Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 str. 5 d., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 5 d. 23.14 val., neturėdamas medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ naudotojo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ išduoto medžioklės lapo, medžiojo sėlinant ir buvo su į dėklą neįdėtu kombinuotu medžiokliniu šautuvu SAVAGE, 20×70, 222 REMINGTON, Nr. 940032 medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete esančiuose medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žvėrių sumedžiojęs neturėjo. Tuo medžiotojas A. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258) 58.2.1 p., 74.1 p. reikalavimus. Šiais veiksmais A. Z. kaltintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. Z. pagal ATPK 85 str. 5 d., nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nors A. Z. ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, kad jiems medžioklės plotų ribos yra žinomos, tačiau pažymėjo, kad natūraliai keičiantis gamtai, augant medžiams, krūmams, šių ribų tiksliai, ypač naktį, kai įvyko įvykis, nustatyti negalima. Teismo posėdžio metu apklausus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovą, jis paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal asmenų, buvusių įvykio vietoje, paaiškinimus, jis paties įvykio nematė ir negalėjo pasakyti, ar A. Z. medžiojo, ar buvo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo nuomone, konfliktas galėjo būti išspręstas taikiai. Teismas nutartyje nurodė, jog nors A. Z. ir buvo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir šie jo veiksmai formaliai atitinka ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau pagal šio pažeidimo esmę dėl jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, jog peržengia savo medžioklės plotų ribas, ir sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. Z. iš savo medžioklės plotų išėjo siekdamas nustatyti, ar šūvį paleidęs asmuo nėra brakonierius, įvykis vyko tamsiu paros metu, kai sunku įvertinti medžioklės plotų ribas, taigi A. Z. veikė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas konstatavo, kad A. Z. veiksmuose nenustačius ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, dėl šio pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūra prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutarimą ir, išnagrinėjus iš naujo administracinio teisės pažeidimo bylą, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojui A. Z. paskirti nuobaudą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. Skunde nurodoma, jog riba tarp medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ ir medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų eina per Geškalnių mišką ties Plungės rajono ir Telšių rajono riba. Kaip matyti iš pateiktų medžioklės plotų vieneto sudarytų ir patvirtintų ribų žemėlapių, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų riba eina apie 150 m mišku nuo rajono ribų ir Plungės rajono pusėje yra brandus eglynas, o Telšių rajone prieš dvejus metus plynai iškirsta biržė. Toje vietoje, ties rajonų ir būrelių medžioklės plotų susikirtimo ribomis, gamtinis karkasas yra aiškus, riba – plynos biržės ir brandaus aukšto eglyno, vasaros metu (neapsiniaukusį vakarą) 22.40 val. aiškiai matoma ir išskiriama. Taip pat skunde pažymima, jog 2016-07-06 0.10 val. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas A. Z. įvykio vietoje nubraižė medžioklės schemą ir po ja pasirašė. Pagal schemos duomenis, A. Z. medžiojo sėlinant pamiške (tai yra apie 150 m) ne savo medžioklės plotuose. Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas K. M. medžiojo sėlindamas žirnių lauke ir apie 170 m nuo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto ribos sumedžiojo šerną. Atsižvelgiant į saugų elgesį medžioklės metu, teisėtai medžiojantis medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas K. M., žinodamas, kad medžioja vienas (pats buvo medžioklės vadovas ir žinojo, kokiu atstumu ir kur medžioja kiti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai), išsigando, kai po paleisto šūvio į šerną staiga pasirodė A. Z.. Tuoj kilo konfliktas dėl pastarojo brakonieriavimo svetimuose medžioklės plotuose. Apklausus kitus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojus, buvo paminėta, kad jau trečią kartą kyla konfliktas dėl to, jog medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai medžioja svetimuose medžioklės plotuose ir nesilaiko saugumo medžioklės metu. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. Z. pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad bandė išsiaiškinti nusikaltimą, nustatyti galimą brakonieriavimo atvejį, rizikavo savo gyvybe ir mėgino identifikuoti pažeidėją. Tačiau svarbu tai, jog tiek medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojams, tiek atvykusiems Plungės rajono agentūros pareigūnams medžiotojas A. Z. nepateikė jokių įrodymų apie jo medžioklės plotuose rastą neva šernams pastatytą kilpą, taip pat nepranešė bendruoju pagalbos telefonu apie jo medžioklės plotuose rastą draudžiamą medžioklės įrankį. Taigi nėra pagrindo tikėti A. Z. paaiškinimu, kad nesaugus jo medžiojimas svetimuose medžioklės plotuose buvo tikslingas, siekiant išsiaiškinti nusikaltimą. Apeliantas mano, jog atsižvelgus į visas įvykio aplinkybes, kaip tik A. Z., medžiodamas svetimuose medžioklės plotuose, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., t. y. brakonieriavo svetimuose medžioklės plotuose, sukeldamas riziką sau ir medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojui K. M..

