- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- eI2-4778-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02854-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
atsakovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba ar atsakovė) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Tarnybos Vilniaus miesto skyrius) priimti sprendimus dėl jo 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymų, pateiktų Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 181 straipsnį. Informacijos apie priimtą sprendimą negavo, nors, pareiškėjo teigimu, 20 darbo dienų terminas atsakymui pateikti baigėsi.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu suteikti informaciją. Atsakymo į pateiktą prašymą taip pat negavo.
Atsakovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad M. Z. ir D. V. šeima Tarnybai žinoma nuo 2018 m. lapkričio 8 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ne kartą aiškinosi situaciją, konsultavo tėvus dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, išaiškino tėvams, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 punktu, abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios; 3.159 straipsnio 3 punktu – tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Atsakovė pažymi, kad Tarnybai, veikiančiai pagal kompetenciją, nėra suteikti įgaliojimai reikalauti, drausti, ar kitu būdu riboti asmenų veiksmų bei teisių. Tarnyba negali imtis (atlikti) tiesioginių veiksmų, kurie, pvz., užtikrintų, jog vaikas nebūtų išvežtas. Tokį reikalavimą, atsakovo tvirtinimu, sprendžia teismas.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarnybos vyriausioji specialistė 2021 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėją su prašymu įvertinti, ar yra pagrindai administracinio nusižengimo teisenai pradėti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį „Vaiko teisių pažeidimas” ir 73 straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams”. Įvertinus visą turimą medžiagą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi laikinoji prižiūrėtoja neturi globėjos ar rūpintojos statuso, ji nėra vaiko atstovė pagal įstatymą, vaiko motinai D. V. nebuvo nustatyta kardomoji priemonė nesiartinti prie vaiko arba nebendrauti su vaiku, todėl jų veiksmuose nėra ANK 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių.
Teigia, kad Tarnybos Vilniaus skyriuje 2021 m. liepos 9 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinio ANK taikymo dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, kadangi vaiko motina negražina vaiko į jo gyvenamąją vietą. Prašymas registruotas Nr. 1GD-11511. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vaiko motina nevykdė laikinosios priežiūros, kuri 2021 m. balandžio 22 d. buvo nustatyta su motina pas vaiko senelę Vilniuje.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, jog reaguojant į 2021 m. liepos 9 d. gautą pakartotinį pareiškėjo prašymą ir siekiant kuo efektyviau padėti šeimai, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl pakartotinio ANK taikymo, kadangi vaiko faktinė gyvenamoji vieta Klaipėdoje bei atvejo vadyba taikoma Klaipėdoje gyvenančiai šeimai.
Atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas M. Z. prašymas dėl informacijos suteikimo. Prašymas registruotas Nr. 1GD-12877. Pareiškėjas prašė pateikti informaciją, kokie veiksmai buvo daromi, kad išnyktų pažeidimo priežastys, taip pat prašė suteikti informaciją, ar buvo nustatytas vaikui padarytas fizinis smurtas ar psichologinis smurtas, jeigu taip, tai kokių priemonių imtasi pažeidimui pašalinti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui atsakymas buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios informacijos iš Tarnybos negavo. Apie tai, kad jo 2021 m. liepos 9 d. prašymas buvo persiųstas Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriui, informacijos iš Tarnybos negavo. Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius jokio atsakymo jam nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus neveikimo, t. y. atsakymo į pareiškėjo M. Z. 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymus nepateikimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas M. Z. 2021 m. liepos 9 d. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą „Dėl pakartotinio administracinių teisės pažeidimo kodekso 181 str. taikymo” (toliau – 2021m. liepos 9 d. prašymas). Šiuo prašymu pareiškėjas Tarnybos Vilniaus miesto skyrių informavo, jog D. V. nevykdo įsipareigojimų, numatytų pagalbos plane ir veikia priešingai vaiko interesams. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad D. V. neveda vaiko pas psichologą, daro vaikui didžiulį poveikį, nuteikinėja vaiką prieš tėvą, įtikinėja vaiką, kad tėvas juo nesirūpina.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu) informavo pareiškėją, jog jo pranešimas gautas, bus užregistruotas ir išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas M. Z. 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu) kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu „Dėl informacijos suteikimo” (toliau – 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymas). Šiuo prašymu pareiškėjas prašė jam pateikti aktus dėl fizinio, psichologinio smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo, taip pat pateikti informaciją, kurios pagrindu buvo konstatuota, kad išnyko tokio smurto priežastys.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu) informavo pareiškėją, jog jo pranešimas gautas, bus užregistruotas ir išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl <...> valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus)”.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 293 redakcija; toliau – Nuostatai) 1 ir 2 punkte nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina vaiko teisų apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos srities valstybės politiką.
Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitų banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu (Nuostatų 4 punktas). Pagal Nuostatų 5 punktą, Tarnyba yra iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Taigi, iš šio teisinio reguliavimo yra akivaidu, jog Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriai taikomi viešojo administravimo subjektams keliami reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatyme.
Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 3) vykdo administracinę procedūrą; 4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad prašymu laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skundas laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami atliekant administracinę procedūrą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (Viešojos administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Viešojos administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, administracinė procedūra baigiama administracinio sprendimo priėmimu.
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymo leidėjas asmenų kreipimusis į viešojo administravimo institucijas yra suskirtęs į dvi kategorijas – skundus ir prašymus, kurių esminis skirtumas – kreipimosi į viešojo administravimo subjektą priežastis, t. y. ar toks kreipimasis yra susijęs su besikreipiančio asmens ar kito asmens galbūt pažeistomis teisėmis ir / ar teisėtais interesais. Asmenų kreipimaisi, kuriais siekiama apginti savo ar kito asmens galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, laikytini skundais, kurie yra nagrinėjami taikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinę procedūrą.
Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektu ir vykdydydama savo funkcijas, be kita ko, privalo vadovautis ir Viešojos administravimo įstatymo nuostatomis.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).
Nuostatų 10 punkte yra nustatytos Tarnybos funkcijos, kurias ji įgyvendina pati ar per savo struktūrinius padalinius.
Nuostatų 10.28. papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad Tarnyba nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymais kreipėsi 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d., nėra. Kaip matyti iš pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymų, pareiškėjas į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių kreipėsi tiek dėl sūnaus teisių apsaugos, tiek dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo, nevykdant pagalbos plane numatytų įpareigojimų.
Todėl atsakovas šiuos pareiškėjo prašymus privalėjo nagrinėti, vadovaudamasis Viešojojo administravimo įstatymo nuostatomis, nepaisant to, jog pareiškėjas į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių kreipėsi ne su skundais, o su prašymais. Šiuo atveju taikytinas turinio prieš formą viršenybės principas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatyme viešojo administravimo subjektams exressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta imperatyvi pareiga atsakyti į bet kurį asmens kreipimąsi (t. y. tiek skundą, tiek prašymą): asmens kreipimosi nagrinėjimo iš esmės atveju, per 20 darbo dienų, o atsisakant nagrinėti asmens kreipimąsi – per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos. Šios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos įtvirtina gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, užtikrinantį asmenų, atliekančių atitinkamus veiksmus ir siekiančių tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, lūkestį, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015; kt.).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjui į jo pateiktus prašymus atsakymas buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio dokumento Nr. 1SD-7905, kurio priėmimo data – 2021 m. rugpjūčio 9 d., turinio, šis atsakymas parengtas dėl vaiko galimo pagrobimo, atsakant į M. Z. 2021 m. liepos 21 d. (reg. 1GD-12157), 2021 m. rugpjūčio 2 d. (reg. Nr. 1GD-12659), 2021 m. rugpjūčio 2 d. (reg. Nr. 1GD-12613) ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. (reg. Nr. 1GD-12631) pranešimus. Tuo tarpu pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymuose jokių duomenų, susijusių su vaiko pagrobimu, nėra nurodęs. Be to, nurodyti prašymai užregistruoti Nr. 1GD-11511 ir Nr. 1GD-12877.
Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog jis atsakymų į 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymus iš atsakovės negavo, nepaneigtas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šią aplinkybę dar kartą patvirtino. Atsakovė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių, jog Tarnyba ar jos teritotiniai skyriai būtų atsakę į pareiškėjo prašymus, nepateikė (Lietuvos Respblikos administracinių bylu teisenos įstatymo 56 straipsnis). Todėl teismas kitaip šių aplinkybių vertinti negali ir konstatuoja, jog atsakovė neatsakė į pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymus.
Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų bei vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų nešališkos ir objektyvios. Pasisakant dėl gero administravimo principo, taip pat pažymėtina, kad šis principas, kuris, kaip viešojo administravimo subjektui taikytinas visoms institucijoms, suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą patenkinti.
Įpareigoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti M. Z. atsakymus į M. Z. 2021 m. liepos 9 d. prašymą „Dėl pakartotinio administracinių teisės pažeidimo kodekso 181 str. taikymo” ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo”, pateiktus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.