- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- ATP-813-417/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00953-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- I. M.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria I. M. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-10-12 nutarimas, kuriuo I. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-10-12 nutarimu I. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, paskiriant 1200 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 16 mėnesių už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 25 d. 00 val. 06 min. kelyje Klaipėda–Šilutė, Klaipėdos r., chuliganiškai vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš galo kitam automobiliui mažesniu kaip 150 m atstumu, piktybiškai, be jokio būtinumo akino priekyje važiuojančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot“ vairuotoją, kelis kartus lenkė minėtą automobilį, nesant tam būtinumo, lenkdamas rodė nepadorius gestus rankomis lenkiamo automobilio vairuotojui, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą eismo dalyviams, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 28, 96 punktų reikalavimus.
Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui, kuris nutartimi netenkino I. M. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-10-12 nutarimą, kuriuo I. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pateiktame apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį ir jam administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas išnagrinėjęs bylą antrą kartą nenustatė ir neišsiaiškino jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog jis padarė jam inkriminuojamą veiką, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, savo sprendimo nepagrindė jokia objektyvia bylos medžiaga ir nepašalino prieštaravimų, o skundžiama nutartis ir visa byla faktiškai yra paremta tik dviejų liudytojų prieštaringais parodymais. Galiausiai teismas netinkamai kvalifikavo veiką.
Pažymi, kad byloje iš esmės skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo liudytojų parodymai nuo kitos konflikto, įvykusio kelyje, pusės parodymų. Nors šių pusių parodymai yra priešingi vieni kitiems, teismas, nenustatęs jokių kitų objektyvių duomenų, be jokio pagrindo priėmė kaip patikimus vienos pusės – V. G. ir V. B. (R.) – parodymus, ir visiškai atmetė kitos pusės – I. M., L. M., V. Š. ir B. A. – parodymus.
Apelianto įsitikinimu, liudytojų V. G. ir V. B. (R.) nurodytas aplinkybes, kad jos skambino į pagalbos centrą, nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys, nes Bendrojo pagalbos centro 2012-06-20 rašte nurodyta, kad „pagal pateiktą teismo informaciją negalime teigti, jog skambino V. R. ir V. G.“. Proceso metu šioms liudytojoms nebuvo pateikti šie įrašai balso atpažinimui. Be to, skambučiai daryti anonimiškai, neprisistačius skambintojui. Be to, apelianto manymu, jeigu iš skambučių turinio ir laiko spręstume, kad tai kurios nors iš minėtų liudytojų skambučiai, tai jose išdėstomos aplinkybės neleidžia kvalifikuoti jo veiksmų kaip chuliganiško vairavimo. Telefono skambučiuose nieko nekalbama apie nepadorius gestus ir kitas aplinkybes, kurios vėliau buvo įrašytos į procesinius dokumentus. Taigi byloje esantys Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašai negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, patvirtinantys liudytojų V. G. ir V. B. (R.) duotus parodymus, nes nenustatyta, kad skambino būtent šios liudytojos.
Taip pat apeliantas akcentuoja, kad iš penkių apklaustų liudytojų apylinkės teismas patikimais laikė tik dviejų liudytojų parodymus, o kitų trijų atmetė kaip nepatikimus, esą V. G. ir V. B. (R.) parodymai yra paremti „įrodymų visetu“, o jų parodymai teisme laikytini „nuosekliais, neprieštaraujančiais“. Tai, I. M. manymu, akivaizdžiai iškreiptas ir neteisingas įrodymų vertinimas, kurį vėl padarė Šilutės rajono apylinkės teismas, nors dar Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-16 nutartyje buvo pažymėta, kad „nagrinėjant I. M. skundą, bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos visapusiškai ir objektyviai“.
Šalies argumentai
Apeliantas, be to, nurodo, kad liudytojų V. G. ir V. B. (R.) parodymai iš esmės skiriasi dėl pagrindinių bylos aplinkybių: kuriuo metu tariamai buvo rodomi nepadorūs gestai, kas tai darė, ar buvo trečiasis automobilis, ar ne, koks trečias asmuo buvo V. G. ir V. B. (R.) automobilyje, ir ar išvis pastarasis buvo, bei kurio iš konflikte dalyvavusių eismo dalyvių automobilis aplenkė vienas kitą. Tačiau apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas tai ignoravo ir vertino šių liudytojų parodymus kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius.
