Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-507-859/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
1-507-859/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01713-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
L. K.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-507-859/2011(Proceso Nr. 1-10-1-01713-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorui R. J.,nukentėjusiajai L. K.,liudytojams: V. Č., J. T.,Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „GELANGA" Vilnius, montuotoju, gyvenantis Rygos g. 35-3, Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2010-11-20 Vilniuje, apie 00:38 val., Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford „Escort“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į Rinktinės g. 1 namo kiemą ir partrenkė pėsčiąją L. K., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ stulpą su vaizdo kamerų tvirtinimu, padarydamas 229,94 Lt žalą. Taip J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 133 punktų reikalavimus.

Kaltinamasis J. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010 m. lapkričio 20 d. apie 24:00 val. maždaug 60 km/h greičiu kartu su draugu automobiliu Ford „Escort“ važiavo nuo Mindaugo tilto link Žalgirio stadiono. Kelio danga buvo šlapia. Link posūkio pristabdė, automobilį užnešė į dešinę pusę. Prieš valandą - dvi buvo išgėręs apie 2 litrus alaus, pripūtė 1,8 promiles, tačiau nesijautė apsvaigęs. Kai automobilį užnešė, atsitrenkė į stulpą. Išlipęs iš mašinos iš karto nesuprato, kad sužalojo žmogų. Vėliau pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Bandė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs. Merginai paklojo paklotą. Mergina buvo sąmoninga, laikėsi už kojos, šaukė, nekalbėjo. A. F. „Escort“ pirko kartu su draugu važinėti į darbą. Padarė tik pirkimo-pardavimo sutartį. „Regitroje“ automobilio neužregistravo. Automobilis buvo įsigytas maždaug prieš 2-3 mėnesius. Draudimą savo vardu padarė draugas M. Č.. Negali pasakyti kodėl sėdo už vairo. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad buvo išgėręs, kelio danga buvo slidi. Gal buvo viršytas leistinas greitis.

L. V. Č.,parodė, kad šių metų žiemą, jau buvo sniegas, galimai Rinktinės g. dešine puse ėjo iš SEL grupės koncerto. D. L. ėjo šalia jo iš kairės pusės, gal būt buvo šiek tiek atsilikusi nuo jo. Išgirdo slystančių padangų garsą, pajuto smūgį į koją. Pamatė, kad L. guli ir verkia, laikosi už kojos. Jos kelio girnelė persisukusi. Bendruoju pagalbos numeriu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vėliau policija ir greitoji sakė, kad kvietimas buvo ne vienas. Apsidairęs pamatė įvažiavusį į stulpą Ford „Escort“ automobilį. Nematė kas vairavo automobilį. Iš mašinos buvo išlipę 2 žmonės, su kuriais nebendravo.

