bylos aplinkybes.

15. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma apie tai, kad patikėjęs V. S. P. teisme duotais parodymais, teismas nepagrįstai atmetė jo pirminius parodymus, kurie patvirtina jo suvokimą, kad jo namuose laikomas ginklas, duslintuvas ir šoviniai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 13 d. apklaustas kaip įtariamasis V. S. P. parodė, kad jo namuose rastas pistoletas „IŽ-79-8“, ginklo duslintuvas ir 25 vnt. šoviniai priklauso jam, jis juos įsigijo savigynai gal 2005 metais, Rietavo turguje (t. 4, b. l. 29-30). 2021 m. lapkričio 4 d. papildomos įtariamojo apklausos metu V. S. P. teigė, kad nežinojo, jog jo name yra pistoletas ,,IŽ-79-8“ ir nežino kas jį galėjo palikti (t. 4, b. l. 59-60). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad pistoletas su duslintuvu yra jo vyresniojo sūnaus Ričardo, nes sūnus kalbėjo apie ginklo įsigijimą. Jis matė paketą, kuriame galėjo būti ginklas su duslintuvu ir šoviniais, tačiau jo neapžiūrėjo, kur sūnus jį laikė, nežinojo. Kol sūnus buvo gyvas, jis nenorėjo nieko sakyti prieš jį, 2021 m. gruodžio mėn. jam mirus, neliko jokio tikslo to slėpti. Šie V. S. P. parodymai byloje nepaneigti. Tai, kad tokius parodymus jis davė tik nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje paaiškinama tuo, kad po 2021 m. lapkričio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis vėliau nebebuvo apklausiamas, todėl 2021 m. gruodžio mėn. mirus jo sūnui, jis teisme parodė, kad ginklas, duslintuvas ir šoviniai galėjo būti jo sūnaus. Be to, jau 2021 m. lapkričio 4 d. apklausiamas jis parodė, kad ginklas, rastas jo namuose, yra ne jo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia prokurorė, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. S. P. parodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik nuteistojo žinojimas apie sūnaus ginklo buvimą namuose nėra pakankamas išvadai, jog V. S. P. veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai laikė ginčijamą kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

16. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tiesioginės tyčios nebuvimo V. S. P. veiksmuose, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dujinis pistoletas „IŽ-79-8“, šaunamojo ginklo duslintuvas ir 25 vnt. šovinių buvo suvynioti į skudurą, kuris dar buvo apvyniotas lipnia juosta ir laikomi sunkiai prieinamoje vietoje. Nėra jokių duomenų, kad V. S. P. paketą išardė, apžiūrėjo ginklą ir šaudmenis ar juos bent kartą panaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ginklo ir šaudmenų suradimo fakto nepakanka neginčijamai išvadai, kad V. S. P. laikė šiuos daiktus ar kitokiu būdu jais neteisėtai disponavo. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kuriais bandoma paneigti V. S. P. parodymus, nėra pakankami pagrindžiant jo kaltumą.

17. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad V. S. P. duodamų parodymų nenuoseklumas suponuoja pagrįstą manymą, kad tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nėra kaltinamojo kaltės įrodymas, o kaltė baudžiamojoje teisėje turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pagrindžiant ją baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Šiuo atveju V. S. P. parodymų keitimas dėl ginklo radimo aplinkybių (iš pradžių jis teigė, kad ginklą pats pirko turguje, vėliau, kad nežino kieno tai ginklas ir teisme, kad ginklas priklausė jo sūnui) savaime nesuponuoja išvados, kad jis neturėdamas leidimo tyčia neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, šaunamojo ginklo duslintuvą ir šovinius, kadangi byloje nesurinkta tai pagrindžiančių įrodymų. Šioje nutartyje jau minėta, kad byloje niekuo nepaneigtina V. S. P. nurodyta aplinkybė, kad šaunamasis ginklas, duslintuvas ir 25 šoviniai priklausė jo mirusiam sūnui R. P.. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent prokurorės skundo argumentai šiuo atveju labiau grindžiami tik prielaidomis, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė išsamius įrodymų vertinimo motyvus ir abejones, kurių teisminio nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, pagrįstai įvertino kaltinamojo naudai. Nepaneigus galimybės, kad vienas iš kaltinime nurodytų šaunamųjų ginklų ir dalis šaudmenų priklausė ne V. S. P., o jo mirusiam sūnui, kad kaltinamasis šiais daiktais nedisponavo ir net nebuvo išvyniojęs, teismas pagrįstai V. S. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. S. P. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

18. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl V. S. P. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde irgi ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą bei teismo išvadas. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, kad nenustatė jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl ir šioje dalyje prokurorės apeliacinio skundo argumentus atmeta. Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad prokurorė savo poziciją iš esmės grindžia tik pavieniais įrodymais, o ne byloje surinktų įrodymų visuma.

19. Šioje byloje V. S. P. buvo kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog nenustatyta, kad V. S. P. bent bendrais bruožais suvokė, jog neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis. Buvo padaryta išvada, kad nesant tiesioginės tyčios, nėra ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais teisėjų kolegija sutinka.

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

21. Byloje nustatyta, kad V. S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendroje virtuvės ir gyvenamojoje patalpoje, sienoje įrengtoje slėptuvėje kratos metu rastas ir paimtas stiklainis, kuriame buvo 202 vnt. žalios spalvos tablečių, o gyvenamojo namo malkinėje, ant palangės rastas ir paimtas stiklainis, kuriame buvo 367 vnt. žydros spalvos tablečių (t. 2, b. l. 1–4). Specialisto išvadoje nustatyta, kad 202 vnt. žalios spalvos tablečių, rastų pas V. S. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,750 g (1,2 procentų) ir psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 1,231 g (1,9 procento). 367 vnt. žydros spalvos tablečių, rastų pas V. S. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 21,542 g (17, 8 procentų) (t. 2, b. l. 89–93).

22. Išteisintasis V. S. P. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai parodė, kad jo gyvenamajame name rastos tabletės yra ne jo ir kam jos priklauso nežino. Jis pats nematė, kurioje vietoje buvo rastos tabletės. Jam būnat kambaryje tyrėjas atnešė tabletes ir paklausė, kas tai yra, jis atsakė, kad nežino. Jis pats niekada nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Galbūt tabletes galėjo palikti asmenys, kurie įvairiu laikotarpiu gyveno jo name. Išteisintasis parodė, kad apie 30 paskutinių metų gyveno Rusijoje, tačiau kiekvieną vasarą grįždavo į Lietuvą, tik nuo pandemijos pradžios jis nuolat gyvena Lietuvoje. Jo gyvenamajame name gyveno J. A., S. A., pastarasis yra jau miręs, taip pat A. K., kuris gyvena Norvegijoje.

23. Prokurorė apeliaciniame skunde abejoja V. S. P. nežinojus apie psichotropinių medžiagų egzistavimą, todėl prašo atmesti jo parodymus apie tai, kad psichotropinės medžiagos galėjo priklausyti kitiems jo namuose gyvenusiems asmenims. Pasak prokurorės, psichotropinės medžiagos buvo rastos slėptuvėje, kurią įsirengė pats V. S. P.. Be to, toje pačioje patalpoje rasta didelė pinigų suma (pagal kaltinamojo parodymus, tai jo gyvenimo santaupos), todėl akivaizdu, kad pašaliniai asmenys toje patalpoje nesilankydavo. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad V. S. P. ne tik žinojo apie psichotropinių medžiagų egzistavimą, bet ir tyčia jas laikė kartu su savo pinigais ten, kur pašaliniai asmenys nepatekdavo.

24. Tokiems prokurorės apeliacinio skundo argumentams teisėjų kolegija nepritaria ir juos atmeta. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įsirengė pats slėptuves, kuriose buvo rasti daiktai, pinigai ir monetos, tačiau teisme jis taip pat parodė, kad vieta, kurioje buvo rastos psichotropinės medžiagos, nėra slėptuvė, ten yra tik niša, kuri uždengiama lenta. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos jo parodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad kratos metu vieta, kurioje buvo rastos psichotropinės medžiagos (202 vnt. žalios spalvos tablečių), nufotografuota nebuvo. Teisme liudytojais apklausti tyrėjai D. G. ir A. P., dalyvavę atliekant kratą, negalėjo apibūdinti vietos, kurioje buvo rastos psichotropinės medžiagos. Taigi išdėstytos aplinkybės priešingai, nei teigia prokurorė, nepaneigia V. S. P. parodymų, kad psichotropinės medžiagos (202 vnt. žalios spalvos tablečių) buvo rastos sienos nišoje, o ne specialiai paties kaltinamojo įrengtoje slėptuvėje.

