- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1-884-409/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11258-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktine direktore nuo 2016-04-30 iki 2016-05-31, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrašė neįvykusias ūkines-finansines operacijas apie akcininkui A. S. įnašų grąžinimą iš viso už 27.220,15 Eur: 2016-04-30 19.721,85 Eur, 2016-05-13 100,00 Eur, 2016-05-31 7.398,30 Eur, nes šių įnašų akcininkas A. S. neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie negalėjo būti grąžinti dėl akcininko mirties 2016-04-19, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei dėl neįvykusių ūkinių operacijų įrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 m.
Be to, E. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktine direktore bei materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą 2016-05-13 pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2016-04-19 mirusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. atlyginimą už 2016 m. balandžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 926,23 Eur, tai yra davė nurodymus bendrovės buhalterei D. J. pagal 2016-05-13 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą „(duomenys neskelbtini)“ A. S. įformintą darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas išmokėjimą E. S., tokiu būdu padarė 926,23 Eur žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
E. S. kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita bylos medžiaga.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. S. kalta prisipažino ir parodė, kad nuo 2016-04-19 iki 2016-06-03 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Bendrovės vadove tapo netikėtai mirus broliui A. S.. Vėliau direktorės pareigose pradėjo dirbti jo žmona K. S.. Savininko A. S. pinigų įnašų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Norėjo buhalteriškai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kad būtų sumažinti įnašai. Pasitarė su buhaltere D. J. ir nusprendė tik dokumentuose atlikti ūkines finansines operacijas dėl 27.220,15 Eur grąžinimo savininkui, kuris negalėjo būti atliktas, nes jis mirė. Neįvykusios finansinės operacijos buvo surašytos tik į įmonės registrus. Pirminiai dokumentai - kasos pajamų-išlaidų orderiai surašyti nebuvo, padarytas tik buhalterinis sąskaitos sudengimas kad būtų sumažintas įnašas. Mirus A. S. buvo neaišku, ką daryti su jam priskaičiuotu darbo užmokesčiu ir atostoginiais, nes jų neišmokėjus, tai reikėjo apskaityti kaip pelną ir nuo jų sumokėti mokesčius. Pasitarusi su buhaltere nusprendė, kad šiuos pinigus buhalteriškai užfiksuos kaip išmoką sau. Tada buvo surašytas kasos išlaidų orderis, kuriame pasirašė ji, buhalterė D. J., kasininkė M. M., kad ji gauna 926,23 Eur, kuriuos panaudojo mokesčiams. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pasižadėjo 926,23 Eur grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 178, 183).
Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki 2016-04-18 direktoriumi buvo A. S., dirbo nuo 2009-08-04 iki 2016-11-18 buhalterės pareigose. 2015 m. administratorė ir kasininkė buvo M. M.. 2016-03-04 direktoriaus pavaduotoja pradėjo dirbti A. S. sesuo E. S.. Nuo 2016-03-15 vadybininkės pareigose pradėjo dirbti K. S.. Įmonė užsiėmė kiaulių ir galvijų skerdimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko galvijų skerdimo paslaugas, kiaules pirkdavo ir parduodavo skerdieną. Iki direktoriaus mirties E. S. vykdė A. S. nurodymus. Pats A. S. įmonėje buvo retai, tačiau nurodymus duodavo telefonu. Praktiškai E. S. užsiėmė įmonės valdymu: priimdavo užsakymus, rūpinosi einamais reikalais, duodavo nurodymus gamybai, surinkdavo pinigus iš turgaus prekeivių už parduotą produkciją. Produkcija buvo tiekiama juridiniams ir fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimus. Už produkciją fiziniai asmenys atsiskaitydavo ne iš karto, o po pardavimo. Fiziniai asmenys, paėmę skerdieną pardavimui, gaudavo PVM sąskaitą faktūrą ir kokybės atitikties deklaraciją. Pagal šią sąskaitą apmokėję fiziniai asmenys gaudavo kasos pajamų orderį. PVM sąskaitą faktūrą išrašydavo vadybininkė J. V.. Jei jos nebūdavo šį dokumentą išrašydavo arba K. S. arba E. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma programoje „(duomenys neskelbtini)“. Prie šios programos prieidavo visi administracijos darbuotojai. Sąskaitas išsirašydavo vadybininkai, direktorius, direktoriaus pavaduotoja ir ji. Į programą buvo įrašomas produkcijos svoris, kaina, pirkėjas. Tada programa suformuodavo sąskaitą, kurią buvo galima atsispausdinti. Po šiomis sąskaitomis faktūromis pasirašydavo tas, kas spausdindavo sąskaitą. Pagal šią sąskaitą, programa suformuodavo ir pajamų orderį. Iki A. S. mirties surinkti gryni pinigai buvo perduodami jam, o po mirties, surinktais pinigais disponavo E. S.. K. S., kuri buvo A. S. žmona, iki jo mirties, įmonėje beveik nedirbdavo, tik užėmė vadybininkės pareigas. Kiek žino, ji turėjo patentą ir užsiiminėjo savo veikla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo. Po A. S. mirties K. S. pradėjo dažniau lankytis įmonėje. Kartu su E. S. aptarinėdavo bendrovės reikalus. Laikotarpiu nuo A. S. mirties iki K. S. tapimu direktore, realiai direktoriaus pareigas atliko E. S.. A. S. mirus, buvo neaišku, ką daryti su jam priskaičiuotu darbo užmokesčiu ir atostoginiais, nes, jei šie pinigai neišmokėti, tai juos reikia apskaityti kaip pelną ir nuo jų sumokėti mokesčius. E. S. nusprendė šiuos pinigus buhalteriškai užfiksuoti kaip išmoką jai. Ar realiai šiuos pinigus sau išsimokėjo E. S. pasakyti negali, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė tik dokumentaliai įvykusią operaciją. Kasos išlaidų orderį pasirašė E. S. kaip vadovas. A. S. įnašai galėjo atsirasti kažkur 2011 metais, tiksliau neprisimena. Realiai tų įnašų A. S. nedarė, pinigų bendrovės veiklai nedavė, pats bendrovei skolingas nebuvo. Šie įnašai yra tik popieriuje. Tuo metu įmonės pirkimų išlaidos viršijo pardavimų pajamas. Tai buvo dėl to, kad A. S. galimai neparodydavo buhalterinėje apskaitoje dalies pardavimų, t. y. jai buvo pateikiami ne visi įvykusių ūkinių-finansinių operacijų dokumentai. Buvo neaišku, iš kur gaunami pinigai naujiems pirkimams. A. S. nurodė tą skirtumą tarp pirkimų ir pardavimų įforminti kaip savininko įnašus, ką ji ir padarė, atidarydama 305 sąskaitą, į kurią buvo sukelti visi neatitikimai, nurodomi kaip savininko įnašai. Realiai savininko įnašų nebuvo. Po A. S. mirties iš turgaus prekeivių buvo renkami pinigai už parduotą produkciją, kuriuos rinko E. S.. Programoje matydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Pagal tai buvo užpildoma kasos knyga. Šios surinktos lėšos buvo perkeliamos į atskaitingo asmens avanso apyskaitą, šiuo atveju E. S.. Kiek realiai buvo surenkama pinigų, nematydavo, tik dokumentus, suvestus į buhalterinę programą. Savininko įnašų grąžinimai E. S. buvo padaryti tik dokumentaliai ir tik suvestiniame dokumente - atskaitingo asmens avanso apyskaitoje. Pirminių dokumentų kasos pajamų-išlaidų orderių nėra. Tie savininko įnašų grąžinimai E. S. yra tik buhalterinis sąskaitos sudengimas, kad būtų sumažintas savininko įnašas, kurio realiai nebuvo. Avansinės apyskaitos nėra padarytos vienam konkrečiam asmeniui, nes visi žinojo, kad pinigai pas E. S., o į banką įnešimus darė K. S.. Staigiai mirus direktoriui, prie jo atskaitingo asmens avansinės apyskaitos prijungė kitą atskaitingą asmenį E. S.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtrauktas jos ranka išrašytas 2015-11-30 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), nes galėjo būti neperduotas direktoriaus A. S.. (b. l. 174).
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-01-14 iki 2016-07-19. Iš pradžių dirbo administratorės pareigose, o maždaug po 1 ar 2 mėnesių pradėjo vykdyti ir bendrovės kasininkės pareigas. Tai buvo užfiksuota darbo sutartyje. Į jos pareigas įėjo bendravimas su klientais, sutarčių ruošimas ir kitokia administracinė veikla. Kaip kasininkė ji išsirašydavo kasos pajamų orderius, pagal sąskaitas, kurias jai paruošdavo sąskaitininkė J. V., ir vykdavo pas klientus pasiimti grynų už parduotą įmonės produkciją. Su kasos išlaidų orderiais beveik nedirbdavo. Kasos knygų nepildė. Su kasos išlaidų orderiais dirbo ir kasos knygą pildė buhalterė D. J.. Į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė direktorius A. S., dar buvo direktoriaus pavaduotoja E. S., vadybininkė K. S.. 2016 m. balandžio mėn. mirė bendrovės direktorius A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti E. S.. Vadovavo apie mėnesį laiko. Tuo metu už surinktus grynus pinigus atsiskaitydavo jai. Po to, vadove tapo K. S.. E. S. buvo išmokėta 926,23 Eur pagal kasos išlaidų orderį, kurį sudarė D. J., o ji tik pasirašė. Kas nurodė jį pasirašyti, nepamena, ji pati pinigų E. S. neišmokėjo. Reikalų su bendrovės kasoje esančiais grynais pinigais neturėjo, išskyrus tai, kad juos rinkdavo iš klientų, ir surinktus įnešdavo į banką arba atiduodavo vadovui. Grynus pinigus saugodavo įmonės vadovas. Apie įnašų grąžinimą, mirus A. S., nežino. (b. l. 63).
Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras A. S. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Bendrovė užsiėmė gyvulių skerdimu, skerdienos pardavimu. Ji pati taip pat dirbo šioje įmonėje nuo 2016 m. kovo mėn. vadybininkės pareigose. Iki 2016-04-19 direktoriaus pavaduotoja buvo jos vyro sesuo E. S.. Buhaltere tuo metu buvo D. J.. 2016-04-19 mirė įmonės direktorius ir akcininkas A. S.. Nuo tada įmonei vadovauti pradėjo E. S., nes tai buvo reikalinga tęsti įmonės veiklai. Ji dirbo iki 2016-06-15, vėliau iš bendrovės išėjo savo noru. Ji tapo laikina UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratore, nes 75 procentai akcijų priklauso jos nepilnamečiui vaikui, o jai priklauso 25 procentai akcijų. Kaip akcininkė ir turto administratorė ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskyrė save. Jokio buhalterinių dokumentų perdavimo akto tarp jos ir E. S. surašyta nebuvo. Ji tiesiog tęsė darbą. Šiose pareigose buvo nuo 2016-06-03 iki 2016-09-01. Po to, direktore tapo jos mama V. J.. Buhalterė D. J. iš pareigų savo noru pasitraukė 2016 m. lapkričio mėn. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. buvo priimta nauja buhalterė R.. Nauja buhalterė pradėjo žiūrėti buhalterinius dokumentus ir rado neatitikimus. Į kasos knygos registrus nėra įtrauktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti 1360 Eur, nors kasos pajamų orderis yra išrašytas ir pasirašytas buhalterės D. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mirus A. S. buvo atliekami savininko įnašų grąžinimai. Ji tai suprato taip, kad iš prekybos taškų turgavietėse buvo renkami gryni pinigai už parduotą produkciją. Pinigus tuo metu rinko E. S. ir M. M.. Surinkti gryni pinigai buvo įnešami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kaip ji suprato, 2016 m. balandžio – gegužės mėn. dalis surinktų grynų pinigų į banko sąskaitą nebuvo įnešta. D. J. buhalteriškai įformindavo, kad tie neįnešti pinigai buvo atiduoti akcininkui, nors tuo metu akcininkų nebuvo: A. S. buvo miręs, o ji ir jos sūnus dar nebuvo paveldėtojais. Dabar tiksliai nežino, bet kiek pamena, tokiu būdu buvo pasisavinta apie 14000 Eur. Taip pat E. S. pasiėmė A. S. atlyginimą ir nepanaudotus atostoginius už 2016 m. balandžio mėn. Mano, kad tai atlikta neteisėtai, nes neturėjo tam įgaliojimo. Su ja, kaip paveldėtoja, derinama nebuvo. Apie šį faktą sužinojo jau iš naujos buhalterės R., kuri rado tai patvirtinančius dokumentus. Su E. S., jai išėjus iš darbo, buvo pilnai atsiskaityta. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekama bankroto procedūra. Įmonė tapo nemoki, nes didžiausia skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. (b. l. 28).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. po brolio ir direktoriaus A. S. mirties iš įmonės kasos neteisėtai ir be pagrindo pasiėmė bei pasisavino A. S. darbo užmokestį už 2016 m. balandžio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 926,23 Eur. Be to, iš detalios ataskaitos matyti, jog po direktoriaus A. S. mirties buvo atliekami finansinės atskaitomybės veiksmai už direktorių, o būtent 2016-04-30, 2016-05-13, 2016-05-31, parodant savininko įnašo grąžinimą, kuomet savininkas A. S. jau buvo miręs. Prie pareiškimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėjo minėtus dokumentus, pagrindžiančius išdėstytas aplinkybes. (b. l. 8-11).
Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) detalios ataskaitos nuo 2016-01-05 iki 2016-12-07 kopijos matyti, jog atliktos savininko įnašų grąžinimo operacijos 2016-04-30 19.721,85 Eur, 2016-05-13 100,00 Eur, 2016-05-31 7.398,30 Eur, viso už 27.220,15 Eur. (b. l. 10).
Iš 2016-05-13 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog E. S. išmokėta 926,23 Eur A. S. darbo užmokestis už 2016 m. balandžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. (b. l. 9).
Iš asmens duomenų matyti, jog A. S. mirė 2016-04-19. (b. l. 32).
2016-03-03 darbo sutarties kopijoje užfiksuota, jog E. S. nuo 2016-03-04 iki 2016-06-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. (b. l. 38-39).
2017-07-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos nustatyta, kad dėl neįvykusių ūkinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko įnašų grąžinimo už 27.220,15 Eur įrašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2016 m. (b. l. 158-163).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios E. S. kaltė įrodyta.
Kaltinamosios E. S. padaryta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį skirti 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamoji E. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo skirti kuo mažesnę baudą, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. (b. l. 184-185).
Skirdamas bausmę kaltinamajai E. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas nesunkių ir vienas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. neteista, dirba. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. įstatyme numatytą bausmę – baudą. E. S. kaltę visiškai pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė E. S. sumažintina vienu trečdaliu.
2017-10-12 įsipareigojime atlyginti padarytą žalą užfiksuota, kad E. S. įsipareigojo per 3 mėnesius atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą 926,23 Eur, juos pervedant į bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šis įsipareigojimas patvirtintinas. (b. l. 179).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio (338,94 Eur) bauda,pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę E. S. paskirti 9 MGL dydžio (338,94 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę E. S. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL dydžio (225,96 Eur) baudą.
Patvirtinti E. S. įsipareigojimą atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą 926,23 Eur per 3 mėnesius nuo 2017 m. spalio 12 d., juos pervedant į bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.
Išaiškinti E. S., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.