Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. D., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. D. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes: D., D.; 3) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe šį turtą: 1/3 dalį patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 0,0670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 1948-10-13 TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato Civilinės būklės aktų skyriuje įregistravo santuoką, santuokos (sutuoktuvių) liudijimo Nr. 55; bendrų nepilnamečių vaikų jie neturi; santuokos metu ieškovė 1992-01-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1993-06-15 Valdybos potvarkio pagrindu įgijo 0,0670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pasak ieškovės, atsakovas 1950 metais išvyko tarnauti kariuomenėje ir nebegrįžo, nuo to laiko ji jo nemačiusi ir neturi apie jį jokių žinių.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas 1950 metais išvyko ir nuo tada visiškai nesirūpina šeima, nepalaiko su ieškove jokių ryšių. Todėl, taikant CK 3.60 str. 2 d. numatytą prezumpciją, laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė įsigijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą praėjus daugiau kaip keturiasdešimčiai metų nuo atsakovo dingimo, todėl laikytina, jog atsakovas prie šio turto įsigijimo niekaip neprisidėjo, turtas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl pavardžių.

Šalims paliktinos santuokinės pavardės, kadangi ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė neprašo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1948-10-13 TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato Civilinės būklės aktų skyriuje, santuokos (sutuoktuvių) liudijimo Nr. 55, tarp ieškovės A. D. (santuokos sudarymo įraše nurodyta pavardė – D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: D., D..

Pripažinti ieškovės A. D. asmenine nuosavybe šį turtą: 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 0,0670 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.