Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 213 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 29 d. 11.00 val. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje buvo pateikta elektroninės A tipo importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) duomenis išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, siuntėjas - ,,(duomenys neskelbtini)“, gavėjas-importuotojas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prekė – pelenai, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (katalizatorių laužas), bruto svoris 1150 kg, neto 1140 kg, vertė – 121 980 Eur, mutinio tikrinimo metu nustatyta, kad importuotojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas į atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir neturi leidimo šiai veiklai vykdyti, taip G. D., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė EB Reglamento Nr. 1013/2006 2 str. 35 p. nuostatas, t. y. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje G. D. nurodė, kad prisipažįsta kaltu padaręs pažeidimą ir paaiškino, jog paskutiniu laiku kelis kartus vykdė veiklą tranzito būdu, neišmuitindamas vežė perdirbėjui. Kadangi buvo sunkumai su važinėjimu, sienos kirtimu, nusprendė išmuitinti, atkreipė dėmesį į tauriuosius metalus, išsiėmė leidimus tauriesiems metalams, tačiau neturėjo leidimų atliekų tvarkymui. Šiuo metu įmonė jau susitvarkė leidimus atliekų tvarkymui. Suprato, kad perka atlieką, bet jis labiau atkreipė dėmesį, kad tai yra žaliava, taurieji metalai. Tai yra panaudoti susmulkinti katalizatoriai, jie visur ir vadinami katalizatoriais, niekur nenurodyta, kad tai yra atlieka. Savo elgesį vertina kaip aplaidų, neįsigilino į šitą veiklą, patingėjo. Jam apmaudu ir dėl to, kad muitinė galėjo padėti susitvarkyti, paaiškinti, kaip viską padaryti. Muitinė galėjo grąžinti deklaraciją, sustabdyti išmuitinimą ir paaiškinti viską, jis būtų susitvarkęs viską. Norėtų, kad bauda būtų išdėstyta dalimis, nes jo pajamos per mėnesį yra 750 Eur, turi žmoną, ji nedirba.

Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovė pažymėjo, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonė neturėjo leidimo tokiai veiklai vykdyti, dėl to buvo surašytas protokolas. Bet kokiu atveju reikia registruotis atliekų tvarkytojų registre, vėliau Aplinkos apsaugos ministerija sprendžia, ar leisti verstis tokia veikla. Prekių grąžinimas įmonei yra galimas, nes ji turi leidimą.

Iš 2021 m. gegužės 31 d. rašytinio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. paaiškinimo nustatyta, kad jo įmonė įsigijo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ naudoto keramikinio automobilinio katalizatoriaus, tikslas buvo suradus optimaliausią perdirbėją parduoti šią antrinę žaliavą. Sudėtyje yra platinos, paladžio, sidabro ir daugiausia keramikos. Įmonė turi leidimą prekiauti tauriaisiais metalais ir pardavinėja antrinę žaliavą įmonėms. Šį kartą, esant karantinui, suvaržymui keliauti ir neaiškioms artimiausioms galimoms aplinkybėms išmuitinti, nusprendė padaryti analizę ir parduoti Lietuvos perdirbėjui. Šią prekę laikė kaip žaliavą, neįvertindamas, kad įmonė neturėjo reikiamų leidimų; įmonė neketino pati perdirbti šios prekės (b. l. 3).

Iš elektroninės A tipo importo deklaracijos (duomenys neskelbtini), važtaraščio, sąskaitų, pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad siuntėjas - ,,(duomenys neskelbtini)“, gavėjas-importuotojas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prekė – pelenai, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (katalizatoriai), bruto svoris 1150 kg, neto 1140 kg, vertė – 121 980 Eur (b. l. 5-10, 12, 17-24, 26-35).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių deklaravimo metu nebuvo įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, užsiima su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla (b. l. 14, 25). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 18 d. įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 213 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. EB Reglamento Nr. 1013/2006 2 str. 35 p. numatyta, kad neteisėtas vežimas – tai bet koks atliekų vežimas atliekamas neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimo pagal šį reglamentą. Pagal Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio 1 dalies a punktą atliekos reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti. Šio reglamento I priede be kitų išvardintų atliekų kategorijų, į šią sąvoką patenka ir nenaudojamos dalys (pvz., netinkamos baterijos, panaudoti katalizatoriai ir t. t.). Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6¹ str. atliekų tvarkytojų valstybės registre registruojamos atliekas surenkančios ir vežančios įmonės, atliekas apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

Iš G. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: 2021 m. gegužės 31 d. rašytinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. paaiškinimas, elektroninė A tipo importo deklaracija (duomenys neskelbtini), važtaraštis, sąskaitos, pirkimo-pardavimo sutartis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ketinamų importuoti atliekų vertė – 121 980 Eur, t. y. viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (50 Eur), todėl G. D. veika kvalifikuotina pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį. Pagal pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors ir neketino įsigytų atliekų perdirbti, o tik perparduoti, tačiau tokių atliekų importui taip pat buvo reikalingas leidimas, t. y. įmonė turėjo būti įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, t. y. turėjo turėti leidimą tokias atliekas importuoti.

Už ANK 213 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų bauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, G. D. asmenybę – baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 36-44), informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, dirba, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismas taip pat įvertina tai, kad jis geranoriškai bendradarbiavo su muitine ir teismu, teikė muitinei ir teismui duomenis, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad buvo neatidus, ir dėl to teismas nelaiko, jog G. D., yra piktybinis pažeidėjas, be to, įmonė jau yra įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, t. y. iš esmės pažeidimas jau yra pašalintas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į G. D. turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaiko sutuoktinę, jo pajamos – 750 Eur per mėnesį.

Aiškindamas administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančių teisės normų turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad G. D. neturėjo tikslo ir tyčios minėtas atliekas importuoti be leidimo, tai nutiko dėl jo neapsižiūrėjimo ir neatsargumo, iš esmės pažeidimas yra formalus, juo labiau, kad įmonei būti įtrauktai į atliekų tvarkytojų valstybės registrą nereikia sutvarkyti itin daug formalumų, tai nėra ilgai trunkantis procesas, ką patvirtina ir tai, jog įmonė 2021 m. birželio 18 d. buvo įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, paaiškėjus nusižengimui, jis bendradarbiavo su institucija, nevengė atsakomybės, pažeidimas buvo pašalintas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus G. D. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 400 Eur dydžio baudą.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, G. D. materialinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl prekių konfiskavimo, taip pat į tai, kad įmonė jau yra įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybės registrą, t. y. gali teisėtai minėtas prekes (atliekas) importuoti, prekių grąžinimui neprieštaravo ir muitinės atstovė, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju prekių – atliekų konfiskavimas yra netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 400 (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti G. D. paskirtos keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudos mokėjimą 8 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.