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 85 str. 5 d. numatyta atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau Taisyklės arba Medžioklės taisyklės), kurių, kaip yra nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, 58.2.1. p., 74.1. p. pažeidė A. Z. Taisyklių 58.2.1. p. nustatyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Tuo tarpu 74.1. p. nustatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai. Taigi, vertinant susiklosčiusią situaciją pagal aptartas teisės aktų normas, akivaizdu, jog A. Z. padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, kadangi 2016-07-05 23.14 val., neturėdamas medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ naudotojo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ išduoto medžioklės lapo, buvo su į dėklą neįdėtu kombinuotu medžiokliniu šautuvu SAVAGE, 20×70, 222 REMINGTON, Nr. 940032, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete esančiuose medžioklės plotuose.

Tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 6, 18), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 32) A. Z. nurodė, jog tamsoje eidamas per mišką nepastebėjo niekaip nepažymėtos prieš daugelį metų žemėlapiuose nubrėžtos ribos, kuri ir dieną sunkiai matoma. A. Z. atkreipė dėmesį, kad riba, kuri buvo nustatyta prieš daug metų, ėjo miško pakraščiu, tačiau dabar miškui ir krūmams natūraliai išsiplėtus, nėra niekaip objektyviai identifikuojama. Toje vietoje medžiotojų būrelių medžioklės plotų riba neina nei keliu, nei grioviu, neturi jokio kito aiškaus orientyro, kuriuo būtų galima vadovautis. Tačiau apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, kad medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ ir medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetų ribos eina per Geškalnių mišką ties Plungės rajono ir Telšių rajono riba. Svarbu tai, jog Plungės rajono pusėje yra brandus eglynas, o Telšių rajone – plynai iškirsta biržė. Tai patvirtina ir pateikti medžioklės plotų vieneto sudarytų ir patvirtintų ribų žemėlapiai (b. l. 15, 16). Taigi akivaizdu, jog konflikto vietoje ties rajonų ir būrelių medžioklės plotų susikirtimo ribomis gamtinis karkasas yra aiškus. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog riba tarp plynos biržės ir brandaus eglyno yra aiškiai matoma ir išskiriama. Tuo labiau jog konfliktas vyko vasarą, t. y. liepos 5 d., kuomet net ir vėlyvu metu, šiuo atveju apie 22–23 val., dar nėra visiškai sutemę. Taigi A. Z. argumentas dėl ribų nepastebėjimo yra nepagrįstas. Ne mažiau svarbu ir tai, jog A. Z. medžiojo ne vienas, o kartu su liudytoju P. D. (b. l. 33), nors pats paaiškinimuose nurodė, kad kiti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai konflikto vakarą toje vietoje nemedžiojo (b. l. 17). Medžioklės taisyklės numato griežtą taisyklę, jog tuo atveju, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas (Taisyklių 24 p.). Viena iš medžioklės vadovo pareigų yra nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant (Taisyklių 24.7 p.). Vadinasi, darytina išvada, kad sėlinimo ribos A. Z. turėjo būti puikiai žinomos, priešingu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl dar vieno Medžioklės taisyklių pažeidimo.

Z. savo paaiškinimuose buvo nurodęs, jog bandydamas išsiaiškinti galimą nusikaltimą, rizikuodamas savo gyvybe bei sveikata, bandydamas nustatyti brakonieriavimo faktą, mėgino identifikuoti pažeidėją (b. l. 18). A. Z. eidamas per mišką rado ant šernų tako padėtą kilpą. Išėjęs į miško pakraštį, pastebėjo įtartiną asmenį su ginklu sėlinantį link miško. Po to išgirdęs šūvį, A. Z. nusprendė išsiaiškinti, ar nėra brakonieriaujama (b. l. 17). Nors, paties A. Z. vertinimu, bandydamas sugauti galimą brakonierių, jis veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, o nežymus medžioklės plotų ribos pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip būtina sąlyga, vykdant pažeidimo prevenciją (b. l. 19), tačiau ATPK numato labai tikslias sąlygas, kurioms esant galima konstatuoti, jog asmuo veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas dėl būtinojo reikalingumo, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pirmiausia būtina pažymėti, jog žalos aptariamu atveju išvengti nepavyko, o jei, kaip tvirtina A. Z., teritorijoje, kurioje yra medžiojama ir kur vyko konfliktas, tikrai esama brakonierių, tai jų išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nepavyko. Kita vertus, A. Z. galbūt kilusio pavojaus nebandė išvengti kitomis teisėtomis priemonėmis, pavyzdžiui, pranešti bendruoju pagalbos telefonu apie jo medžioklės plotuose rastą draudžiamą medžioklės įrankį (neva šernams pastatytą kilpą). Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, tą reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą, t. y. veikimas, esant būtinajam reikalingumui, nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Aptariamu atveju, kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), A. Z. peržengė medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto ribas su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu. Skirtingai, nei nurodo P. D. (b. l. 34), nereikėjo grįžti atgal ir padėti ginklo, tinkamu sprendimu tokioje situacijoje būtų ginklo laikymas dėtuvėje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, matyti, kad A. Z. veiksmai kėlė riziką tiek jam pačiam, tiek medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojui K. M. Nesaugus šaunamojo ginklo laikymas ir naudojimas medžioklės metu yra šiurkštus pažeidimas, tuo labiau kad, jei išties svetimuose medžioklės plotuose buvo siekiama ne medžioti, o tik išaiškinti ir sulaikyti brakonierių, A. Z. nebuvo kilusi būtinybė šaunamojo ginklo laikyti ištraukto iš dėtuvės. Atkreiptinas dėmesys, jog vis tik A. Z. savo įtarimų pagrįsti nesugebėjo, – nei medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojams, nei atvykusiems Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pareigūnams nepateikė savo medžioklės plotuose neva rastos šernams pastatytos brakonierių kilpos. Taigi A. Z. teiginiai, jog į medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotus įžengė ne turėdamas tikslą medžioti, o siekdamas identifikuoti brakonieriavimu įtariamą pažeidėją, laikytini jo gynybine versija.

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-07-29 nutarime pakankamai išsamiai pasisakė dėl kaltės formos. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pripažino, kad nors A. Z. buvo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir šie jo veiksmai formaliai atitinka ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau pagal pažeidimo esmę dėl jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, apylinkės teismo vertinimu, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, jog peržengia savo medžioklės plotų ribas, ir sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai. Apylinkės teismas konstatavo, jog A. Z. veikė ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, taigi A. Z. veiksmuose nenustačius ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, dėl šio pažeidimo bylos teisena jam nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vis tik administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje aptariamu klausimu pasisakoma kiek kitaip, nei yra nurodęs pirmosios instancijos teismas. ATPK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno pažeidimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ATPK 85 str. administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, kad Taisyklių 58.2 punkte numatytas draudimas būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų gali būti pažeidžiamas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Lyginant 58.2 ir 58.6 punktų (Taisyklių suvestinė redakcija, galiojusi iki 2014-04-15 d.) pažeidimus, matyti, kad jie panašaus pobūdžio, susiję su dalyvavimo medžioklėje, nesilaikant tam tikrų teisės aktų reikalavimų, vienu atveju be būtinų ar teisingai užpildytų dokumentų, o kitu – be medžioklės vadovo (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-76/2014, 2AT-23/2013). Nepaisant to, kad ankstesnė ATPK 85 str. 5 d. suvestinė redakcija, galiojusi iki 2014-05-27, numatė bendro pobūdžio taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, tačiau ir pagal dabartinę redakciją numatytą administracinį teisės pažeidimą galima padaryti neatsargia kaltės forma. Jei draudimas būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų gali būti pažeidžiamas tiek tyčia, tiek neatsargiai, tai lygiai taip pat draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją medžioklės lape, gali būti padaromas neatsargia kaltės forma. Neatsargiai ATPK 85 str. 5 d. numatytas pažeidimas padaromas tada, kai asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), yra medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, o tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, tačiau medžiotojas nesuvokė, kad jo buvimas šioje teritorijoje pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nors būdamas pakankamai protingas, atidus, rūpestingas ir susipažinęs su saugios medžioklės ir saugaus ginklo laikymo bei panaudojimo taisyklėmis turėjo ir galėjo numatyti, kad į medžioklės plotus patenka neteisėtai, o tokie jo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. A. Z. administracinį teisės pažeidimą padarė kaip medžiotojas. Medžiotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip medžiotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Taigi A. Z. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip medžiotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, t. y. jis turėjo suvokti, kad vaikščiodamas su į dėklą neįdėtu ginklu tuo metu, kai, remiantis jo paties parodymais, jis nemedžiojo, pažeidžia saugios medžioklės tvarką ir sukelia realią grėsmę sau pačiam, kitiems asmenims ir medžioklės saugumui apskritai. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, yra pagrindas pripažinti, jog A. Z. kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog „apklausus kitus (duomenys neskelbtini) medžiotojus buvo paminėta, kad jau trečią kartą kyla konfliktas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojai medžioja po jų medžioklės plotus ir visiškai nesilaiko saugumo medžioklės metu“, teismas plačiau nepasisako. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. Z. teisingai yra nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių tokį apeliacinio skundo teiginį. A. Z. taip pat teisingai pažymi, jog kitų medžiotojų būrelio narių veiksmai negali būti vertinami, sprendžiant jo individualios atsakomybės klausimą.

Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą ir savo paaiškinimuose (b. l. 18) A. Z. nurodo, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, kadangi nei aplinkos apsaugos darbuotojų, nei Plungės rajono apylinkės teismo nebuvo nustatyta faktų, liudijančių, kad jis vykdė neteisėtą medžioklę. A. Z. tvirtina, kad jo veiksmai, siekiant išsiaiškinti galimą pažeidimą, liudija, jog jo buvimas kito medžiotojų būrelio medžioklės plotuose niekaip negali būti laikomas nei medžiokle, nei ketinimu medžioti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 85 str. 5 d. yra numatyta administracinė atsakomybė ne tik už medžiojimą teritorijose, kuriose asmuo neturi teisės medžioti, bet taip pat ir už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją (numatytos veikos yra alternatyvios ir bent vienos iš jų atlikimas laikytinas baigtu administraciniu teisės pažeidimu), – būtent tokių veiksmų atlikimu šiuo atveju ir kaltinamas A. Z. Taigi atsakomybei kilti už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai medžioklės lape nėra įrašo apie medžiotoją, nebūtina, kad būtų įrodytas neteisėtos medžioklės faktas.

Apygardos teismo vertinimu, A. Z. veiksmuose yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., sudėtis, taigi yra pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, jog svetimo medžioklės būrelio medžioklės plotų vieneto ribas A. Z. buvo peržengęs nedaug, apie 50 metrų (b. l. 37), administracinis teisės pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, A. Z. skirtina ATPK 85 str. 5 d. numatyta minimali nuobauda – penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 Eur) bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros apeliacinį skundą, panaikinti 2016 m. liepos 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti A. Z., remiantis ATPK 85 straipsnio 5 dalimi, nuobaudą – penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 Eur) baudą, atimant teisę medžioti vieneriems metams.

Nutarimas neskundžiamas.