25. Išteisintojo V. S. P. parodymų, kad jis nežinojo apie psichotropinių medžiagų egzistavimą ir kad jas galėjo palikti kiti asmenys, nepaneigia ir aplinkybė, kad psichotropinės medžiagos (367 vnt. žydros spalvos tablečių) rastos toje pačioje gyvenamojo namo malkinėje, kurioje ant lentynos buvo rastas ir vokas su didele pinigų suma. Tačiau vien psichotropinių medžiagų ir pinigų suradimo toje pačioje vietoje fakto nepakanka neginčijamai išvadai, kad būtent V. S. P. žinojo apie psichotropinių medžiagų egzistavimą. V. S. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pinigai voke yra jo gyvenimo santaupos. Teisėjų kolegija, priešingai negu prokurorė, neabejoja, kad per visą savo gyvenimą (jam 77 metai) V. S. P. galėjo sutaupyti tokią pinigų sumą, juolab, kad didžioji dalis (38 000 Eur) šių pinigų, kaip jis parodė, buvo gauta už 2019 metais parduotą namą. Taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, kad gyvenamajame name, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, be V. S. P. lankėsi ir gyveno kiti asmenys. Uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip jie atsirado ir kam priklauso, nėra besąlygiškas įrodymas, jog būtent šis asmuo tyčia juos laikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2006). Šioje byloje kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad psichotropinės medžiagos V. S. P. namuose rastos atsitiktinai, tiriant visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Ant kratos metu surastų stiklainių rasti asmens tapatybei nustatyti netinkami biologiniai žmogaus pėdsakai. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių kaltinimo versiją, kad psichotropines medžiagas laikė V. S. P., o ne kiti asmenys byloje nėra.

26. Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas dėl V. S. P. nekaltumo, nurodė, jog teismas neatsižvelgė į liudytojos Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvusi V. S. P. sutuoktinė Z. P. parodė, kad kažkada namo, kurį jie pardavė (duomenys neskelbtini), rūsyje buvo radusi paketėlį su kažkokiais milteliais, pagalvojo, jog tai narkotikai. Pasakė V. S. P. ir paketėlis iš rūsio greit dingo (t. 1, b. l. 46–48). Liudytojas E. P. patvirtino šiuos parodymus, nurodydamas, jog mama apie šias aplinkybes jam yra pasakojusi. Liudytoja Z. P. teisme jau teigė priešingai, kad jokių miltelių pas buvusį vyrą nėra mačiusi ir neprisimena aplinkybių apie kurias liudijo ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos Z. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis, nors ji ir nėra visiškai nuosekli, neturi esminės reikšmės, kad V. S. P. būtų galima pripažinti kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Kokius miltelius kažkada yra mačiusi Z. P., yra nenustatyta ir tuo grįsti V. S. P. kaltę dėl disponavimo kratos metu rastomis psichotropinėmis medžiagomis (ne milteliais, o tabletėmis), pagrindo nėra. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas faktiškai nenustatė ir jokių konkretesnių neteisėto disponavimo šiomis psichotropinėmis medžiagomis aplinkybių. Kaltinime nurodoma tik apie neteisėtą jų laikymą ir net ne kažkokį laikotarpį, o tik 2021 m. balandžio 13 d., t. y. tik tą dieną, kai tas medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Nenustatyta, kada ir kaip tos medžiagos (stiklainiai su tabletėmis) ten atsirado. Būtina atsižvelgti į tai, kad medžiagos rastos senoje sodyboje ir dabar tikrai jau neįmanoma paneigti V. S. P. aiškinimų kaip daugybės metų laikotarpiu toje sodyboje gyveno kiti asmenys ir tos tabletės galėjo būti paliktos jų. Pažymėtina dar ir tai, kad V. S. P. buvo kaltinamas tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis pats būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad įvertinant kaltinamojo amžių (gimęs 1944 metais), V. S. P. galėjo net iš viso nesuvokti, kad stiklainiuose yra psichotropinės medžiagos, jeigu ir būtų tai matęs. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas visas šias bylos aplinkybes įvertino teisingai ir padarė išvadą, kad V. S. P. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

27. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje nesant patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų dėl kaltinamojo suvokimo, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priėmė V. S. P. išteisinantį nuosprendį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

28. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš V. S. P. yra 228,33 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjo R. Vanago suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgus į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, remiantis teismų praktika dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos išieškoti iš nuteistojo V. S. P. turėtos išlaidos (228,33 Eur), susidariusios už gynėjo R. Vanago suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato Ramūno Vanago paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo V. S. P. į valstybės biudžetą netenkinti.