Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad po traumos atliktame šlapimo tyrime buvo nustatyta THC – ieškovas nežinojo pasekmių, buvo sužalotas, bet po šio tyrimo pasikeitė net gydytojų požiūris į jį, atsirado požiūris kaip į narkomaną, galimai teko ilgiau laukti gydymo. Žinojo, kad narkotikų nevartoja, ieškojo, kas padėtų tai nustatyti, tad kreipėsi į ekspertą, po to į Sodrą ir pats ištaisė gydytojų nenorą padaryti tyrimą iki galo. Gydytojai žino tokio tyrimo pasekmes, žino, kad Sodra nemokės nedarbingumo išmokos, bet neinformuoja paciento, nesupažindina, kad yra galimybė tikslinti THC tyrimą. Ieškovas grįžo namo su pažyma, kad jis yra narkomanas, griuvo šeimos sistema, hierarchija, atsirado finansinių problemų, nes gydytojai nesiėmė pareigos tinkamai suteikti paslaugą. Dėl seksualinio sutrikimo nurodė, jog jis ie6kovui buvo ir anksčiau, bet dabar pradėtas taikyti medikamentinis gydymas, koks nebuvo taikomas anksčiau, ieškovas tai sieja su 5 mėnesius patirtu stresu. Nurodė, kad nustatytas tyrime (duomenys neskelbtini) nėra klaida, tačiau tyrimas netikslus. Ligoninės neteisėtus veiksmus ieškovas sieja su tuo, jog ji privalėjo būti aktyvi ir imtis papildomų tyrimų, kad nustatyti narkotikų nebuvimą, tad neatliko pareigos nustatyti aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovas iš karto nepatiko gydytojams kaip žmogus, gal paprašė dėmesio, gal gydytojai pabandė ,,atsižaisti“ su žmogumi. Su eksperto P. P. ekspertize ieškovas šeimą supažindino, bet kadangi tai yra privataus eksperto išvada, tai buvęs požiūris liko, todėl ieškovas siekia reabilituotis prieš šeimą būtent teismo sprendimu.

4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šlapimo tyrimas buvo atliekamas diagnostiniais tikslais, kad pritaikyti tinkamą gydymą, nes buvo pastebėta, kad ieškovo elgsena neadekvati, jis netinkamai reagavo į skausmą. O neblaivumo/apsvaigimo tyrimas gydymui būtinas nebuvo, be to, buvo atvykusi policija, jiems buvo paaiškinta, kad įvyko buitinė trauma. THC reiškia, kad buvo rasta psichiką veikiančios medžiagos likučių, vadinamų (duomenys neskelbtini) – kaip nurodoma ir P. P. ekspertizėje, tai rodo galimą (duomenys neskelbtini) vartojimą. Kadangi tai neturėjo jokios įtakos paciento gydymui, gydytojai neturėjo pareigos atlikti kokių nors papildomų tyrimų, be to, tokių papildomų tyrimų ligoninė net ir neatlieka, jos pareiga – gydyti žmogų, o ne rūpintis pažymomis Sodrai. Sveikatos paslaugos – ne Sodros pažymos išdavimas, tokia pažyma yra administracinis aktas. Apsvaigimo nustatymas – ne gydytojo pareiga, tą daro laboratorijos, o šiuo atveju nereikėjo jokio papildomo tyrimo. Tyrimai yra atliekami gydymui skirti, jo būtinumui nustatyti ir gydytojai privalo tuo ir užsiimti – gydyti, skiriant tyrimus dėl gydymo taktikos, o ne dėl to, kad ieškovas gautų kokias nors išmokas. Ar Sodra pacientui mokės nedarbingumo išmoką, ar ne, gydytojui nesvarbu; atstovas nurodė, jog nežino, ar gydytojai žino tokių išmokų skyrimo taisykles. Paaiškino, kad kilusias pasekmes turi įrodyti ieškovas, bet jis to neįrodo. Visi tyrimai buvo atlikti dėl sveikatos, tai yra esminis tikslas. Nurodė, jog nemano, kad lytinė funkcija sutriko dėl ligoninės kaltės, tai tik ieškovo žodžiai, apie tai nėra jokių objektyvių įrodymų. Išrašant iš ligoninės buvo nurodyta, jog kitų nusiskundimų pacientas neturi, tad dėl (duomenys neskelbtini) neaišku, kada ėmė jausti skausmą ir nors sako, kad jautė iš karto, tačiau gydytojams nieko nesakė. Kita vertus, grįžęs namo nurodo kentėjęs 10 d. ir niekur nesikreipęs, nors išraše buvo nurodyta, kad pablogėjus sveikatai reikia kreiptis į gydytoją. Kai atvyko konsultacijai ir nurodė kojos skausmą, pagalba buvo suteikta, buvo išduotas siuntimas pas ortopedą, visi tyrimai ir gydymas buvo atlikta per 1,5 val.; svarbu, kad išrašymo dieną jokių nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) ieškovas neturėjo. Niekas be paties ieškovo negali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) didėja, ji skausminga, nesiabsorbuoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021-04-24 ieškovas greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į gydymo įstaigos Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, nes, pirminiais duomenimis, pacientas, lipdamas lauko laiptais, nukrito iš 7 metrų aukščio ir patyrė traumą. Gydymo įstaigos PSPS objektyvios apžiūros metu paciento bendra būklė buvo patenkinama, sąmonė - sutrikusi, asmuo dezorientuotas, vangus, kūno temperatūra 36,3⁰C, pastebėti nubrozdinimai. Krūtinės ir dubens apčiuopos metu skausmo nenurodė. Pacientui buvo atliktos ir dokumentuotos gydytojų ortopedo traumatologo, abdominalinės chirurgijos gydytojo ir anesteziologo reanimatologo konsultacijos. 2021-04-24 atlikta viso kūno kompiuterinė tomografija. Epikrizėje pažymėta, kad 2021-04-24 šlapimo ėminyje buvo rasta psichiką veikiančių medžiagų – (duomenys neskelbtini). Pacientas 2021-04-24 – 2021-04-27 buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) chirurgijos skyrių.

6. Ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad žala sveikatai kilo dėl Gydymo įstaigos galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. atlikus biocheminį tyrimą (2021-04-24, 01:26), ėminys / mėginys šlapimas, narkotikai / buvo rasta (duomenys neskelbtini), t. y. neaktyvus (duomenys neskelbtini) (biochemijos laboratorija Tyrimo protokolas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, pačios narkotinės medžiagos kūne nebuvo patvirtintos privalomais metodais – dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodu. Ieškinyje teigiama, jog gydymo įstaigos neteisėti veiksmai yra netinkamas narkotinių medžiagų nustatymas bei neteisėtas ir nepagrįstas paciento apkaltinimas piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurie turėjo tiesioginę įtaką dėl pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, nes laiku ir tinkamai atlikus reikiamus tyrimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų aptikimu, pacientui būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų tiek artimoje aplinkoje, tiek santykiuose su viešojo administravimo subjektais. Dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo ieškovas buvo įvardintas kaip asmuo, vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, todėl paūmėjo paciento jau turėtas seksualinės funkcijos sutrikimas. Be to, ieškovas nurodo, jog 2021-05-06 ambulatorinio apsilankymo metu jokie tyrimai ar gydymas, susijęs su paciento nurodytais nusiskundimais nebuvo atlikti, todėl jis dėl didelio skausmo susmuko gydymo įstaigos koridoriuje. Ieškovo teigimu, Širdies ir krūtinės chirurgijos centro Krūtinės chirurgijos skyriaus specialistų 2022-05-06 atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas) neužtikrino maksimalių pastangų imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, kad pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių bei turėjo tiesioginės neigiamos įtakos ieškovo fiziniams ir dvasiniams pergyvenimams, dėl to pacientas kur kas ilgesnį laiką patyrė skausmą, nepatogumus, ribojimus užsiimti įprastine darbine ir laisvalaikio veikla, o klinikos specialistų veiksmais (neveikimu) žala padaryta pakenkimu ieškovo sveikatai.