Taip pat apeliantas pažymi, kad tariamų jo pažeidimų nematė net policijos pareigūnai. Jų protokolas ir tarnybiniai pranešimai surašyti tik iš liudytojų V. G. ir V. B. (R.) parodymų. Teisme pastarieji vienareikšmiškai parodė, kad nematė jokio pagrindo pradėti administracinę bylą (b. l. 113), nes savo akimis nematė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Apeliantas I. M. nurodo, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – už chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Nepakanka tarnybiniuose pranešimuose, protokole ir nutarime pateiktų abstrakčių pareigūnų vertinimų, nes byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Šioje administracinėje byloje nėra nė vieno tiesioginio I. M. kaltės pagal ATPK 124² str. 2 d. įrodymo, nes būtina nustatyti valinį elementą, t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos.
Taip pat, apelianto manymu, įvertinant aplinkybę, kad nuo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo jau praėjo daugiau kaip metai, paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. M. pateiktame atsiliepime į I. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad I. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 124² str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo Nr. X-1365, įsigal. 2008-01-01 (Žin., 2007, Nr. 138-5641) redakcija) paskirta pagrįsta ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. pateiktame apeliaciniame skunde pagrindinį dėmesį skyrė argumentams, kad būtent V. G. vairuoto automobilio važiavimas pastarajam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas galbūt yra neblaivus, ir tik siekdamas geranoriškų tikslų, sustabdyti šį automobilį pastarąjį persekiojo iki Priekulės tilto. Tuo tarpu V. B. (R.) parodymus, kad I. M. automobilis vos neatsitrenkė į galą, interpretavo kaip „prisipažinimą“, jog „Peugeot“ automobilis manevravo pavojingai.
Toks subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, apygardos teismo nuomone, gali būti paaiškinamas tik kaip I. M. pasirinkta gynybos pozicija. Net jei ir būtų galima tikėti geranoriškais I. M. siekiais sustabdyti galbūt neblaivų vairuotoją, lieka visiškai neaišku, kodėl buvo pasirinktas toks agresyvus šio tikslo siekimo būdas, kai buvo galima labai elementariai pranešti tuo pačiu Pagalbos telefonu apie įtarimą sukėlusį automobilį, nurodant ne tik jo valstybinius numerius, tačiau ramiai važiuojant paskui ir telefonu informuojant apie minimo automobilio važiavimo kryptį, taip saugiai ir produktyviai padedant pareigūnams atlikti savo pareigas. Tačiau, apygardos teismo nuomone, I. M. pamatęs, kad kitame automobilyje važiuoja dvi moterys, galbūt norėjo ne tik pastarąsias pagąsdinti, tačiau kartu pasipuikuoti ir prieš jo automobilyje važiuojančius asmenis. Tačiau akivaizdžiai neįvertinęs V. G. ir V. B. (R.) veiksmų sekos – skambučio Pagalbos telefonu – kilusias pasekmes bando paaiškinti kaltindamas V. G. ir V. B. (R.) netinkamu vairavimu ir savo tyčios nebuvimu siekiant sustabdyti minėtąsias moteris. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Apygardos teismo nuomone, net jei V. G. automobilį vairavo ne itin gerai, „auklėti “, pamokyti pastarąją tinkamo vairavimo ir elgesio kelyje buvo ne I. M. kompetencija. Todėl akivaizdu, kad jei V. G. ir V. B. (R.) ryžosi kreiptis pagalbos skambindamos bendruoju pagalbos telefonu, I. M. elgesys nebuvo tinkamas. Juolab įvertinant ir aplinkybę, kad vairuotojų konfliktas prasidėjo ties Dituvos gyvenviete ir tęsėsi iki Priekulės tilto, kaip nurodė pats I. M., persekiojimas vyko apie aštuonis kilometrus.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad V. G. ir V. B. (R.) parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra nustatyta duomenų, kurie leistų manyti, kad minėtosios liudytojos apkalba I. M. dėl asmeninių paskatų ar siekdamos išvengti kažkokių pasekmių. Tuo tarpu kodėl apygardos teismas netiki I. M. pateikta versija, apeliacinės instancijos teismas nurodė aptardamas 2011 m. rugsėjo 25 d. 00 val. 06 min. įvykio eigą, todėl pakartotinai nebeaptaria.
Tad esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad I. M. veiksmai, kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, kvalifikuoti tinkamai. Paskirtoji nuobauda 1200 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 16 mėnesių pagal ATPK 124² str. 2 d., laikytina teisinga ir pagrįsta, nes paskirtos nuobaudos dydis artimas ATPK 124² str. 2 d. sankcijos minimumui. Tenkinti I. M. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.