Liudytojas J. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų. Buvo bendradarbiai. 2010 metais apie Naujus metus naktį, apie 24:00 val. kartu su J. V. važiavo namo. J. vairavo Fors „Escort“ automobilį, kurį nupirko kartu. Kieno vardu buvo registruotas automobilis nežino. Draudimas buvo padarytas bendradarbio M. Č. vardu. Prieš vairavimą išgėrė alaus. Važiavo nuo balto tilto link Stoties. Bevažiuojant klausėsi muzikos. Buvo posūkis, drėgnas asfaltas, vairuotojas turbūt nesuvaldė mašinos, įsirėmė į bordiūrą ir užšoko ant šaligatvio. Išlipę iš automobilio pastebėjo, kad merginą sėdi ant šaligatvio. Bandė padėti, pakloti paklotą, kad mergina nesėdėtų ant šaligatvio. Mergina atsisakė sėsti ant pakloto. Nematė kaip buvo partrenkta mergina, žiūrėjo į kitą pusę. Važiavo apytiksliai 50-60 km/h greičiu, tačiau į spidometrą nežiūrėjo.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 20 d. kartu su V. Č. ėjo iš koncerto, vykusio Ūkio banko teatro arenoje. Ė. V. iš dešinės. Prie aikštelė šaligatvyje išgirdo mašinos cypimą. Išgirdusi cypimą, šiek tiek atsiliko pažiūrėti. Pamatė atvažiuojančią mašiną, pradedančią slistį. Kadangi nespėjo pasitraukti, buvo partrenkta. Eismo įvykio metu iš šoko prarado nuovoką, aplinkybių neprisimena. Atsigavo sėdėdama ant žemės ir jusdama kojos skausmą. Labai greitai atvažiavo policija. Greitosios medicinos pagalbos laukė 15 minučių. Nelabai reagavo, kas vyksta aplinkoje. Mano, kad automobilio greitis buvo apie 80 km/h. Jai buvo sužalota kairė koja ir kairė ranka. Smūgio neatsimena, greičiausiai smūgis buvo į kairę koją, griūdama sužalojo ranką. Buvo nustatytas kojos išnėrimas. Tačiau koją buvo atstatyta. Būnant ligoninėje, pajuto stiprų skausmą rankoje. Paaiškėjo, kad buvo sulaužyta ranka, konstatuotas kaulų skilimas. Vairuotojas prie jos nebuvo priėjęs, tik kartu važiavęs asmuo pasiūlė apklotėlį. Kadangi nelabai galėjo judėti, noro persėsti ant jo nebuvo. Po eismo įvykio kai buvo pakviesta pas tyrėją, tyrėjas paminėjo, kad kaltinamasis ieškojo. Davė savo telefono numerį, jis siūlė taikytis gražiuoju. Kadangi skambučio nesulaukė, susitiko teisme.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta transporto priemonės Ford „Escort“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio ir apgadinimai (b.l. 5-6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta transporto priemonės Ford „Escort“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 21-22).

Vaizdo įrašo duomenimis, kuriame užfiksuotas eismo įvykis ir kilusios pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimas (b.l. 49-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6201/10 (01) nurodyta, kad J. V. kraujyje rasta 1.95 promilės etilo alkoholio (b.l. 58-60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4515/10 (01) nustatyta, kad L. K. padarytas kairės alkūnės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva, alkūnkaulio lūžimu, odos nubrozdinimas kairio riešo vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai aplinkybėse nurodyto kelių eismo įvykio metu. L. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 61-63).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija).

J. V. yra kaltinamas pažeidęs KET 14 ir 133 punktų reikalavimus.

14 punkte nurodyta, kad – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę... neblaiviems...“;

133 punkte nurodyta, kad – „133. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.

Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, J. V., 2010-11-20 Vilniuje, apie 00:38 val., Rinktinės – Juozapavičiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford „Escort“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į Rinktinės g. 1 namo kiemą ir partrenkė pėsčiąją L. K., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir atsitrenkė į UAB „P-PARKAS“ stulpą su vaizdo kamerų tvirtinimu, padarydamas 229,94 Lt žalą. Taip J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 133 punktų reikalavimus.

Nusikalstamos veikos metu J. V. veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo KET pažeidimo gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 14 ir 133 punktų reikalavimus, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229,94 Lt vertės stulpas su vaizdo kamerų tvirtinimu.

J. V. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas sunkiausių neatsargių nusikaltimų, kadangi J. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko ir atsirado neigiamos pasekmės – sužalota nukentėjusioji, sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229,94 Lt vertės stulpas su vaizdo kamerų tvirtinimu. Bendrovėj žala atlyginta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. V. paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą).

Nustatydamas trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) terminą, skaičiuodamas nuo jo vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra J. V. atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad J. V. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. J. V. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo veika sukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajai (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (išnirusi koja, lūžęs rankos kaulas)). Be to, sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229,94 Lt vertės stulpas su vaizdo kamerų tvirtinimu. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuo 2004 m. septynis kartus baustas už KET pažeidimus. Kaltinamajam palikus teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis ir ateityje gali kelti pavojų aplinkiniams, todėl būtina uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatant draudimą naudotis šia specialia teise atsižvelgtina į išdėstytas aplinkybes ir kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, maksimaliam terminui, t.y. trims metams (BK 68 str. 2 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš J. V. prašė priteisti 1072 Lt dydžio turtinės žalos ir 10000 Lt dydžio neturtinės žalos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. V. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad Draudimo bendrovė atlygins nukentėjusiajai 772 litai turtinę žąlą (67 litus už įtvarą, 335 litus už taksi paslaugas, 370 litų už sugadintus drabužius) ir 200 litų neturtinės žalos.