7. Ieškovas 2022-08-01 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją teigdamas, kad skundžiama gydymo įstaiga 2020-05-02 - 2020-06-17 laikotarpiu neužtikrino reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui. 2022-09-23 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos pateikė Komisijai paciento ligos istoriją ir paaiškinimus apie T. G. taikytą gydymą. 2022-10-13 Komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 str. 6 d. nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. paciento sveikatai žala nepadaryta.

8. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas žalos be kaltės modelis. Pastarasis modelis pasižymi tuo, kad klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nebekeliamas, tačiau pareiga nustatyti priežastinį ryšį, t. y. ar žala buvo padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išlieka. Taigi teismas sutikti su ieškovo nuostata, jog kaltė preziumuojama, negali, nes kaltė nėra įrodinėjama, tačiau ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus. PTŽSAĮ 2 str. 14 d. nurodyta, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Žala paciento sveikatai turi būti padaryta kaip pasekmė sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų. CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginimą tik tuo atveju, kai ji buvo padaryta dėl gydymo įstaigos darbuotojų neteisėtos veikos ir netinkamų ir (ar) nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Veiksmų neteisėtumas – būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Bylose dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo įrodinėjimo našta tenka ieškovui. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

9. Teismo įsitikinimu, aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.

10. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

11. PTŽSAĮ nuostatose nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, ir privalo, be kita ko, vertinti, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala bei ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pagal LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo nuostatų kontekste neišvengiama žala yra kai egzistuoja tokie kriterijai: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.

12. Ieškovas teigia, kad gydymo įstaiga teikė paslaugas, nedėdama maksimalių pastangų, siekiant išvengti neigiamų padarinių sveikatai, tačiau su anksčiau minėtomis ieškovo išvadomis nesutiktina. Vadovaujantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų 2022-09-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), paciento ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais medicininiais dokumentais, 2021-04-24 pacientas į gydymo įstaigą pateko sutrikusios sąmonės būklės, dezorientuotas ir vangus, nors skubaus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nenustatyta ūmiai traumai būdingų pokyčių. Gydytojas anesteziologas, reanimatologas E. Š. 2022-09-16 rašte paaiškino, jog būtent diferencijuojant galimas sąmonės sutrikimo priežastis, buvo nutarta atlikti bendrą šlapimo tyrimą, negalint atmesti apsinuodijimo nepatikslintomis medžiagomis, kurios galėtų slopinti sąmonę. Remiantis šiuo tyrimu nebuvo diagnozuota kokia nors kliniškai reikšminga intoksikacija ir tai tolimesnės paciento tyrimo ir gydymo taktikos neįtakojo. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovo atstovas bei procesiniuose dokumentuose atsakovas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatymo akto pildymo reikalingumą sprendžia ikiteisminio tyrimo ir policijos institucija. 2021-04-24 02:24 val. į gydymo įstaigą buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau oficialus reikalavimas dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti nubuvo pateiktas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad gydytoja krūtinės chirurgė J. Z. paaiškinime pažymėjo, kad paciento skundas dėl nepagrįsto ir neteisėto ieškovo apkaltinimo piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis neatitinka tikrovės, nes jokie panašūs komentarai nebuvo išsakyti, apie paciento sveikatos būklę informacija visuomet teikiama tik pacientui. Taigi atsakovo manymu, dvasiniai išgyvenimai dėl reputacijos, socialinių ryšių pablogėjimo, seksualinės funkcijos sutrikimo paūmėjimas nesusiję su gydymo procesu, informacija apie šlapime rastą THC buvo teikiama tik pacientui, be to, Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas – gydytojas krūtinės chirurgas V. J. paaiškino, jog 2021-04-24 nustatytas teigiamas THC testas nebuvo patvirtintas, pažyma dėl neatvykimo į darbą buvo pakeista į nedarbingumo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), paciento dokumentuose nebuvo konstatuotas apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktas, o pagalba suteikta tinkamai.

