Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-12-30 · Administracinė byla Nr. I1-9815-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-30Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
I1-9815-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02374-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-9815-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02374-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 14 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-5).

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 28-29) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-08-25 iki 2021-09-17 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio 519 patalpoje. Teigė, kad gyvenamosios patalpos sienos buvo apaugusios pelėsiu, kuris yra kenksmingas sveikatai ir gyvybei. Pažymėjo, kad liūties metu per kambario lubas lašėdavo vanduo, todėl pareiškėjas gyveno lauko sąlygomis. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, jog ginčo patalpoje 2021-07-12 buvo pradėti vykdyti remonto darbai, todėl nuteistieji buvo perkelti gyventi į kitas patalpas. Be to, nuo 2021-09-01 nuteistieji iš Kybartų sektoriaus buvo perkeliami į kitas pataisos įstaigas, kadangi pastatas buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjo nusiskundimai dėl pelėsio yra nepagrįsti, kadangi patalpa vėdinama per atvirus langus, o žiemos metu veikė šildymas, todėl pelėsis negalėjo susidaryti. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų administraciją ar Psichologinę tarnybą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-08-25 iki 2021-09-17, Kybartų sektoriaus 5 būrio 519 gyvenamojoje patalpoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas skundėsi tuo, jog gyvenamosios patalpos sienos buvo apaugusios pelėsiais, per lubas lašėjo vanduo.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Nors Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, teigė, kad gyvenamosios patalpos yra nuolat prižiūrimos, vėdinamos bei šildomos ir jose negali atsirasti pelėsis, byloje nepateikti šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar gyvenamosios patalpos sienos buvo švarios, neapipelijusios (b. l. 21-25), taip pat nėra aiški šių fotonuotraukų padarymo data.

Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021-07-30 patikrinimo aktas Nr. (4-21.80)PA-4612 (b. l. 19-20) patvirtina, kad Kybartų sektoriaus 519 gyvenamojoje patalpoje 2021-07-12 buvo pradėti vykdyti remonto darbai, todėl nuteistieji buvo perkelti į kitas patalpas. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neneigė. Atsakovės atstovo argumentus apie atliktą remontą pagrindžia ir byloje pateikta 2021-08-30 Lokalinė sąmata (b. l. 18), kurioje užfiksuoti pataisos namų įsigytų statybinių medžiagų kainos ir kiekiai.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019-08-25 iki 2021-07-12. Teismas pažymi, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju būtent Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 519 gyvenamojoje patalpoje vizualiai matėsi pelėsis, drėko lubos, tačiau atsakovės atstovas to nepadarė, vertinant ginčo laikotarpį iki 2021-07-12.

Teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-25 iki 2021-07-12, kuomet, kaip nustatyta šioje byloje, buvo pradėti vykdyti remonto darbai 519 patalpoje, pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors skunde nurodė, kad išgyveno dideles dvasines ir fizines kančias, nėra duomenų, kad buvo kreipęsis į gydytoją ar kad pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai būtų kilusios sunkios, negrįžtamos pasekmės. Pareiškėjas iš esmės teigė bijojęs susirgti ir iki šiol nerimaująs dėl savo sveikatos, tačiau šie teiginiai vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio prielaidos. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko nesikreipė į pataisos namų psichologus (b. l. 16) ar Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 17). Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas patyrė sunkaus mąsto neturtinę žalą, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Teismas sutinka, kad dėl šioje byloje nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista nuo 2019-08-25 iki 2021-07-12, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė