Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-60-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
1A-220-60-2010
Teisminio proceso Nr.
64-1-00867-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
B. P.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Teisėjas Raimundas Krušinys Baudž. byla Nr. 1A-220-60/10Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 64-1-00867-07)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam B. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. P. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta 1 metams ir 6 metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš B. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 393,10 Lt.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 28-29 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė pasikviestam pas save į namus nukentėjusiajam V. D. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei metaliniu strypu į galvą ir kairę ranką. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiam V. D. galvos ir krūtinės sumušimą, muštines žaizdas galvoje ir veide, nosies kaulo lūžimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kairio alkūnkaulio lūžimą irtai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo paaiškinimus ir tai, kad pats nukentėjusysis neatsimena su kuo ir kada atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Teisme nuteistasis nurodė, kad 2007-08-28 šiame kaime įvyko autoįvykis, todėl V. D. galėjo būti partrenktas automobilio, tačiau ši aplinkybė apylinkės teisme netirta. Nevertinta ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai grasino B. P. vis tiek „pasodinti“ dėl tose apylinkėse neaiškiomis aplinkybėmis vykdomų nusikaltimų. Nuteistasis neigia parsivedęs į savo namus nukentėjusįjį ir jį žalojęs, o 2007 m. rugpjūčio 27 ir 28 dienomis apeliantas buvo namuose, nes pats yra ligotas, turintis II grupės neįgalumą, todėl iš namų išeina tik esant būtinumui.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad dėl jo kaltę grindžiančių įrodymų stokos, jis turi būti išteisintas. B. P. kaltė grįsta tik netiesioginiais įrodymais, prielaidomis, nes nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs, jis nepilnai prisiminė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai išgėręs. Kiti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad nukentėjusįjį sužalojo apeliantas, nes niekas to nematė ir negalėjo matyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nors B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė parsivedęs į savo namus V. D. ir jį žalojęs, t.y. sukėlęs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokie jo parodymai paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais.

Nukentėjusysis V. D. teisme duodamas parodymus nurodė, kad B. P. atpažino iš pateiktų nuotraukų. Jis iš pradžių neigė, kad buvo įvykio vietoje, nes buvo sukrėstas ir gerai neprisiminė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad gerai neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus parodymus, iš kurių matyti, kad 2007-08-28, apie 17 val., autobusų stotyje jį užkalbino, kaip vėliau paaiškėjo, B. P. ir pasiūlė kartu nuvažiuoti į jo namus pasisvečiuoti. Autobusu nuvykus pas pastarąjį, jo kieme matė keturis šunis (tris mažus, nepririštus ir vieną didelį, pririštą), o namo viduje buvo daug kažkokios aparatūros, signalizacijų. Kambaryje nukentėjusysis visą laiką sėdėjo ant lovos, o atsistojus nuo lovos ir einant per kambarį ir ieškant kur išmesti popierių, B. P. pradėjo ant jo rėkti. Vėl atsisėdus ant lovos, B. P. pribėgo ir sudavė ranka kelis smūgius jam į veidą, bei pasakė „ką tu nežinai, kur mano kriukiai stovi, ko čia dėstai bet kur“ ir parodė kampe prie sienos sudėtas savo lazdas, viena kurių buvo armatūrinė - metalinė, viršuje užlenkta rankena, kuri buvo apvyniota mėlynos spalvos medžiaga, o po to B. P. minėta lazda bei ranka jam sudavė kelis smūgius į galvą. Po smūgių jis nukrito ant grindų, o B. P. jam sudavė dar kelis smūgius į galvą ir koja įspyrė į krūtinę. B. P. suduodamas smūgius šaukė ant jo, grasino ir ateityje panaudoti smurtą. Iš ryto B. P. pradėjo kažko kambaryje ieškoti, šaukė, kad neranda akinių, po to, pasiėmė kambaryje buvusį metalinį strypą, trenkė jam per galvą. Jis bandė kaire ranka užsidengti galvą, todėl jam strypu sudavė į ranką, kuri nuo smūgio lūžo. Nuo suduotų smūgių jis nelabai ką prisimena. B. P. jo neišleido, tai padarė tik sutemus, taip pat parodė kur jam eiti. Eidamas per mišką nukrito krūmuose, tačiau tada rankos susižaloti negalėjo, kadangi tose vietose, kur ėjo, buvo arimai, žemė arba žolė. Po to priėjo kažkokį namą ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Nors nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pakeitė ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus teigdamas, jog susižalojo pats, tačiau papildomos apklausos metu nurodė, kad pakeitė parodymus, nes prie B. P. apklausoje bijojo duoti teisingus parodymus. B. P. po įvykio jis buvo susitikęs prie autobusų stoties ir šis prašė nesakyti apie panaudojo fizinį smurtą, grasinimų nebuvo, tačiau jis vis tiek išsigando B. P..

Iš 2009-02-17 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. D. patvirtino, jog jį sužalojo priešais jį sėdintis asmuo, t.y. B. P., o iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. D. iš veido bruožų atpažino B. P., kuris jį sužalojo.

Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, tai yra nei pirminiuose savo parodymuose, nei parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui jis nenurodė, kad B. P. parsivežė jį į savo namus ir vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, tuo nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Tačiau vėlesniuose nukentėjusiojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis nuosekliai išdėstė aplinkybės, kurias patvirtina kitos faktinės bylos aplinkybės. Todėl netikėti aukščiau išdėstytais V. D. parodymais ir tai, kad pastarasis keitė parodymus nuteistojo naudai, nes buvo sukrėstas bei bijojo B. P., pagrindo nėra. Juo labiau, kad nukentėjusiojo parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytoja D. R., kuri nurodė, kad 2007-08-30, apie 7 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, atėjo senyvo amžiaus stipriai sumuštas, kraujuojantis, prakirsta galva, mėlynais paakiais, ištinusiu veidu vyras, kuris prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi ji nežinojo greitosios medicinos pagalbos numerio, todėl paskambino kaimynei I. D. ir paprašė jos iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Liudytojos Vida I. D. patvirtino, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jai paskambino kaimynė D. R. ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri reikalinga į jos namus atėjusiam stipriai sumuštam nepažįstamas žmogui. Liudytojas A. D. parodė, kad 2007-08-28, apie 18 val., matė, kaip į savo namus, kartu su nedidelio ūgio, senyvo amžiaus, pasiremiančiu lazda nepažįstamu vyru, grįžo kaimynas B. P.. Tuo tarpu liudytojas J. V. parodė, kad 2007-08-28, apie 16.20 val., į jo vairuojamą maršrutinį autobusą Marijampolės autobusų stotyje įlipo vienas aukšto ūgio, senyvo amžiaus, pailgo veido vyriškis, kurį vėliau atpažino iš fotonuotraukų kaip B. P., ir kitas mažo ūgio, taip pat senyvo amžiaus, sunkiai einantis vyriškis. Aukštesnio ūgio vyriškis autobuse nupirko du bilietus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Privažiavus prie minėto kaimo, aukštesnis vyriškis paprašė sustoti bei juos išleisti. Į aukštesnio ūgio vyrą atkreipė dėmesį, kadangi pastarasis autobuse kalbėjo pakeltu tonu. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. V. pagal veido bruožus atpažino B. P. kaip asmenį, kuris su kitu nedidelio ūgio senyvu vyriškiu vyko jo vairuojamu autobusu iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kur išlipo kartu su tuo senyvu, žemesniu vyriškiu. Iš 2008-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sodybos prieigose bėgioja trys nedideli šunys, vienas didelis šuo pririštas grandine. Kambaryje ant stalo yra įvairios aparatūros, klavišinis instrumentas. Nuo B. P. sodybos rytų kryptimi apie 200 m. atstumu, yra A. D. sodyba, o pietvakarių kryptimi D. R. sodyba. Iš 2007-09-06 kratos protokolo matyti, jog kratos metu B. P. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas metalinis strypas su užlenktu galu, kuris apvyniotas mėlynos spalvos izoliacine juosta, o iš 2007-09-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas kratos metu rastas metalinis strypas, kurio vienas galas lenktas ir apvyniotas mėlynos spalvos izoliacine medžiaga.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. G 1155/07(09) nurodyta, jog V. D. konstatuota galvos ir krūtinės sumušimas, muštinės žaizdos galvoje ir veide, nosies kaulų ir kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padaryta kad ir tyrimui pateiktu metaliniu strypu. Specialisto išvadoje Nr. KG 94/07(09) nurodyta, jog V. D. konstatuota galvos ir krūtinės sumušimas, muštinės žaizdos galvoje ir veide, nosies kaulų ir kairio alkūnkaulio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl alkūnkaulio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. V. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytos situacijos metu. Specialisto išvadoje Nr. KG 13/09(09) nurodyta, jog V. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir septyniais poveikiais. Specialisto išvadoje Nr. 140-(10641)-IS1-9676 nurodyta, jog ant tirti pateikto strypo, paimto 2007-09-06 kratos metu iš B. P. namų, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo ir žmogaus biologinių pėdsakų, tačiau minėti pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Visi šie aukščiau išdėstyti įrodymai, patvirtina V. D. parodymus apie tai, kad kaltinime nustatytu laiku ir aplinkybėmis, B. P. parsivedęs V. D. į savo namus vartojo prieš jį fizinį smurtą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas pastarajam sveikatą. Todėl teigti, kad B. P. kaltė grįsta tik netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, pagrindo nėra. Apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymų visetą ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad B. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir įvertino aplinkybes, dėl kurių nukentėjusiojo V. D. parodymai nebuvo nuoseklūs, teismas padarė teisingą išvadą, jog parodymus nukentėjusysis keitė, bijodamas B. P.. Apylinkės teismas pagrįstai nevertino ir netyrė B. P. pateiktos versijos, kad V. D. galėjo būti sužalotas partrenkus jį automobiliu, kadangi tokios nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės yra akivaizdžiai prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams.

Apeliantas skunde nurodo, kad nevertinta ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai grasino B. P. vis tiek „pasodinti“. Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnis numato ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarką. Šis straipsnis suteikia proceso dalyviams teisę kreiptis su skundu į prokurorą jei jie mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas savo pareigas pažeidė proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Tokio pobūdžio skundo ar skundų, pasirašytų B. P. ar jo gynėjo, byloje nėra, todėl toks jo apeliacinio skundo motyvas atmestinas.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, spręsdamas B. P. bausmės klausimą, apylinkės teismas nurodė, kad pastarajam skirtina sankcijos (pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį) vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Maksimali laisvės atėmimo bausmė pagal minėto straipsnio 1 dalį yra treji metai. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad B. P. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteisti 1 metų ir 6 metų laisvės atėmimo bausme. Tokia nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas, todėl taisytina, kad nekiltų abejonių vykdant šį nuosprendį.

Skundžiamas nuosprendis yra teistas ir pagrįstas, todėl naikinti jį bei B. P. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, bausmės klausimą išsprendžiant taip: B. P. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai : Egidijus Jonas GrigaravičiusSvetlana Jurgaitienė