14. Nors ieškovas gydytojų neteisėtus veiksmus grindžia netinkamu narkotinių medžiagų nustatymu bei neteisėtu ir nepagrįstu T. G. apkaltinimu piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, teismas su tuo sutikti negali - ieškovas nenurodo, kaip įprastas šlapimo tyrimo atlikimas ir jo rezultatas yra susijęs su gydytojams nustatytų reikalavimų nesilaikymu ar sveikatos priežiūros teiktų paslaugų kokybe. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šlapimo tyrimas, kuriame buvo rasta THC medžiaga, atliktas netinkamai, o argumentas, kad narkotinės medžiagos paciento kūne nebuvo patvirtintos privalomuoju dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodu, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų gydytojus jį atlikti. Medicinos dokumentuose nėra nurodyta, kad T. G. į ligoninę pateko apsvaigęs; šlapime rasta THC medžiaga nebuvo patvirtinta, tyrimu nebuvo diagnozuota kliniškai reikšminga intoksikacija jokiomis psichotropinėmis medžiagomis, šlapimo tyrimas tiesioginės žalos sveikatai nepadarė, nes nuo jo gydymo eiga nepriklausė ir jį padarius nepakito. Teismas akcentuoja, kad gydytojai nėra atsakingi už biocheminių tyrimų rezultatus – jie priklauso nuo paciento organizmo veiksnių; ką iš esmės patvirtino ir paties ieškovo į bylą pateikta P. P. išvada, kurioje aiškiai nurodyta – rasti psichiką veikiančios medžiagos likučiai (metabolitai) rodo galimą (duomenys neskelbtini) vartojimą.

15. Ieškinyje nurodoma, jog pacientui 2021-05-06 atvykus į gydymo įstaigos Krūtinės chirurgijos skyrių kontrolinei konsultacijai, jis nurodė, kad nuolat kenčia nepakeliamą skausmą dešinio klubo srityje, dėl ko yra sunku judėti, tačiau jokių tyrimų ar gydymo, susijusių su paciento nurodytais nusiskundimais, nebuvo pritaikyta – buvo atlikta tik krūtinės ląstos rentgenografija. Minėtos konsultacijos metu gydytoja krūtinės chirurgė J. Z. rekomendavo tik šeimos gydytojo priežiūrą bei tausojantį režimą, pacientas nebuvo nukreiptas į kitą gydymo įstaigos skyrių, kur jam būtų suteikta tinkama medicininė pagalba. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo judėti ir tiesiog susmuko gydymo įstaigos koridoriaus patalpoje; tik tada jam buvo skirta gydymo įstaigos Ortopedijos – traumatologijos centro gydytojos traumatologės I. G. konsultacija bei atlikti papildomi tyrimai. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2021-05-06 pacientas atvyko į gydymo įstaigą krūtinės chirurgo konsultacijai. Krūtinės chirurgė J. Z., atlikus krūtinės ląstos rentgenografiją, pažymėjo, kad rentgenologiškai dešinės pleuros ertmės turinio sankaupa sumažėjusi, chirurginių intervencijų nereikia; ieškovas tą pačią dieną buvo konsultuotas gydytojos ortopedės traumatologės I. G., jam buvo atliktas ir gydymas. Akcentuotina, jog remiantis asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pacientą gydytojos J. Z. siuntimu konsultavo gydytoja ortopedė traumatologė I. G., buvo sudarytas gydymo planas, tą pačią 2021-05-06 dieną 12:29 val. atlikta dubens kaulų rentgenograma. Taip pat 2021-05-06 12:58 val. atliktas apatinės galūnės minkštųjų audinių ultragarsinis tyrimas, po kurio nejautroje atlikta hematomos punkcija, taigi buvo pritaikytas gydymas, kaip teismo posėdyje ir nurodė atsakovo atstovas. Vertinant ieškovo teiginius dėl (duomenys neskelbtini) gydymo, akcentuotina, kad ieškovas patyrė traumą, po kurios jam susidarė (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad pacientas atvyko į gydymo įstaigą po buityje patirtos traumos, o asmens sveikatos priežiūros specialistai teikė tinkamas, kokybiškas paslaugas, buvo atlikti tinkami tyrimai, jį konsultavo anesteziologas reanimatologas, ortopedas traumatologas, abdominalinės chirurgijos gydytojas, o 2021-05-06 - krūtinės chirurgė ir ortopedė. Tad, teismo nuomone, paciento nurodyta žala nėra tiesiogiai susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ar jų netinkamu teikimu. Pacientui gydymo įstaigos specialistai pagal savo kompetenciją tinkamai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nes į bylą pateikti medicininiai dokumentai paneigia ieškovo išsakytą subjektyvią nuomonę, jog jam buvo suteikta netinkama pagalba arba ji nebuvo suteikta; priešingų įrodymų ieškovas į bylą neteikė, prašymų rinkti įrodymus teismui neteikė.

16. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021-05-06 apsilankymo metu gydymo įstaigoje teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, grubiai pažeidė savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos principus, nes pacientui buvo laiku nepaskirtas tinkamas gydymas, o išsamesni tyrimai atlikti tik tada, kai jis suklupo gydymo įstaigoje iš skausmo. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovas suklupo tą pačią dieną, t. y. 2021-05-06, išėjęs iš gydytojo kabineto ir vis dar būdamas gydymo įstaigos patalpose, kuriose specialistams pastebėjus pacientui buvo iškart suteikta tinkama medicininė pagalba ir atlikti visi tyrimai, kurių, ieškovo nuomone, trūko pirminio kontrolinės apžiūros apsilankymo metu. Visgi teismas su tokiais ieškovo teiginiais sutikti negali ir mano, kad jie yra subjektyvūs bei deklaratyvūs. Ieškovui 2021-05-06 12:29 val. buvo atlikta dubens kaulų rentgenograma; 12:58 val. atliktas apatinės galūnės minkštųjų audinių ultragarsinis tyrimas, po kurio nejautroje atlikta hematomos punkcija. Taigi akivaizdu, kad ieškovui buvo pritaikytas gydymas, o net ir byloje nustačius tam tikrus nesklandumus jį skiriant, nėra duomenų, kurie leistų teismui teigti, kad gydymo įstaiga suteikė paslaugas aplaidžiai, netinkamai ar nepilnai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sutinka su atsakovo motyvais, jog pacientas išvykdamas iš gydymo įstaigos po traumos nurodė, jog kitų nusiskundimų neturi ir tik teikdamas ieškinį jame nurodė, jog skausmą jautė iš karto, tačiau gydytojams nieko nesakė. Pastebėtina, kad ieškovas nurodo namuose kentėjęs skausmą 10 d., tačiau per tą laiką į gydymo įstaigą nesikreipė.

17. Dėl lytinės funkcijos sutrikimų ieškovo skundą tyrusi Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, dar 2020-10-06 ieškovas kreipėsi konsultacijai į gydytoją urologą R. A. su skundais, jog sunku pasiekti erekciją jau apie 10 metų po traumos, įvyksta greitas sėklos išsiveržimas. Pacientui buvo nustatyta diagnozė ,, (duomenys neskelbtini)“, nesusijęs su organiniu sutrikimu ar liga ir buvo skirtas gydymas. Todėl teismas negali nesutikti su atsakovo išdėstytais motyvais, kad ieškovo seksualinės funkcijos sutrikimas buvo diagnozuotas dar gerokai iki 2021-04-24 įvykusios traumos (maždaug prieš 10 m.), be to, pažymėtina, kad ieškovui lankantis pas tą patį gydytoją urologą po šioje byloje analizuojamos traumos 2021-06-29, gydytojas pateikė tokią pačią medicininę išvadą bei skyrė tokį patį gydymą, kaip ir iki patirtos traumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pacientui 2020-10-06 buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl argumentas, kad asmuo patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl to, jog šio sutrikimo pasekmės galimai tęsis visą gyvenimą, yra nesusijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nes buvo diagnozuotas dar prieš ginčijamą gydymo eigos pradžią. Teismas nurodo, jog būtina pažymėti, kad ieškovas bylą nagrinėjant teisme pats asmeniškai nedalyvavo, paaiškinimus teikė per atstovą, prašymų dėl ekspertizės, liudytojų apklausos nereiškė, o teismui išaiškinus ieškovo teisę reikšti minėtus prašymus ir dalyvauti posėdyje, jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas prašymų nereikš.

18. CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos taisyklė, kurioje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas pažymi, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra išsami ir aiški, o kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Iš minėtų įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas, o kitais įrodymais, kurių turinys nepagristas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Taigi teismas daro vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju paciento fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai neturi jokio priežastinio ryšio su gydymo įstaigoje pacientui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Sutiktina su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ieškovas privalo įrodyti, jog gydymo įstaigos specialistai nesilaikė reikalavimų, sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant procedūrai taikytinų reikalavimų (standartų).

19. Taigi apibendrinant teismas laiko, kad reikalavimai žalai atlyginti yra nepagrįsti, grindžiami išimtinai tik ieškovo subjektyviais, niekuo nepagrįstais deklaratyviais paaiškinimais. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui kilo neigiamos pasekmės sveikatai, į bylą nepateikta, todėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo.

20. Ieškovas ieškinyje pateikia duomenis, kad patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 363,00 Eur už UAB „Ungė“ teismo medicinos gydytojo P. P. specialisto išvadą ir 1000,00 Eur už advokato išlaidas ieškiniui parengti. PTŽSAĮ 24 str. 7 d. 1 p. ir Žalos aprašo 15.1 p. nustatyta, kad turtinė žala atlyginama pagal tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl pacientui padarytos žalos (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms (prietaisams), išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas tiesiogiai su padaryta žala (paciento priežiūra ir (ar) sveikatos atkūrimu, ir (ar) kt.) susijusias pagrįstas ir būtinas protingas išlaidas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir kokybiškai, žala dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebuvo padaryta, ieškovui turtinė žala nepriteistina.

21. PTŽSAĮ 24 str. 7 d. 2 p. nurodyta, kad neturtinės žalos dydis sveikatos sužalojimo atveju yra nustatomas pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes bei vadovaujantis Žalos aprašo 16 p., nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal numatytus kriterijus. Ieškovas nurodo, jog jam padaryta didelė neturtinė žala – neigiamos pasekmės galimai tęsis visą likusį gyvenimą (seksualinės funkcijos sutrikimas), buvo sutrikdyta ieškovo kasdienė veikla ir laisvalaikis, ieškovas buvo pažemintas, nepagrįstai buvo pabloginta reputacija, pašlijo santykiai ir nutrūko glaudus ryšys su sutuoktine, nepilnamečiais vaikas, padidėjo pareiškėjo socialinė atskirtis, nes tapo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis, taip pat patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai turėjo įtakos paciento psichinei sveikatai, tačiau teismas akcentuoja, kad ieškovas nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų ar duomenų. Ieškovas neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, jų neindividualizuodamas ir teismo posėdyje nepaaiškindamas.

22. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių žalos nustatymo komisijos išvadą bei sudarančių pagrindą spręsti dėl padarytos žalos pacientui, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šios komisijos padarytomis išvadomis dėl žalos nebuvimo fakto ir atlygintinumo, kaip tai nustatyta PTŽSAĮ įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas negali teigti, kad buvo pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata / gyvybė. Ieškovui buvo suteikta tinkama medicininė pagalba patyrus traumą, o lytinės funkcijos sutrikimo paūmėjimui, kuris atsirado gerokai prieš traumą, gydymo įstaigos veiksmai įtakos neturėjo ir negalėjo turėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovei į bylą nepateikus patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.