Civilinė ieškovė L. K. parodė, kad 300 litų turtinės žalos už negautas pajamas atsisako. Kadangi visą turtinę žalą ir dalį, t.y. 200 Lt neturtinės žalos atlygins Draudimo bendrovė, prašo atlyginti 9800 litų neturtinės žalos. Neturtinę žalą grindžią tuo, kad patyrė apysunkius sveikatos sužalojimus, iki šiol jaučia komplikacijas. Sąmonės neprarado, smūgio nematė, atsigavo gulėdama ant žemės. Apie eismo įvykį suprato, kai pajuto skausmą kojoje ir pamatė kreivą koją. Buvo šoke. Kadangi dirba žiniasklaidoje, yra žurnalistė, turėjo aprašyti koncertą, kuriame buvo. Įvykis sukėlė problemų ir jos darbovietėje. Pranešė savo viršininkei, kad negali parašyti straipsnio, kadangi neatsirado galinčių tai padaryti, darbas nebuvo padarytas. Ji darbo negalėjo atlikti, kadangi jai buvo sulaužyta dešinė ranka ir uždėtas gipsas. Kelias dienas sunkiai pasikėlė iš lovos. Vėliau negalėjo vairuoti. Tai sukėlė nepatogumų, kadangi negalėjo vykti į darbą, į studijas, leisti laisvalaikio. Nors gipsą nuėmė po 14 dienų, dar kelias savaites turėjo nešioti rankos įtvarą. Gydymas vyko virš mėnesio. Po 10 dienų grįžo į darbą, tačiau galėjo atlikti mažiau darbo. Iki šiol jaučia kojos skausmą. Po avarijos, apsilankydama sporto klube, jautė skausmą. Pirmą kartą gyvenime jaučia permainas, ilgai negali vaikščioti, jaučia skausmą, jai sunkiau vaikščioti ant kulniukų.

Kaltinamasis J. V. sutinka, kad civilinio ieškinio suma reali, visos sumos iš karto negali sumokėti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį savo ieškinyje nurodo pati.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant L. K. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai L. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių (išnarinta koja, lūžusi ranka) ji patyrė fizinį skausmą, kas sąlygojo jos emocinius išgyvenimus ir kitokius nepatogumus: ilgą laiką buvo su gipsu ir įtvaru, negalėjo pilnaverčiai atlikti savo darbą, tenkinti pilnaverčiai savo asmeninius poreikius privačiame gyvenime ir darbe, po traumos juto skausmus rankoje ir kojoje, negalėjo ilgai įprastu režimu sportuoti ir vaikščioti įprastu tempu. Po autoįvykio iki dabar jaučia skausmus kojoje, pradėjo jausti kojos skausmus ir besikeičiant orams, ko anksčiau nejuto. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl to, nepasirinkęs saugaus greičio, sukėlė eismo įvykį) nusikalstamos veikos pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), padarytos neturtinės žalos dydį, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Bendrosios teismų praktikos pavyzdžiai liudija, kad panašiose bylose, kuomet autoįvykio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata (kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-207/2009; kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-111/2009).

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusioji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo, kad bendrovė atlygins nukentėjusiajai, civilinei ieškovei L. K. 772 litai turtinę žąlą (67 litus už įtvarą, 335 litus už taksi paslaugas, 370 litų už sugadintus drabužius) ir 200 litų neturtinės žalos.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad iš kaltinamojo J. V. nukentėjusiajai, civilinei ieškovei L. K. dar turi būti atlyginta neturtinė žala. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys, dalyje dėl neturtinės žalos, tenkintinas pilnai. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai L. K. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus. Prašomos priteisti neturtinės žalos dalis, t.y. 9800 Lt suma yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Kaltinamasis dėl neturtinės žalos dydžio sutinka. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintą atlyginti turtinę ir dalį, t.y. 200 Lt neturtinės žalos, įvertina 9800 Lt.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 141,87 Lt atlygintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 119-120).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir skirti jam trisdešimt penkių parų trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis.

Uždrausti J. V. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Visiškai tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo J. V. priteisti jai 9800 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij